Susisiekimo ministras Juras Taminskas, kuriam vadovaujant nesulaukus kadencijos pabaigos buvo atleisti arba pasitraukė keturi ministerijos valdomų įmonių vadovai, sako turėjęs rimtų priekaištų Lietuvos oro uostų vadovui ir valdybai, taip pat „Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovui.
J. Taminskas interviu BNS atskleidė, jog ryškiausias buvusių vadovų trūkumas – per mažas dėmesys saugumui, pirmiausia Vilniaus oro uosto apsaugai pernai rudenį smarkiai suintensyvėjus kontrabandinių balionų skrydžiams iš Baltarusijos ir jiems nuolat trikdant oro uosto veiklą. Investicijų į saugumą trūko ir „Lietuvos geležinkeliuose“, ir tai, pasak ministro, parodė dvi nesenos avarijos.
Nuo 2025 metų rugsėjo pabaigos dirbantis ministras taip pat sako, jog abejonių kėlė didelės ir nepagrįstos Simono Bartkaus vadovaujamų Lietuvos oro uostų išlaidos rinkodarai, stringantis naujo atvykimo terminalo statybos projektas, taip pat Egidijaus Lazausko vadovaujamų geležinkelių siekis investuoti šimtus milijonų eurų į „Vilnius Connect“ projektą, o ne į saugų geležinkelių eismą.
J. Taminskas tikina, jog įmonių vadovus atleido jų nepriklausomos valdybos, o pats ministras niekaip nedalyvavo priimant sprendimus.
„Aš iš ekspertų matau daugiau panikos kėlimo ten, kur tos panikos kelti nereikia“, – interviu sakė ministras, komentuodamas kai kurių ekspertų įžvalgas, jog strateginių įmonių vadovų atleidimas buvo neskaidrus, neaiškiai iškomunikuotas, keliantis abejonių dėl sprendimų pagrįstumo ir galimos politinės įtakos jiems.
– Paskaičiavau, kiek konservatorių Vyriausybė buvo atleidusi vadovų per pirmus maždaug pusantrų metų – atleisti arba pasibaigus kadencijai buvo pakeisti, arba reorganizavimo metu – virš 20. Vien Susisiekimo ministerijos srities buvo trys vadovai: „Oro navigacijos“, Lietuvos oro uostų ir „Lietuvos geležinkelių“, įskaitant ir pastarųjų dviejų valdybas. Buvo skirtingos priežastys, dalis – dėl paskyrimų neskaidrumo. Dviejų socialdemokratų vyriausybių valdymo metu vien jūsų ministerijoje penkių įmonių vadovai pakeisti, o iš viso mes suskaičiavome turbūt virš 10. Bet viešas tiek jūsų, tiek valdybų komunikavimas apie atleidimus kelia abejonių, nes nebuvo paaiškintos tikros priežastys.
Gal paaiškintumėte vis dėlto, kas nutiko ir kodėl staiga, nesulaukę kadencijos pabaigos, buvo atleisti Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis Egidijus Lazauskas. Ar iš tikrųjų yra kažkokie nauji planai, naujos strategijos, ar tai buvo vis dėlto ir vadovų netinkamas darbas?
– Komunikacija yra toks procesas, kur gali pataikyti, gali nepataikyti, gali galvoti, kad pataikei, o priims kitaip. Visur turim kur tobulėti, to nenuneigsiu. Minėjote penkias įmones. Bet klausimas sukasi apie dvi – geležinkelius ir oro uostus. Kaip suprantu, dėl kitų įmonių nekyla...
– Kyla kyla, paklausiu ir dėl kitų.
– Viena, ką aš ne kartą sakiau ir vėl pasikartosiu, ir kiekvieną kartą kartosiu, kad vadovo ir valdybos klausimas – tai yra vadovo ir valdybos. Tai nėra ministro (klausimas – BNS). Valdyba priima vadovą, valdyba atleidžia vadovą. Jeigu valdyba priėmė tokį sprendimą, susitarė su vadovu, kad vadovas palieka pareigas ar nuo šiandien, ar nuo rytojaus, ar po pusmečio, po kelių mėnesių, tai yra jų susitarimas.
