Aš, dviejų vaikų mama, daviau sau priesaiką: išmaniojo telefono mano mažamečiai neturės

Įprasta situacija: artėja  vaiko dešimtasis gimtadienis, dovanų pageidavimų sąrašo viršūnėje – išmanusis telefonas. Ankstoka, bet spaudimas stiprus – iš klasiokų, kitų tėvų, kartais net artimųjų. „Visi jau turi“, „Vaikas taps atstumtasis“, „Technologijos neišvengiamos, kitaip mažametis neis koja kojon su laiku“ – šie argumentai, deja, daug kam daro didesnį poveikį nei mokslininkų perspėjimai apie per anksti į rankas patekusio išmaniojo telefono daromą žalą. 

Vis dėlto yra tėvų, kurie tam priešinasi, telkiasi ir bando pakeisti spaudimo kryptį. Tokiems tėvams noriu priklausyti ir aš, todėl jungiuosi prie iniciatyvos Vokietijoje „Išmanesnis startas nuo 14-os“ („Smarter Start ab 14“).

Pirmas žingsnis – įsipareigoju neaprūpinti savo vaikų išmaniaisiais telefonais pradinės mokyklos laikotarpiu. Tikiuosi, kad mano ir mano vyro stuburai išliks tvirti ir nuo išmaniojo telefono atsilaikysime, iki vaikams sukaks 14 metų. Bet tai dar, kaip Vokietijoje mėgstama sakyti, – ateities muzika, galbūt medijų vartosena ir taisyklės iki tol ir taip gerokai pasikeis.

Į problemą – lietuvišku ir vokišku žvilgsniu

Esu jau kelerius metus Hamburge gyvenanti dviejų vaikų mama lietuvė. Dukra – pirmokė, sūnus vasaros pabaigoje toje pačioje pradinėje mokykloje startuos priešmokyklinėje klasėje.

Man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje šiek tiek mažiau kovojama su išmaniąja epidemija.

Vaikų ir išmaniųjų telefonų temą stebiu iš dviejų perspektyvų – kaip mama Vokietijoje ir kaip žmogus, palaikantis glaudžius ryšius su giminaičiais ir draugais Lietuvoje. Matau, kad ši problema paplitusi abiejose šalyse.

Visur tėvai susiduria su tais pačiais klausimais, tomis pačiomis abejonėmis, tuo pačiu socialiniu spaudimu. Man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje šiek tiek mažiau kovojama su išmaniąja epidemija. Todėl noriu apie savo vokišką patirtį papasakoti plačiau.

Tėvų iniciatyva

Apie šią dar 2019 m. Hamburge užgimusią tėvų iniciatyvą „Išmanesnis startas nuo 14-os“ („Smarter Start ab 14“) sužinojau kovo pabaigoje per dukros klasės tėvų susirinkimą. Vieno klasioko mama, kuri yra psichologė, paragino kitus tėvus pasirašyti iš esmės tik su savo sąžine sudaromą paktą, kad savo dukrai ar sūnui neįteiksite telefono bent tol, kol vaikas nebaigs pradinės mokyklos.

„Gal šiandien atrodo, kad mūsų vaikai dar maži, kad mums tai neaktualu, bet pamatysite, kaip greitai ateis laikas, kai bus prašoma asmeninio telefono. Tuomet galbūt bus lengviau atsakyti: „Mūsų klasėje, mūsų mokykloje sutarėme taip nedaryti“, – argumentavo mama.

Vieno klasioko mama, kuri yra psichologė, paragino kitus tėvus pasirašyti iš esmės tik su savo sąžine sudaromą paktą.

Ant vieno lapo telpančiame rašte pristatoma problema, kad nors išmanieji telefonai iš esmės yra neginčijamai naudingi, vis dėlto mažam ir bręstančiam vaikui jie sukelia daug pavojų, todėl verta bent jau pradinėje mokykloje tokio telefono neleisti turėti. Paktui pritariantys tėvai nurodo, kokioje mokykloje ir klasėje mokosi jų atžala. Bet neužrašomas nei vardas, nei pasirašoma, nėra kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima konkrečiai identifikuoti žmones.

