Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) laikinasis vadovas Arūnas Rumskas sako, kad negavus ES finansavimo Vilniaus geležinkelio stoties modernizavimo projektui jo bus atsisakyta arba bus atliekami tik minimalūs pakeitimai.
„Dėl prioritetų klausimų nekyla – aišku, kad tai yra (geležinkelių – BNS) saugumas. Jeigu tą dalyką (Vilniaus stoties modernizavimą – BNS) galėsime pasidaryti iš europinių lėšų, tai tada tą klausimą nagrinėsime ir tiktai tokiu būdu jis turi šansą išjudėti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete sakė A. Rumskas.
„Per ketverius metus turėtume arba gauti europinį finansavimą, arba negauti ir tada tas projektas arba numirs, arba bus paverstas į kosmetinės peržiūros projektą, kas irgi neatmestina“, – pridūrė jis.
Taip LTG vadovas atsakė į buvusio susisiekimo ministro, Seimo nario Eugenijaus Sabučio pastabą, jog LTG prašo papildomo finansavimo infrastruktūros atnaujinimui, tačiau planuoja modernizuoti Vilniaus geležinkelio stotį.
„Ar čia tikrai tokiu metu būtina (investicija – BNS)? Man būnant ministru aš labai stipriai oponavau šiam klausimui“, – posėdyje sakė E. Sabutis.
A. Rumsko teigimu, yra nemaža galimybė, kad pinigų projektui atsiras kitame – 2028–2034 metų ES biudžete: „Yra labai didelė tikimybė, kad galbūt galėsime šitą projektą prasifinansuoti iš europinių lėšų.“
„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros įmonės „LTG infra“ vadovas Vytis Žalimas pakartojo, kad lėšų infrastruktūros atnaujinimui trūksta.
„Senoji infrastruktūra yra sena ir modernizacijai lėšų turime labai ribotą kiekį resursų. Tuos resursus nukreipiame į pagrindines arterijas. Tos regioninės linijos pamažu lėtėja, – komiteto posėdyje kalbėjo V. Žalimas. – Mes greičius ten mažiname, kad nenutiktų jokių avarijų.“
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad LTG siekė projektą pradėti iškart, tačiau dėl ministerijos pasipriešinimo jis buvo atidėtas ketveriems metams.
„Ministerijos intensyviu darbu pasirašyta atidėjimo sutartis, nes visą laiką buvo noras LTG čia ir dabar turėti tuos rangos darbus ir investuoti apie 150 mln. eurų į „Vilnius connect“ projektą, kai labai aiškiai sakoma – prioritetas turi būti nusidėvėjusi infrastruktūra“, – komiteto posėdyje sakė J. Taminskas.
Ministras svarstė, kad projekto darbai gali prasidėti ir vėliau nei po ketverių metų: „Labai rimtas klausimas, ar ir po ketverių metų galės startuoti, nes dabartiniai skaičiavimai rodo, kad reikia šimtų milijonų atstatyti geležinkelių infrastruktūrą.“
Jis atkreipė dėmesį į Latviją, kuri investavo į naują Rygos geležinkelių stotį, tačiau vėliau turėjo mažiau lėšų europinės vėžės „Rail Baltica“ projektui.
„Turi būti paskirstytos (lėšos – BNS) racionaliai ūkiškai, o ne kuriama vizitinė kortelė ir neinama Latvijos (keliu – BNS), kai pasistatome Rygos stotį ir neturime pinigų „Rail Balticai“, – akcentavo ministras.
BNS rašė, kad Vilniaus savivaldybei neradus bendro sutarimo su LTG grupe dėl „Vilnius Connect“ projektavimo dar pernai nuspręsta projektą skaidyti į dvi dalis.
Sostinės valdžia ir Didžiosios Britanijos architektų kompanija „Zaha Hadid Architects“ 2025-ųjų rugsėjį pasirašė 4,9 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl pirmojo projekto etapo. Vėliau bus skelbiamas rangovo konkursas, o statybų pabaiga numatyta 2029 metų trečiąjį ketvirtį.
Tuo metu LTG apie 8,8 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Zaha Hadid Architects“ dėl stoties pertvarkos projektavimo pasirašė tik šių metų balandį, tačiau ji numato ketverių metų atidėjimo laikotarpį, per kurį grupė sieks užsitikrinti projekto finansavimą, įskaitant galimą ES subsidiją.
LTG valdyba bei Susisiekimo ministerija dar pernai gruodį pritarė sutarties pasirašymui. Tačiau šių metų sausį ministerija pareiškė, jog nenumatyti nei stoties projektavimo, nei rekonstrukcijos finansavimo šaltiniai.
Kaip skelbė BNS, dar 2022 metais buvo tikimasi, jog projekto rengimas galėtų prasidėti 2023 metų trečiąjį ketvirtį, tačiau, kaip tuomet nurodė LTG grupė, dėl karo Ukrainoje terminas buvo pratęstas iki 2024 metų antrojo ketvirčio.
LTG su sostinės savivaldybe ketinimų protokolą modernizuoti Vilniaus stoties teritoriją pasirašė dar 2018 metais.