Mes turim nepriklausomas valdybas ir kai jos priima savo sprendimus, tada ištinka isterija visus: kodėl valdyba priėmė tokį sprendimą. Kas surezonavo šitoj visoj situacijoj apie Susisiekimo ministerijos įmones, tai turbūt labiausiai – atleista Lietuvos oro uostų valdyba. Reikia įvertinti visas rimtas, įsisenėjusias problemas, kurias turi spręsti nauja komanda, įskaitant vadovą ir valdybą, nes įsisenėjusios ir rimtos problemos vilkosi metų metus.
– Pavyzdžiui, ministre, pasakykite.
– Aš ne kartą akcentavau saugumo klausimą. Puikiai atsimenam ir vis dar lemputė raudona blyksi dėl hibridinės atakos iš Baltarusijos pasitelkiant kontrabandinius balionus ir dėl ko mums teko ne kartą uždarinėti, stabdyti veiklą Vilniaus oro uoste. Tai pirmiausia ir skaudžiausiai palietė oro uostus ir šioj vietoj klausimo valdymas buvo paliktas vidurinei grandžiai. Su klausimu tvarkėsi ministerija, su klausimu tvarkėsi „Oro navigacija“ ir vidurinioji oro uostų grandis.
– Jūs norit pasakyti, kad nei valdyba, nei Bartkus tame nedalyvavo?
– Tai buvo nepakankamas indėlis. Tuo metu dar vadovas buvo ir atostogų išėjęs, jo nebuvo per tą visą situaciją.
– Turite galvoje kurį laikotarpį, ministre?
– Spalio, lapkričio mėnesį pernai, kada vyko intensyviausia ataka. Saugumo dėmesys yra ir antidroninės sistemos. Visas antidroninės sistemos diegimas ir viskas buvo palikta savieigai irgi per visą šį laikotarpį, kur intensyviai dirba ministerija, ženkliai daugiau negu iš tikrųjų pagal priedermę turėtų dirbti. Tai yra kasdienis techninis darbas, ką savaime turi daryti oro uostai, bet...
Atsimenam situaciją ne per seniausią, pati šviežiausia yra Londono City (ang. City Airport – Sičio oro uostas, į kurį skraidinusi Lenkijos LOT pagal susitarimą su LTOU nuo kovo pabaigos panaikino finansiškai LTOU remtus Lietuvos verslui svarbius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus – BNS). Trūkumas lėšų, padidinom oro uostų įstatinį kapitalą, dabar naujas konkursas paskelbtas, bandom pritraukti vežėją į vieną iš trijų Londono oro uostų, papildomai skatinti dažnesnius skrydžius ir kitomis kryptimis. Trūksta lėšų, sako, dideli nuostoliai ir visa kita. Ir man kyla klausimas tada – kodėl per tą visą laikotarpį buvo finansiškai taip ženkliai koncentruojamasi į marketingą (rinkodarą – BNS)?
Čia kas konkuruoja? Vilniaus Čiurlionio oro uostas su Kauno oro uostu, su Palangos oro uostu, ar jie konkuruoja su Biržų aerodromu? Su kuo jie konkuruoja?
– Jūs norit pasakyti, kad jie per daug pinigų išleidžia marketingui?
– Mes kalbam apie milžiniškas sumas, apie lėšas marketingui ir rebrandinimui (prekės ženklo atnaujinimui – BNS).
– Bet turbūt ne milijonus išleidžia tam?
– Vien rebrandinimui per metus išleista 544 tūkstančiai eurų. Marketingas, viešinimo paslaugos – 477 tūkstančių sutartis, išleista 312 tūkstančių pasirašius sutartį su viena įmone 2024 metų lapkričio 26-ą dieną ir per tris mėnesius išmokėta įmonei 312 tūkstančių eurų. Kuomet keičiasi politinė vadovybė po Seimo rinkimų, pasirašoma sutartis paskutinį mėnesį, kol dar yra senoji Vyriausybė.
Tai tų klausimų jų yra daug ir šitas klausimas irgi buvo keltas valdyboje. Valdybai metus laiko kiekvieną dieną sakėme, ar viskas yra ok (gerai – BNS) čia? Ar jum viskas ok? Valdyba sako, ne, mums nelabai ok. Tai spręskit, žiūrėkit, vertinkit, analizuokit. Metus laiko vykdė vidinį tyrimą, auditą, nagrinėjo, rado kaltą – finansininką.
– Už tai, kad pervedė pinigus?