Mūsų klasėje buvo priimtas sprendimas nereikalauti absoliutaus anonimiškumo. Atspausdintą lapą su varnele ties įsipareigojimu vaikai perdavė mokytojai. Po mėnesio į klasės tėvų „Whatsapp“ kanalą aktyvioji mama parašė, kad kol kas tik šeši lapai atskriejo į mokytojos rankas. Tuomet susizgribau ir aš – nors idėjai pritariu iš esmės, nesuskubau pirmūniškai, bet bent jau septintas paktas į mokytojos rankas nukeliavo po poros dienų.

Pakalbėjau su keliomis mamomis, jos irgi dar nebuvo prisidėjusios prie iniciatyvos. Viena žadėjo tai netrukus padaryti, kita neketino, nes abejojo „visokių tokių peticijų“ nauda. Tada draugiškai įsidiskutavome, kaip tuomet atsilaikyti socialiniam spaudimui. Mano galva, pakto idėjos esmė – socialinis spaudimas turi pakeisti pusę. Nebe tėvai, neduodantys vaikui išmaniojo telefono, turi nuolat pasiaiškinti, o atvirkščiai. Kas vaikui įgyja išmanųjį įrenginį, nes „visi taip daro“, tas elgiasi neatsakingai.

Mano argumentas – jei per kitą tėvų susirinkimą mokytoja pasakys, kad paktu įsipareigojo klasės dauguma, galbūt tai jau ir bus pasiekimas, leisiantis dvejojančius permąstyti idėją jau 8-ojo gimtadienio proga dovanoti išmanųjį telefoną ar išmanųjį laikrodį. Mūsų pirmokės klasėje taip pat yra vaikų, kurie turi išmaniuosius laikrodžius, bet jie kol kas pareigingai paliekami kuprinėse, nes mokykla draudžia telefonų ir išmaniųjų laikrodžių naudojimą mokyklos teritorijoje. Ne tik mokiniams – tėvai taip pat vis paprotinami nesinaudoti telefonais, kai atveda vaikus ar juos pasiima. Mūsų pradinės mokyklos „Trenknerweg“ tėvų taryba, susitarusi su mokyklos vadovybe, nusprendė remti ir įgyvendinti iniciatyvą „Smarter Start ab 14“.

Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad tai padeda atsikratyti jausmo, jog esate „vienintelis“ ar „vienintelė“, kuriam rūpi ši tema.

Dabar mūsų mokyklai interaktyviame Vokietijos žemėlapyje yra suteikta viena iš žalių žymų, kurias paspaudus, gaunama informacija apie mokykloje veikiančią suinteresuotų tėvų „Whatsapp“ grupę. Joje šie tėvai gali susipažinti ir užmegzti ryšius su kitais tėvais, kurie taip pat nori šiek tiek palaukti prieš duodami vaikui išmanųjį telefoną.

Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad tai padeda atsikratyti jausmo, jog esate „vienintelis“ ar „vienintelė“, kuriam rūpi ši tema, – iš tiesų tokių tėvų yra daug daugiau, nei atrodo. Grupėje dalinamasi naujausia informacija apie vebinarus, renginius bei naujausia informacija, susijusia su saugiu vaikų skaitmeniniu gyvenimu. Kartu galima aktyviai įsitraukti į medijų ugdymo veiklą savo mokykloje: organizuoti tėvų vakarus medijų tema, kviesti lektorius ar medijų pedagogus, kurie tiesiogiai dirbtų su vaikais ir padėtų jiems ugdyti sveiką santykį su technologijomis.

„Prakeikta dovana“, – girdėjau ne kartą įvardijant begalines diskusijas su vienuolikmečiais dėl ekrano laiko, vaikų triukus apgaudinėjant tėvus ir rengiant naktines išvykas į „YouTube“.

„Veikdami drauge, tapsite labiau matomi ir galėsite iš tikrųjų ką nors pakeisti“, – vieną iš tikslų formuluoja iniciatyva. Iniciatyvos siekis, kad kiekvienoje Vokietijos mokykloje atsirastų tokia grupė. Skelbiama, kad jau yra apie 1 400 tokių grupių. Dar yra ką nuveikti – Vokietijoje yra apie 32 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų.

