Vieną kartą gyveno toks aikštingas karalius Nausėda. Jis mėgo raudonus kilimus, miuziklą ir šampaną už valdiškus pinigus, išskirtinį medicininį aptarnavimą, Knygų mugę ir Valstybės vadovų tarybą. Bet tą tarybą Briuselyje taip ne iki galo mėgo, nes pabėgti į krepšinį iš tos tarybos mėgo labiau.
Iš visų karalystės žmonių karalius Nausėda geriausiai jautėsi su tais, kurie meluoja, bijo skiepų, yra teisti už korupciją ar šiaip be vieno varžto. Todėl geriausiai jam sekėsi su konstruktyviai meluojančiais socialdemokratais, kuriems vadovavo Jonavos burtininkas, fūristų čekius už dyzeliną konstruktyviai paversdavęs nuosavais televizoriais ir telefonais.
Dar karalius Nausėda turėjo tokį visų galų patarėją Jansoną, kuris buvo visos Nausėdos mintys. Karalius tą Jansoną mylėjo labiau net už Lietuvą ir holistinę soft power failo karalienę.
Kartą prieš Kalėdas, kai tas Jansonas nešdamas sunkią Nausėdos karūną buvo susitrenkęs galvą į sausą eglelę, karalius ir klausia: „O ko tu, Janson, norėtai, kad tau Kalėdų senelis atneštų po egle?“
– Televizoriaus noriu, – suošė tas Jansonas. – Bet ne tokio kaip Jonavos burtininko. Noriu būti viso LRT karalium.
Klastingai nusišypsojo aikštingas karalius Nausėda, kuris labiau už konservatorius nemėgo tik žurnalistų. O tie žurnalistai dieną naktį prieš jį ir jo holistinę karalienę per tą LRT išsikalinėjo.
Patiko karaliui Jansono noras. Pasikvietė Nausėda į didžiąją menę Sinkevičių, Ruginienę, Oleką ir Antaną Šampaną su Drukteiniu ir sako taip švelniai, rusišką vodką į stiklines pildamas ir virtais lašiniais užkąsti siūlydamas: „O galit taip padaryti, kad Jansonas dar prieš Kalėdas LRT generaliniu taptų?“
– Mano karaliau Nausėda, – sučiauškėjo gražiai išsiviepusi pirmoji ministrė. – Mes tuoj jungtinai su antisemitiniu zimagoru pakeisim įstatymą taip, kad tą generalinę direktorę tavo pasiuntinukas VDU profesorius LRT taryboje galėtų iškart atleisti. Olekai, pavaryk.
– Ne taip greitai, ne taip greitai, Ruginien, – konstruktyviai, kaip įpratęs medžioklėse ir „Fegdoje“, atitarė burtininkas Sinkevičius. – Karaliau, mes tau Jansoną į LRT generalinius, tikrai tiks, antisemitizmą antai kažkada šauniai gynė, o tu, karaliau Nausėda, nuo šiol nebematai, kaip mes kariuomenei ir gynybai skirtus pinigus savo fegdoms ir šiaip trinkelėms gražiai padalijam.
Kaip tarė, taip padarė. „Tu mane gerbi?“ – klausia Sinkevičius to karaliaus Nausėdos. „Aš tave gerbiu, – atitaria tam Sinkevičiui karalius. – Į tavo ir LSDP sveikatą!“
O kol gėrė ir linksminosi, kvailių valdomame Seime virė darbas – naujas LRT įstatymas turi būti iki Kalėdų, o po to nors ir Jansonas.
Nesvarbus tapo karas. Konstitucija mėtėsi prie Seimo šiukšlių konteinerių. Karalių Nausėdą išvarė iš Knygų mugės. Iš jo rankų, kaip ir karalystės kultūros ministrės, niekas nebeėmė premijų. Sostinę drebino demonstracijos. Prie Seimo degė pavojaus laužai.
Tik iš karaliaus rūmų aidėjo vis garsesni apspangėlių šūksniai: Nausėda, tu mane gerbi? Aš tave gerbiu, Sinkevičiau! Ir Antaną Šampaną gerbiu! Ir Palucką! O NA zimagorą gerbi? Ir zimagorą. Už fegdos kelią! Pasibučiuojam. Sutraukysim į gabalus tuos teisinės valstybės vabalus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