– Mes jau kalbam apie šešiaženklę sumą bendroje sumoje. Oro uostas neranda lėšų skatinti skrydžių, kada šešiaženklė suma skiriama marketingui ir rebrandinimui ir tuo pačiu sakoma, kad trūksta lėšų skatinti kryptis.
Reikia investicijų į tvarumą taip pat, turime rimtus iššūkius su gamtos tarša, vyksta teisminis ginčas dėl baudos dydžio ir...
– Patikslinkite, dėl ko ginčas?
– Dėl nuleidinėjimo, kuomet visa chemija nuo lėktuvų patenka į mūsų lietaus vandens nuotekas. Čia Vilniaus oro uoste. Iš „Grindos“ raštai gauti, yra pernai metų spalio mėnesio raštas, šių metų vasario mėnesio raštas (pernai rugpjūtį skelbta, kad „Grinda“ pateikė ieškinį teismui ir iš LTOU bando išsireikalauti laiku neapmokėtą 1,58 mln. eurų baudą už viršytą nuotekų taršą – BNS).
– O ką „Grinda“ sako tuose raštuose?
– Siūlomi sprendimo variantai oro uostams, kaip imtis kokių priemonių, kad nepatektų tarša į mūsų gamtą, į upes. Tai oro uostai pasirenka teisminį ginčą neneigiant pačios problemos esmės. Iš tikrųjų yra nepriimtini veiksmai.
Matom ir tas jau pradėjo labai ženkliai ryškėti – yra naujo terminalo statybos projektas, kuris dar nepasiekus tų rizikingiausių taškų jau pradeda strigti ir vėluoti. Ir natūralu, kad jisai vėluos.
– Čia kalbat apie atvykimo terminalą?
– Taip, apie atvykimo terminalą. Tam tikras atsakomybės prisiėmimas turi būti ir valdybos neneigiant, aišku, visų tų padarytų gerų darbų, bet tos įsisenėjusios, tęsiančios problemos kaupėsi ir lašas po lašo ta taurė pildosi naujais iššūkiais. Natūralu, kad ta komanda turi restartuoti ir ateiti žmonės, kurie spręs visus tuos...
– Buvo priekaištų Bartkui, kiek žinau, ir iš valdybos pusės dėl jo veiklos, bet kodėl tada jis nebuvo atleistas tą pačią dieną, kaip atleidžiami, pavyzdžiui, kiti neįtikę vadovai arba netinkamai dirbantys, tas pats Lazauskas? Ir ar yra tiesos kalbose, kad valdyba ir buvo atleista už tai, jog neatleido Bartkaus tą pačią dieną?
– Kadangi vėl grįžot prie valdybos, tai dar toks smulkus dalykas, bet irgi, mano vertinimu, pakankamai reikšmingas. Mes visi privalom laikytis teisės aktų, įstatymų, poįstatyminių, tarptautinių (teisės aktų – BNS). 2020 metais buvo priimtas reglamentas dėl perono valdymo paslaugų įkainių ir kas už ką turi apmokėti – kur turi būti „Oro navigacijos“ veiklos sritis, kuri renka įmokas, kur yra oro uostų. Ir tas klausimas nesprendžiamas buvo, jis buvo pradėtas spręsti tik labai aktyviai, labai rimtai įsikišus akcininkui (ministerijai – BNS), parengus veiksmų planą ir tikimės jau turėti klausimą išspręstą šių metų liepos mėnesį. Ir tai yra nuolatinis akcininko darbas, ką iš tikrųjų nuo 2020 metų per šešerius metus turėjo padaryti oro uostai.
Ir vėl mes grįžtam prie to pačio apsukę ratą, kad įsisenėjusios, nesprendžiamos, savieigai paliktos problemos, klausimai, jie turės būti išspręsti ir tokių atvejų nebekartoti, kuomet jau ateis nauja valdyba ir išsirinks naują vadovą.
– Noriu dar pereiti prie pono Lazausko atleidimo. Gal jūs galėtumėte irgi papasakoti daugiau, kodėl jis negalėjo toliau dirbti ir tęsti ne taip seniai jūsų patvirtintos geležinkelių strategijos? Buvo viešai motyvuojama tuo, kad dabar vėl reikia naujos strategijos, naujo plano kažkokio ir Lazauskas tam netiko.