Prakeikta dovana

Pati žinau iš savo artimos aplinkos, kaip tėvai gailisi per anksti padovanoję vaikui išmanųjį telefoną. Net ir užvėrus pradinės mokyklos duris, dešimtojo gimtadienio proga įteiktas telefonas šeimose sukėlė daug konfliktų.

„Prakeikta dovana“, – girdėjau ne kartą įvardijant begalines diskusijas su vienuolikmečiais dėl ekrano laiko, vaikų triukus apgaudinėjant tėvus ir rengiant naktines išvykas į „YouTube“, klasiokų „Whatsapp“ ar „Messenger“ kanaluose plūstančius keiksmus, patyčias, dalijimąsi neadekvačiu turiniu.

Bent jau savo lietuviškoje aplinkoje girdžiu piktinimąsi, kad iš dalies net mokytojai nesureikšmina problemos. Žinau atvejį, kai mokytoja paragino mažamečius, apeinant oficialius socialinių platformų reikalavimus, susikurti grupes dėl keitimosi informacija, svarbia mokslams. Jei mokytojai nemato problemos pažeisti taisykles, tai kai kurie tėvai, jau nekalbant apie mažamečius, tikrai dar mažiau suka galvą.

Panašios patirtys paskatino ir Vokietijoje tėvus burtis į iniciatyvą „Smarter Start ab 14“. Steigėjai, prisistatydami savo tinklalapyje, pasakoja ir apie savo patirtį. Štai Verena Holler, teisininkė, trijų vaikų mama, pasidalino nerimu su artima drauge, kai, augindama vyriausiąjį sūnų, patyrė didžiulį socialinį spaudimą, kai nenorėjo duoti vaikui išmaniojo telefono. Pokalbio metu ji suprato, kaip svarbu turėti aplinkoje pavyzdžių ir bendraminčių – žmonių, kurie suteikia drąsos laikytis savo pozicijos.

Dabar savo veikla ir pavyzdžiu V. Holler nori padrąsinti kitus tėvus, kurie taip pat nenori duoti vaikams asmeninio išmaniojo telefono iki 14 metų, – kad jie tvirtai laikytųsi savo sprendimo ir įsitikinimų. Galbūt vieną dieną iš mažumos pavyks tapti dauguma.

Vis dėlto išmaniųjų telefonų trauka vaikams yra neginčijama.

Panašiomis mintimis prisistato visi šeši komandos nariai iš Hamburgo. Kaip įprasta su vaikų ugdymu ir auklėjimu susijusiose tėvų veiklose dominuoja moterys, bet komandoje yra ir vienas vyras. Axelis Nierhausas, medikas, dviejų vaikų tėvas, prisistatydamas drąsina, kad vaikus galima sudominti kitais dalykais, ne tik telefonu: „Muzika, sportas, vaikų cirkas, laikas lauke, skaitymas, išvykos – dienos paprastai užsipildo be jokių pastangų. Ir – tai svarbu – nuobodulį taip pat galima išmokti pakęsti. Labai dažnai jis staiga išnyksta savaime, net neįjungus jokio ekrano.“

Vis dėlto išmaniųjų telefonų trauka vaikams yra neginčijama. Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad išmanieji telefonai pastaraisiais metais vis populiarėjo ir mažųjų mokyklinukų amžiaus grupėse. Tai rodo „Bitkom“, svarbiausios Vokietijos skaitmeninės ekonomikos asociacijos ir didžiausio Europos skaitmeninių temų analizės centro (Think Tank) 2024–2025 m. atliktas tyrimas. Jo duomenimis, 17 proc. šešerių–devynerių metų vaikų Vokietijoje jau turi nuosavą išmanųjį telefoną. Tarp dešimties–dvylikos metų vaikų šis rodiklis siekia net 76 proc., o tarp trylikos–penkiolikos metų paauglių – jau 90 proc.

81 proc. apklaustų tėvų pageidauja valstybinio išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų reguliavimo vaikams.

