Lietuvoje sportininkus vis dar labai greitai išmokstame mylėti už pergales. Medalis, rekordas ar įspūdingas pasirodymas dažnai akimirksniu suvienija visuomenę – sportininkai tampa nacionaliniais herojais, jų vardai mirga antraštėse, o socialiniai tinklai prisipildo palaikymo žinučių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tačiau vos tik rezultatai suprastėja ar varžybos nesusiklosto taip, kaip tikėtasi, emocinis fonas neretai pasikeičia kardinaliai: palaikymą pakeičia kritika, nusivylimas arba tiesiog tyla.
Kaune gegužės 15 d. vyksiantis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinis forumas šiemet kvies plačiau pažvelgti į sporto kuriamą vertę – ne tik pergalių, medalių ar rekordų kontekste, bet ir kalbant apie sporto poveikį visuomenei, emocinei sveikatai, partnerystėms bei bendruomeniškumui.
Olimpietė, Lietuvos trišuolio rekordininkė, Europos lengvosios atletikos čempionatų finalininkė ir Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė Diana Zagainova sako, kad sportininkai labai aiškiai jaučia skirtumą tarp visuomenės reakcijų po pergalių ir po nesėkmių.
„Kai laimi, atrodo, kad visi labai arti. Žmonės rašo, palaiko, džiaugiasi kartu. Bet po nesėkmių dažnai stoja tyla arba atsiranda labai daug „ekspertų“, kurie staiga žino, ką darei ne taip. Man atrodo, sportininkai tą kontrastą labai jaučia“, – sako D. Zagainova.
Anot jos, problema dažnai slypi ne pačioje kritikoje, o tame, kaip greitai sportininko vertė pradedama sieti tik su galutiniu rezultatu.
„Kartais atrodo, kad sportininkas visuomenėje yra „geras“, kol laimi. Bet sporte nėra taip, kad kiekvienas startas baigtųsi pergale. Žmonės mato kelias sekundes ar vieną rezultatą lentelėje, bet nemato metų darbo, traumų, pasiruošimo, gyvenimo režimo. Todėl labai norėtųsi daugiau supratimo pačiam procesui, ne tik galutiniam rezultatui“, – kalba sportininkė.
Sporto psichologas Andrius Liachovičius sako, kad sportininkų emocinis santykis su kritika dažnai yra kur kas jautresnis, nei gali atrodyti žiūrint iš šalies.
„Žmonėms atrodo, kad profesionalus sportininkas turėtų būti storos odos, bet komentarai ir viešos reakcijos pasiekia daug labiau, nei įsivaizduojame. Net jeigu žmogus sąmoningai stengiasi jų neskaityti, jie vis tiek ateina per aplinką, pažįstamus, socialinius tinklus“, – sako jis.
Pasak psichologo, Lietuvoje vis dar gana stipri vadinamoji rezultato kultūra, kai sportininko vertė matuojama beveik vien pergalių skaičiumi.
„Palaikymo kultūra prasideda nuo mūsų santykio su pačių nesėkmėmis. Jeigu po klaidos save iš karto skalpuojame, natūralu, kad taip pat reaguojame ir į kitų žmonių nesėkmes. Labai dažnai kritika sportui tampa vieta išlieti savo frustraciją“, – teigia A. Liachovičius.
D. Zagainova pripažįsta, kad sportininkams ypač svarbus palaikymas būtent tada, kai nesiseka.
„Po gerų rezultatų motyvacijos dažniausiai ir taip netrūksta. O sunkiausia būna tada, kai pats jautiesi nusivylęs savimi. Tokiais momentais labai daug reiškia žmonės šalia – treneriai, šeima, komanda, net ir paprastas palaikymo žodis“, – sako ji.
Anot olimpietės, situacija po truputį keičiasi ir žmonės vis dažniau pradeda matyti daugiau nei tik medalį ar vietą protokole.
„Man atrodo, socialiniai tinklai šiek tiek pakeitė požiūrį, nes sportininkai pradėjo rodyti daugiau realybės – ne tik pergales, bet ir pasiruošimą, sunkumus, emocijas. Žmonės pradeda suprasti, kad už rezultato yra žmogus“, – teigia D. Zagainova.
Psichologas priduria, kad šiandien sportininkams tenka vis didesnis vaidmuo ir už sporto ribų – jie tampa viešais žmonėmis, kurių elgesys, emocijos ir reakcijos nuolat stebimos.
„Šiandien sportininkui neužtenka būti tik geru atletu. Jis tampa matomu žmogumi, į kurį žiūri jauni žmonės, sirgaliai, visuomenė. Tai sukuria papildomą atsakomybę ir papildomą emocinį spaudimą“, – sako A. Liachovičius.
Sportininkų patirtis viešumoje, visuomenės lūkesčiai ir sporto kuriama vertė taps viena iš temų, apie kurias bus kalbama šių metų Olimpinio forumo diskusijose. Organizatoriai pabrėžia, kad forumo tikslas – suburti skirtingų sričių atstovus bendrai diskusijai apie sportą kaip ilgalaikę investiciją į žmogų ir visuomenę.