– Apie sprendimą dėl buvusio LTG holdingo vadovo mane informavo valdybos pirmininkas (Robertas Vyšniauskas – BNS). Taip pat ir pati valdyba išskyrė, čia labai svarbu, kad organizacijos raida žengia į naują etapą ir tikrai nėra paslaptis, kad ne vieną kartą ir aš, ir visa mano komanda valdyboj akcentavo saugumą. Buvo prašoma ne kartą įvertinti trūkumus, ydingus procesus, nes tai yra labai aktualu. Na, ir po traukinių avarijų dviejų iš eilės šia tema plėstis, manau, daugiau net ir neverta.
– Gerai, ministre, valstybė dotuoja geležinkelių infrastruktūrą ir nemažus pinigus kasmet skiria jai, bet tai vis tiek yra toli gražu nepakankami pinigai. Visoj Europoj geležinkelių infrastruktūra yra dotuojama. Jeigu geležinkeliai neturi pinigų, valstybė jų neskiria pakankamai, tai ar geležinkelių vadovas turi kažkaip jų prispausdinti? Ar jūs ir čia matėte vėlgi galbūt kažkokį išlaidavimą?
– Jūs įsivaizduokit, kaip yra sunku sustabdyti įsibėgėjusį traukinį, čia taip vaizdžiai pasakius. Ir tie dešimtmečio procesai ydingi, kurie buvo visoj šitoj sistemoj, jie tą pagreitį traukinio didino, generavo ir iš tikrųjų labai gaila, kad septyni mėnesiai mano darbo pasirodė per mažai tiems procesams sustabdyti ir incidentai įvyko anksčiau nei pats darbas davė rezultatą. Artimiausiu metu trumpuoju ir ilguoju periodu, dviem etapais tie rezultatai teigiami bus pasiekti.
LTG holdingas yra vienas brangiausių Lietuvoje. Tai irgi yra klausimas apie lėšų naudojimą ten, kur reikia ir taip, kaip reikia, kuomet dešimtmetį besitęsusi sistema buvo pastatyta ant iš esmės vadybinių sprendimų ignoruojant inžinerinius sprendimus. Vadybiniai yra labai svarbūs ir būtini sprendimai, tačiau negali tik jais remtis, ypač infrastruktūros srity, šiuo atveju geležinkeliuose.
Kas man iš tikrųjų yra sunkiai suprantama LTG grupėje, kai kėlė klausimus virš metų laiko LTG dėl „Vilnius Connect“ projekto, kurio vertė yra virš 100 milijonų eurų ir klausimas, iš kur jūs planuojate paimti tokius pinigus. Nes mes skaičiuojam – atstatyti per dešimtmetį nudėvėtą infrastruktūrą reikės ne vieno šimto milijonų eurų. Pasakymas sunkiai suprantamas man, o pasakymas skambėjo taip: startuokime, o po to pažiūrėsime, iš kur paimsim 100 milijonų. Tai ar tikrai prioritetas šiai dienai yra 100, 150 ar net daugiau milijonų „Vilnius Connect“ stočiai, o ne geležinkelių infrastruktūros atstatymui, ne signalizacijos įrengimui, ne elektros tinklų atnaujinimui Vilnius–Kaunas atkarpoj?
Atnaujinimas infrastruktūros, kuri yra vietom tikrai susidėvėjusi, kuri fiksuoja galimą perkaitimą vagonų, riedmenų, kur Gudžiūnuose įvyko incidentas. Tai lėšos, mano suvokimu, turi būti ten nukreipiamos, o ne statyti stotį Vilniuj, kuomet tu neturi lėšų. Čia kaip pavyzdys.
– Kai jūs kalbat apie tą inžinerinę pusę infrastruktūros, kad buvo neinvestuojama, tai kada ta problema buvo identifikuota? Kai jūs tapot ministru ar kai socialdemokratai laimėjo rinkimus ir atėjo į Vyriausybę?