Taip pat sunku nuginčyti ir išmaniųjų telefonų sukeliamas problemas. Štai visuomenės tyrimų institutas „Yougov“ šių metų gegužę atliko nepilnamečių vaikų turinčių tėvų apklausą sveikatos paslaugų platformos „Doctolib“ užsakymu. Ji atskleidė, kad, pradėjus lankyti mokyklą, skaitmeninių medijų naudojimas tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Iš viso 80 proc. šešerių–dvylikos metų vaikų laisvalaikiu naudojasi išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais.

Konfliktų dažnis šioje amžiaus grupėje pasiekia piką – 24 proc. Dėl to 72 proc. tėvų, auginančių šio amžiaus vaikus, pastebi neigiamą poveikį – dažniausiai tai nuotaikų svyravimai, mažiau kartu praleisto laiko ir pokalbių bei koncentracijos problemos. Ši apklausa taip pat parodė, kad 81 proc. apklaustų tėvų pageidauja valstybinio išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų reguliavimo vaikams. 56 proc. pritaria, kad reikia įstatymais reguliuoti minimalų amžių socialiniuose tinkluose.

Saugumo klausimas

Per mano dukros klasės tėvų susirinkimą pasigirdo skeptiškų balsų, kad, vaikams savarankiškėjant, tėvams išmanieji telefonai ar laikrodžiai tampa tam tikru saugumo garantu. Jais galima kontroliuoti vaikų buvimo vietą, reikalui esant, susisiekti.

Šis argumentas labai paplitęs. Netgi Vokietijos skėtinės mokytojų asociacijos „Deutscher Lehrerverband DL“ prezidentas Stefanas Düllas jį iškėlė komentuodamas iniciatyvą.

„Smarter Start ab 14“ argumentuoja, kad susisiekti su vaikais visiškai pakanka paprasto mobiliojo telefono.

„Tokios iniciatyvos kaip „Smarter Start ab 14“ kelia svarbų klausimą: vaikai turi būti apsaugoti nuo perkrovos ir rizikų skaitmeninėje erdvėje. Vis dėlto bendras amžiaus ribas vertiname kritiškai. Jos per mažai atsižvelgia į skirtingas mokinių gyvenimo realijas. Daugelis vaikų jau nuo vidurinės mokyklos – dažnai nuo maždaug dešimties metų – ilgesnį kelią į mokyklą įveikia vieni viešuoju transportu. Tokiais atvejais išmanusis telefonas su atitinkamomis programėlėmis gali būti prasmingas ir net svarbus saugumo požiūriu“, – LRT.lt sakė jis.

Iniciatyvos „Smarter Start ab 14“ atstovai argumentuoja, kad susisiekti su vaikais visiškai pakanka paprasto mobiliojo telefono.

„Yra ir specialių išmaniųjų laikrodžių vaikams, su kuriais galima skambinti. Tačiau jie dažniausiai būna aprūpinti žaidimais ir kitais pramogų priedais, todėl paprastas mobilusis telefonas yra tikrai geresnis pasirinkimas“, – dažniausiai užduodamų klausimų sąraše tokį patarimą duoda iniciatyvos „Smarter Start ab 14“ rėmėjai.

Suprantu, kad vyresnius vaikus auginantiems tėvams mano asmeninė istorija gali pasirodyti deklaratyvi, bet sunkiai įgyvendinama.

Mano šeimoje kol kas šią problemą sprendžiame su „Bluetooth“ ryšiu veikiančiais ieškikliais, kurie yra vaikų kuprinėse arba striukėse. Taip galime kontroliuoti vaikų buvimo vietą žemėlapyje. Skambinti dar niekada neprireikė. Tačiau svarstome įsigyti paprastą mobilųjį telefoną.

Spėju, kad laikytis principų nebus lengva. Dukra jau dabar pavydžiai žvilgčioja į kelis klasiokus, kurie kuprinėse slepia išmaniuosius laikrodžius. Jie išsitraukia juos po pamokų prie mokyklos vartų, laukdami tėvų. Matau tai ir aš, bet kol kas tokių vaikų yra mažuma. Kol kas.

Ragina spręsti problemą iš esmės

Suprantu, kad vyresnius vaikus auginantiems tėvams mano asmeninė istorija gali pasirodyti deklaratyvi, bet sunkiai įgyvendinama.

