Diskutuojant apie būdus didinti gimstamumą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pasvarstė apie akciją, kurioje jauni žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Ministrės išsakyta mintis verčia kelti klausimą, ar esame pasiruošę ne tik stebėti renginius, bet ir aktyviai juose dalyvauti? Apie tai LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ diskutuoja trys kultūros centrų vadovai: Daiva Urbonienė, Linas Ulkštinas ir Barbora Valiukevičiūtė.
– Daiva, ką pastebite jūs? Ar kėdainiškiai aktyviai eina į renginius ir įsitraukia į veiklas, organizuojamas Kėdainių kultūros centro?
D. Urbonienė: Tai priklauso nuo to, koks yra renginio pobūdis. Tradicinėse šventėse pastebima didesnė įtrauktis, bendruomenėse yra susiformavusios tam tikros tradicijos. Vyksta ir pasišokimai, ir vakarėliai. Po didžiųjų renginių visuomet vyksta diskotekos. O koncertų ar edukacinių renginių žmonės ateina stebėti.
Manau, kad ilgalaikis bendruomeniškumas užsimezga lankant kolektyvus. Vėliau tai gali išaugti į kokį nors demografinį gėrį.
L. Ukštinas
– Ar žmonės aktyviai įsitraukia į vakarones po renginių?
D. Urbonienė: Nepasakyčiau, kad įsitraukimas didelis. Tai dažniau vyksta lauko erdvėse, po sezoninių renginių pavasarį ar vasarą. Tačiau Kėdainiuose yra keletas didelių, masinių renginių, po kurių žmonės susiburia pašokti. Negaliu sakyti, kad tai vien jaunimas. Yra ir jaunimo, ir vidutinio amžiaus žmonių, kurie tiesiog mėgsta šokti.
– Linai, ar šaltuoju metų laiku kultūros centrai būtų pajėgūs daryti pažintuves?
L. Ulkštinas: Nežinau, kiek mes būtume pajėgūs tai daryti, bet šaltuoju, tamsiuoju laikotarpiu vyksta vakarojimai. Manau, kad ilgalaikis bendruomeniškumas užsimezga lankant kolektyvus. Vėliau tai gali išaugti į kokį nors demografinį gėrį.
– Kiek jaunimo pastebite įtraukiose kultūros veiklose?
L. Ulkštinas: Kalbant apie ministrės minėtus šokius, sėkmingiausias mūsų renginys, susijęs su šokiais, buvo „Naktišokiaiׅ“. Susirinko chorai, ansambliai ir vakarojo. O pagrindiniai dalyviai buvo vaikai ir jaunimas. Tokie šokiai yra labai populiarūs, tačiau jie vyksta ne taip ir dažnai. Jie organizuojami po didesnių švenčių ar folkloro festivalių, kai susirenka keli kolektyvai.
– Barbora, kokia situacija yra Merkinėje? Ar žmonės renkasi į vakarines kultūros centro veiklas, bendrauja ir ieško santykio vienas su kitu?
B. Valiukevičiūtė: Palyginti su Kėdainiais ar Telšiais, Merkinė yra daug mažesnė. Jaučiasi didelis amžiaus kontrastas. Turime vaikų, paauglių ir vyresnių žmonių, kurie renkasi į vakarones. Jaunimo, kuris galėtų gerinti demografinę situaciją, beveik nėra arba jis nesirenka į kultūros centro renginius. Regionai silpsta.
– Ar 25–35 metų amžiaus lankytojai užklysta į Merkinės renginius?
B. Valiukevičiūtė: Tai priklauso nuo to, koks yra renginys. Menų festivalis „Aritmija“ pritraukia tokio amžiaus žmones, bet jis yra orientuotas į šią amžiaus grupę. Kiti renginiai, skirti plačiai auditorijai, pritraukia mažiau tokio amžiaus žmonių.
– Daiva, pažintis gali užsimegzti ir laisvalaikio veiklų metu, tokių kaip teatras, šokis ar keramika. Ar aktualioji 25–35 metų amžiaus grupė ateina į tokias veiklas?
D. Urbonienė: Kolektyvų situacija tokia, kad jų nariai yra brandesnio arba mokyklinio amžiaus. Kodėl? Kažkada į tuos kolektyvus ėjo 30 metų amžiaus žmonės, bet jie senstelėjo, o naujų narių pasipildo vangiai.
Jaunimo, kuris galėtų gerinti demografinę situaciją, beveik nėra arba jis nesirenka į kultūros centro renginius. Regionai silpsta.
B. Valiukevičiūtė
– Kodėl aktyviausia ir galbūt net finansiškai stipriausia žmonių grupė nėra linkusi dalyvauti veiklose?
D. Urbonienė: Galbūt mes jiems nepasiūlome kolektyvų, kurie juos sudomintų, galbūt neturime tokių sąlygų, o gal nesusiklostė tokia tradicija, kokią turi kiti regionai. Mes, kėdainiečiai, su pavydu žiūrime į Žemaitiją, kurioje kolektyvus lanko ir mažiausieji, ir vyriausieji.
– Linai, ar Telšių kultūros centre galima įsivaizduoti tokį žanrą, kaip šokiai, diskoteka? Ar toks renginys įmanomas?
L. Ulkštinas: Jei kalbame apie tokius šokius, kokie vykdavo anksčiau, kai žmonės pradėdavo rinktis tik sutemus ir pasiekus tam tikrą būseną, tai tokių veiklų neorganizuosime ir tie laikai nebegrįš. Šiais laikais atsirado klubų, kuriuose užkandžiai, gėrimai ir muzika yra po ranka. Ten ir renkasi jaunimas. Be to, kultūros centrai neturi resursų užtikrinti tinkamos apsaugos. Ši sfera buvo perduota klubams.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