– Mes identifikavom tą problematiką, mes kalbėjom su valdyba naująja, aš kalbėjau, buvo pokalbis apie saugumą. Saugumas nėra vien tiktai karinis mobilumas, saugumas nėra vien tiktai kritinės infrastruktūros apsauga nuo atakų, pavyzdžiui, dronų, tai yra priešiškų jėgų. Saugumas yra ir keleivių saugumas, traukinių bendrai saugumas. Mes ties tuo dirbam, įvykiai įvyko greičiau nei darbas davė rezultatų, nes infrastruktūra nenusidėvi per metus ar mėnesį. Infrastruktūra nėra atstatoma per septynis mėnesius. Bet ties tuo reikia dirbti ir to nereikia ignoruoti ir tam yra valdybos sprendimas, kad naujas vadovas ateis ir ties tuo toliau dirbs ir valdyba labai aktyviai dirba visais šitais klausimais.
Nauja valdyba matė, kad norint išspręsti iš esmės įsisenėjusias problemas geležinkeliuose reikalingas naujas vadovas. Tokį priėmė valdyba sprendimą.
– Finansų ministras po šitų avarijų geležinkeliuose sakė, kad Susisiekimo ministerija savo biudžete turi rasti pinigų sutvarkyti infrastruktūrą, saugumą ir taip toliau. Tai iš kur jūs paimsit tų pinigų, ar jūs jų ieškot jau?
– Jeigu reikėtų dešimčių milijonų, tai mes sudėliotumėm ir tą klausimą pavyktų išjudinti. Mes kalbam apie šimtus milijonų. Po dviejų savaičių labai aiškus bus pristatytas trumpojo laikotarpio ir ilgojo laikotarpio planas. Visas laikotarpis – dešimtmetis, suskirstytas į du etapus – ilgesnis, trumpesnis. Tai yra veiksmai, kurie būtini nedelsiant atlikti.
– Tai nedelsiant tiems veiksmams jūs turit rasti pinigų?
– Šituos pinigus mes turim rasti kartu. Aš padedu Finansų ministerijai rasti pinigų, suradom per 30 milijonų nesumokėtų mokesčių už sunkiasvorį transportą, intensyviai vyksta darbas, tuos pinigus surinksim. Vakar (pirmadienį – BNS) buvo susitikimas ilgas pas generalinę prokurorę, kuriame dalyvavo taip pat ir Mokesčių inspekcijos atstovai, dalyvavo „Via Lietuva“, dalyvavau ir aš, kur buvo diskutuojama apie šią situaciją dėl nesumokėtų mokesčių už vilkikus. Tai per šiuos metus mes tas lėšas susigrąžinsime, kažkuri dalis galbūt persikels į kitus metus.
Tačiau tuo pačiu ir kitos dalies reikia nepamesti. Mes jau nuo gegužės pirmos užkardėm nemokėjimą, tai yra tą mokestinę spragą ir jau nebėra galimybių sistemos apeiti. Tai reiškia, jeigu per metus po 5–7 milijonus negaudavo biudžetas, tai dabar jau gaus. Tai papildomos lėšos. Kartu su finansų ministru dirbam ir, mano vertinimu, kuomet kalba yra ne apie keliasdešimt milijonų, o apie kelis šimtus milijonų, tai yra jau visos Vyriausybės, ne vienos Susisiekimo ministerijos klausimas.
– Aš turiu dar klausimą dėl „Oro navigacijos“, kurios generalinio direktoriaus konkursas buvo nutrauktas ir motyvuota tuo, kad bus palaukta naujos valdybos ir tada bus ieškoma naujo vadovo. Ar tiesa, kaip sako kai kurie jūsų partiečiai, kad šį konkursą laimėjo neseniai postą palikęs buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis, bet jūs pasakėte, kad jis netinkamas kandidatas ir dėl to vadovo konkursas buvo nutrauktas?
– Pirmą kartą girdžiu tokias kalbas, tik tiek galiu pasakyti. Ar konkursas buvo nutrauktas, ar sustabdytas, čia reikėtų pasitikslinti. O vadovas, yra natūralu, kad naują vadovą turi atsirinkti valdyba, kuri dirbs. Aš visiškai natūraliai priimu tokį valdybos sprendimą, jis yra logiškas sprendimas.
– O kodėl apie tai negalima buvo pagalvoti anksčiau, prieš skelbiant konkursą?
– Turbūt reikia paklausti valdybos, ne manęs, bet yra geriau turbūt vėliau, negu per vėlai susigaudyti situacijoj. O kol bus priimtas naujas vadovas, tai Saulius (Batavičius – BNS) eis pareigas iki jis ar kitas bus atrinktas ir valdyba paskirs naują vadovą.