„Lengva tau prisiekinėti, kai tavo vaikai dar mažučiai. Pakalbėsime, kai tavo vaikui bus dešimt“, – draugiškai įgelia man pažįstami tėvai.

Iš tiesų, ko gero, artėjančius iššūkius ir galvos skausmą malšinu viltimi, kad per ateinančius kelerius metus politikos, švietimo ir auklėjimo srityje įvyks esminis kokybinis pokytis.

Vien draudimai – nepakankama priemonė, nes jie dažnai tik padidina uždrausto vaisiaus saldumą.

To siekti, o ne amžiaus cenzais kovoti, ragina ir Mokytojų asociacijos prezidentas St. Düllas.

„Svarbiau ne griežtas draudimas, o tinkamas vaiko lydėjimas, atsižvelgiant ir į kiekvieno vaiko brandą. Tėvai ir globėjai yra atsakingi už tai, kad nuo vaikystės iki pilnametystės lydėtų savo vaikus naudojantis skaitmeninėmis medijomis, palaikytų su jais nuolatinį pokalbį ir domėtųsi jų patirtimis internete – nesvarbu, ar jos įgyjamos prie savo įrenginio, ar pas draugus.

Vien draudimai čia – nepakankama priemonė, nes jie dažnai tik padidina uždrausto vaisiaus saldumą. Be to, draudimai gali lemti tai, kad vaikai, patyrę nerimą keliančių ar net pavojingų situacijų tinkle, nedrįsta kreiptis į tėvus, – argumentuoja pedagogas. – Ir mokykloje reikalingos aiškios, prasmingai laipsniškai nustatytos skaitmeninių įrenginių naudojimo taisyklės, derinamos su pedagoginiu palydėjimu.

Tačiau nepakanka vien diskutuoti apie amžiaus ribas ir naudojimosi draudimus. Vaikai ir jaunimas turi turėti patrauklių mokymosi ir laisvalaikio leidimo alternatyvų bei saugių erdvių – tiek internete, tiek už jo ribų. Tai reiškia investicijas į tvirtą viešąją infrastruktūrą: skaitmenines mokymosi platformas, saugius kelius į mokyklą ir laisvalaikio vietas, sporto ir laisvalaikio pasiūlą, jaunimo centrus bei patikimą socialinį darbą mokyklose. Mūsų tikslas turi būti ugdyti jaunus žmones, gebančius kompetentingai, refleksyviai ir atsakingai naudotis skaitmeninėmis medijomis, o ne tik diskutuoti, kaip geriausiai juos nuo jų apsaugoti.“

Baigsiu kiek pamokoma gaida: lieka tikėtis, kad šį straipsnį perskaitėte nematant mažamečiams.

Pasak jo, medijų kompetencija – tai bendra šeimos, mokyklos ir visuomenės užduotis.

Ne paskutinėje vietoje pagal svarbą yra ir tai, kad suaugusieji turi būti tinkamas pavyzdys. Kas pats nuolat žvilgčioja į išmanųjį telefoną, sunkiai gali įtikinamai propaguoti atsakingą naudojimąsi juo.

Iš tiesų minėta „YouGov“ apklausa parodė, kad 43 proc. apklaustų tėvų kasdien praleidžia dvi ar daugiau valandų tvarkydami išmaniuoju telefonu privačius reikalus. Jie teigia, kad norėtų apriboti tokį savo elgesį, tačiau per sunku. Tai atsispindi ir šeimos kasdienybėje: 37 proc. dažnai arba labai dažnai griebiasi išmaniojo telefono tuo metu, kai vaikas ar vaikai patys naudojasi medijomis arba vakare dar nemiega.

„Tėvai dažnai neįvertina, kaip stipriai jų pačių elgesys su medijomis formuoja vaikų įpročius. Vaikai mėgdžioja tai, ką mato namuose. Tai galioja ir naudojimuisi išmaniuoju telefonu. Joks draudimas neveikia taip kaip sąmoningas pavyzdys“, – „Doctolib“ pranešime cituojama vaikų ligų gydytoja Laura Benyoub-Müller.

Baigsiu kiek pamokoma gaida: lieka tikėtis, kad šį straipsnį perskaitėte nematant mažamečiams.