– Tai apie Roką Masiulį jūs nieko negirdėjote?
– Ne.
– Prieš porą savaičių man sakėte užtikrinantis, kad Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas nebus keičiamas, bet ką tik priimtos Klaipėdos uosto įstatymo pataisos Seime, kur yra keičiama valdysena ir bus nauja valdyba. Kažkada artimiausiu metu, kaip suprantu, jūs turbūt skelbsite naujos, nepriklausomos valdybos atranką.
– Kiek atsimenu, tai dabartinė valdysena išliks iki kitų metų birželio mėnesio. Ten yra pereinamasis laikotarpis ir ne artimiausiu metu nauja valdyba bus skelbiama. Turiu pasitikslint, bet man atrodo taip, iki kitų metų birželio bus ta valdymo forma, kuri yra dabar, ir tada jau įsijungs nauja valdymo forma, kuri yra visose akcinėse bendrovėse.
– Taip, bet vis tiek tai bus nauja valdyba dar jums esant, tikėtina, valdžioje ir ta valdyba galėtų svarstyti vadovo klausimą.
– Aš pasakysiu taip – aš su Algiu Lataku dirbu nuo laikotarpio, kai tapau viceministru dar pas Eugenijų Sabutį. Ir tikrai vertinu Lataką kaip kompetentingą ir gerą vadovą, aktyvų vadovą, kuris ne tik kalba, bet ir daro. Mes daug nuveikėm ir veikiam jau pusantrų metų. Ir Klaipėdos jūrų uosto įstatymas, pietinės dalies, jis yra mano daug ir paties rašytas, aš dar kai viceministras buvau, ir tą darbą pratęsėm ir jau nunešėm dabar į Seimą. Kalbamės ir su EIB, Investiciniu banku Europos, ir su ILTE, ir su Finansų ministerija labai intensyviai dirbam, o jau šiais metais planuose yra pradėti rangą pietinės dalies ir su Algiu tiesiog ranka rankon, koja kojon kiekvieną dieną dirbam. Tokie vadovai, kaip Latakas, nesimėto bet kur. Reikia mylėt, gerbt ir saugot.
– Bet ateis nauja valdyba, ji gali svarstyti naujo vadovo klausimą. Jeigu jūs sakote, kad jūs niekaip negalite nurodyti valdybai, kaip elgtis ir ką daryti su vadovais, tai galbūt ta valdyba nuspręs kitaip, gal jai pasirodys, kad Latakas netinkamas. Tai jūs negalite garantuoti, kad nebus vadovas keičiamas.
– Galima daug hipotezių iškelti, bet niekas nekeičia vadovų, kurie puikiai dirba. Latakas yra visai kito kalibro ir kompetencijos, ir našumo, ir darbo apimties, ir rezultatų pasiekimo vadovas ir rasti bent kokį priekaištą jam – jeigu nori, aišku, gali turbūt rasti, bet Lataką vertinu kaip labai kompetentingą, labai aktyvų ir ne tik siekiantį, bet ir pasiekiantį realių rezultatų. Ir mes, dar kartą pasikartosiu, dirbam pusantrų metų ir jau labai daug esam gerų darbų padarę, įskaitant ir pietinės dalies projektą.
Kai vadovai dirba efektyviai, kompetentingai, kuomet yra realūs darbai, rezultatai, o ne tik marketingo dalis, kuomet projektai iš esmės vyksta, tai vien tik aplodismentai.
– Dar eilė yra įmonių jūsų srities – Telecentro valdyba nauja, „Kelių priežiūros“ valdyba turėtų būti paskirta nauja. Ponas Remigijus Šeris, pavyzdžiui, Telecentro vadovas, dirba nuo 2023 metų, prie konservatorių paskirtas antrai kadencijai. „Kelių priežiūros“ vadovas Audrius Vaitkus nuo 2024-tų sausio vadovauja. Ar matot problemų su šitais vadovais?
– Matot, ir mes dabar paneigėm mitą, paneigėm tą politinį šou ir paskalas, ir visus mitus, kad vyksta valymai, savų statymai. Nuostabūs vadovai (Telecentro ir „Kelių priežiūros“ – BNS), kurie sprendžia iš esmės klausimus, kurie yra iniciatyvūs, kurie pasiekia rezultatą. Ir su Remigijum praėjom ne vieną kelią, kai buvo bandoma duomenų centrus patrumpint valstybinius, ir išsaugojom duomenų centrus kartu, ir investicijos į saugią infrastruktūrą, kritinę, retransliavimo, artimiausiu metu pranešim ir dėl žemutinės oro erdvės stebėjimo sistemos, finansavimą jau turim.
„Kelių priežiūra“, turbūt ši žiema buvo pavyzdys, kaip kelininkai gali dirbti ir žiema neužklumpa netikėtai. Gaila, kad pavasarį duobės užklumpa netikėtai. Skirtas rekordinis finansavimas kelių priežiūrai ir rodoma iniciatyva iš Vaitkaus, „Kelių priežiūros“ vadovo. Tai yra puikūs vadovai, kur nežinau, ar kas nors jiems galėtų turėti priekaištą, nebent, aišku, paaiškėtų kažkokios aplinkybės, kurių mes nežinom. Aš tiesiog preziumuoju, bet neturiu jokių indikacijų, kad būtų problemos su vadovais ir tas darbinis santykis yra puikus.
– „Detono“ valdyba irgi turėtų būti nauja? Jos kadencijos pabaiga gegužės mėnesį.
– Vadinasi, bus.
– O „Detono“ vadovu Andriumi Griškevičiumi jūs patenkintas, jo veikla?
– Vienareikšmiškai patenkintas. „Detonas“, mes matom rezultatą, kur eilę metų tiesiog nišinė įmonė atlikinėjo nišinę veiklą. Kaip galima iš tikrųjų įveiklinti susisiekimo įmones, prisidėti ne tik prie krašto gynybos, bet taip pat uždirbti ženklias sumas, nes visa tai tu gali parduoti ir partneriams. Čia mes kalbam apie sprogmenis, granatas, minas ir kitus sprogmenis, ką investuos, darys ir proceso pradžia yra būtent „Detonas“, kur intensyviai vadovas dirba ir tie rezultatai pradeda matytis.
– Dėl Smiltynės perkėla – pernai buvo komunikuota, kad ji bus prijungta prie Klaipėdos uosto, bet po to tyla.
– Dar procesas vyksta, viskas yra tvarkoje ir šių metų vasarą jau bus dalis Klaipėdos jūrų uosto.
– Tai bus kaip padalinys su savo vadovu, taip?
- Čia jau Algio Latako prerogatyva. Kaip Latakas susidės, tai yra jam dar viena funkcija. Tai tikrai pasitikiu Algiu, kad jisai puikiai išspręs tą klausimą, nes tai yra žmogus idėja, žmogus darbo rezultatas ir jis sprendžia ir jau tikrai ne ministro klausimas, kas turi viduj kam vadovauti.
– O kaip yra su Vidaus vandens kelių direkcija? Jau pusę metų nėra vadovo po to, kai buvo atleistas Vladimiras Vinokurovas. Kas čia stringa, kodėl neskelbiamas konkursas? Ar irgi laukiat valdybos?
– Valdyba baigia šiais metais vasarą kadenciją. Atrinkta bus nauja valdyba ir ji paskelbs konkursą ir atsirinks naują vadovą. Šioj vietoj labai svarbu pabrėžti, kad laikinai vadovo pareigas eina buvęs Vinokurovo pavaduotojas. Darbo tęstinumas, žinios, projektai, viskas yra eigoje ir aš tikrai nematau jokios problemos, kad iki dabar eina buvęs pavaduotojas pareigas, žmogus turi visas reikiamas žinias ir kompetencijas ir darbas toliau vyksta ir aš nematau, kad būtų kažkokių trikdžių.
– Vinokurovą jūs atleidot pernai lapkritį ar Sabutis?
– Vinokurovo aš neatleidau ir Sabutis neatleido. Priima sprendimus, priimti ar atleisti, valdybos. Taip, tuomet aš jau buvau ministru. Ta pradžia tokia buvo pakankamai įtempta mano darbo, aš taip pavadinčiau.
– Bet jūs kuravot direkciją kaip viceministras.
– Taip, kuravau, teisingai. Žinojau tuos reikalus. Valdyba priėmė sprendimą, mes žinom situaciją, kuomet atėjo prokuratūra ir pasibeldė į duris direkcijos dėl žalos gamtai – per aštuonis milijonus – ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nežinau, ar čia reikia dar plačiau plėstis, mano atrodo, valdybos tas sprendimas yra logiškai paaiškinamas, ir kiek aš atsimenu, ir valdybos pirmininkė komentavo žiniasklaidai apie tą sprendimą. Ar kam nors kyla klausimų, kai prokuratūra beldžiasi į duris...
– Kai kurie ekspertai vis dėlto kelia klausimą, kad problema yra ta, jog susisiekimo sektoriuje nėra atskirtos politikos formuotojo ir akcininko funkcijos, kaip, tarkime, energetikoje, kur „Ignitis grupės“ atveju politiką formuoja viena ministerija, o akcininkė yra kita ministerija. Pas jus tas pats subjektas ir formuoja politiką, ir kuria strategiją, ir prižiūri operatyvinę veiklą. Ar čia jūs matot problemą?
– Aš absoliučiai nematau problemos. Mano vertinimu, viskas čia tvarkoje ir sukurti dar papildomai pseudo saugiklių kažkokių, kur kažkas kažkaip įsivaizduoja, manau, tuos mitus mes paneigiam apie valdybas ir vadovus ir puikiai tvarkosi tos nepriklausomos valdybos ir tie vadovai, kurie puikiai dirba. Tai ir jūs pati sakėt, kad dirba paskirti ir konservatorių – „Kelių priežiūros“, Telecentro, Klaipėdos jūrų uosto. Lietuvos pašto turim puikų vadovą, turim puikią valdybą pašto.
– Bet vadovas paskirtas prie socialdemokratų.
– Vadovas paskirtas prie socialdemokratų, nes buvęs vadovas, kuomet socialdemokratai antrą turą laimėjo ir buvo akivaizdu, kad formuos daugumą, pasitraukė iš pareigų dar esant buvusiai konservatorių Vyriausybei. Paštą, kurį mes radom, ir paštas, kuris dabar yra, tai yra diena ir naktis. Įskaitant ir paštomatų plėtrą, įskaitant ir investicijas, įskaitant ir komunikaciją su darbuotojais, ir darbą su profsąjungom. Taip, yra kur tobulėti, taip, tas nepasidaro per vieną dieną. Bet turim puikų, kompetentingą pašto vadovą – tai yra aukšto kalibro vadovas...
– Ponas Kastytis Valantinas.
– Taip. Tai tik džiaugtis, kada iš konkurentų ateina pas tave toks vadovas, kuris paštą veda į priekį ir kelia tą žirgą, kuris buvo gerokai pridusęs per visą ankstesnį laikotarpį.
– Bet ekspertai kelia ir tą problemą, kad toks galvų kirtimas, kai nesulaukus kadencijos pabaigos atleidžiami vadovai, jis atmuša norą dalyvauti, pretenduoti į tokias pozicijas. Ar jūs matote čia problemą?
– Aš susisiekimo sektoriuj tos problematikos nematau. Aš iš ekspertų matau daugiau panikos kėlimo ten, kur tos panikos kelti nereikia. Suformuota prieš savaitę nauja Telecentro valdyba, ar kam nors kyla klausimų dėl jos kompetencijos, dėl jos narių nepriklausomumo, dėl to, kaip atrodo sudėtis? Praeita valdyba labai gera buvo, bet, mano vertinimu, šita valdyba yra dar geresnė.
Rizikos aš visiškai tame nematau. Kaip ir sakiau, dienos pabaigoj vertinkim rezultatus. Jeigu sakoma, kad niekas nenori ateit, tai į Telecentro valdybą atėjo. Faktais reikia kalbėti, o ne kelti sumaištį, kelti paniką ir bėgiot ir šūkauti, kaip viskas yra blogai, kai nėra blogai.
Atėjus nauja valdyba geležinkeliuose iš narių, kur nežinau, kam gali kilti klausimų dėl jų kompetencijos ar nepriklausomumo, tai dar kartą pabrėžiu, du net užsieniečiai yra, septyni valdybos nariai mato, ką reikia padaryti, ir mes matom, kur yra problema ir ką reikia nedelsiant spręsti, ir tai yra sprendžiama. Nereikia kelti panikos, kur jos nereikia kelti.
– Ačiū Jums už pokalbį.
