„Tarp 2019 ir 2023 metų vien estai yra pranešę apie 87 atvejus, latviai – apie 18, lenkai – apie 102. Lietuvoje iš esmės nuo 2011 metų iki 2023 metų mes raportuojame, kad neturime jokių hantaviruso atvejų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako virusologas Gytis Dudas. Taigi ar Lietuva yra pasiruošusi galimam hantaviruso protrūkiui ir kas yra žinoma apie šią infekciją?
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus laikinoji vedėja Greta Gargasienė ir virusologas, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Gytis Dudas.
– Nuo kruiziniame laive išplitusio hantaviruso per mėnesį mirė trys žmonės. Hantavirusas yra Europoje – mūsų žemyne yra dvi rūšys, kuriomis užsikrečia žmogus. Kasmet Europoje nustatoma nuo vieno iki keturių tūkstančių užsikrėtimo šiuo virusu atvejų. Ar nustatome šį virusą Lietuvoje?
G. Gargasienė: Galimybė nustatyti virusą būtų tada, jei būtų atliekami tyrimai. Tokie tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Bet mes, kaip ir kitos Europos šalys, registruojame tik vieną viruso atmainą – su inkstų sindromu esančius pacientus. Tokių Lietuvoje kol kas nepasitaikė ir tokių susirgimo atvejų neregistruota. Tačiau Europoje jie registruojami. Turbūt pagrindinis skirtumas yra tas, kad tai, kas registruojama Europoje ir čia plinta, Amerikoje yra visai kita – kiti virusai, kita klinika ir kitokie registravimo skaičiai.
– Sveikatos apsaugos ministrė šiandien sakė, kad Lietuvoje vykdoma visų infekcinių ligų priežiūra. Ar tarp jų yra hantavirusinė infekcija?
G. Gargasienė: Yra hantavirusinė infekcija su inkstų sindromu. Registruojame tą pačią ligos formą, kaip ir kitos Europos šalys. Tačiau tai nėra ta pati ligos forma, kuria šiuo metu serga kruizinio laivo keleiviai, nes tai yra būtent Amerikos atmaina. Jei klausiate, ar registruojame būtent tos formos hantavirusą, kuris yra šiuo metu kruiziniame laive, tai ne, šitos formos Lietuvoje neregistruojame.
– Taip, žinoma, šito neturime apskritai, o kitos rūšys – ar nors kartą esame registravę?
G. Gargasienė: Mes registruotų atvejų neturime, tačiau sistema yra.
– Niekada istorijoje neturėjome?
G. Gargasienė: Neturėjome užregistruoto nė vieno žmogaus, užsikrėtusio hantavirusine infekcija. Bet mes nesame tokia vienintelė Europos Sąjungos šalis. Tik kelios šalys registruoja – daugiausia Suomija ir Vokietija. Ten daugiausia diagnozuojama būtent hantavirusinės infekcijos formos, paplitusios Europoje, atvejų.
– Pone G. Dudai, pagal duomenis kitos Europos valstybės, tarp jų ir mūsų kaimynai lenkai bei latviai, nustato šį virusą, o mes nerandame.
G. Dudas: Taip, tai visuomet labai natūraliai kelia klausimų. Kaip tik neseniai peržiūrėjau Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro statistiką. Pavyzdžiui, tarp 2019 ir 2023 metų vien estai yra pranešę apie 87 atvejus, latviai – apie 18, lenkai – apie 102. Lietuvoje, kiek teko žiūrėti, nuo 2011 metų iki 2023 metų mes raportuojame, kad neturime jokių atvejų. Žinoma, taip pat galima paminėti, kad yra atlikti moksliniai tyrimai. Kaip tik kolegė Aurelija Žvirblienė šiandien LRT RADIJUJE ryte pasakojo apie vieną tyrimą, kur buvo atrinkta pacientų imtis su inkstų funkcijos sutrikimo sindromais. Jiems yra atlikti serologiniai tyrimai, kurie tikrina, ar asmenys kada nors yra susidūrę su hantavirusais. Tai, jeigu gerai pamenu, apie 7 proc. asmenų su inkstų funkcijos sutrikimais turėjo antikūnų prieš hantavirusus. Tai kaip ir sufleruoja, kad yra tikėtina, jog bent dalį tų inkstų sindromų iš tikro sukėlė hantavirusinė infekcija.
– Paklausiu paprastai. Ponia G. Gargasiene, ar mes turime šio viruso testų Lietuvoje? Ar mes galime nustatyti jį šiandien, jeigu reikėtų?
G. Gargasienė: Konkrečiai amerikietiško varianto šiuo metu negalime nustatyti, nes mums rūpi mūsų regione esantys virusai. Tuos europietiškus ir galėtume nustatyti. Serologinius testus šiuo metu atlieka laboratorija.
– Ir nė karto mes nebuvome nustatę?
G. Gargasienė: Visų pirma, Europoje tie atvejai dažniausiai registruojami lengvos klinikos (su lengvais simptomais – LRT.lt) – tai ne visi žmonės papuola į ligonines. Žmonės dažniausiai su lengva klinika net ir nesikreipia į gydytoją, o šeimos gydytojas tikrai neturi galimybių išanalizuoti ir ištirti dėl visų galimų virusų. Tie asmenys, kaip minėjo virusologas, papuola į ligonines, jie jau turi kažkokį inkstų nepakankamumą, ir gydytojai nustato įvairius virusus, norėdami išsiaiškinti priežastį. To išsiaiškinimo pasekmė galėtų būti diagnostika būtent hantaviruso. Bet iki šiol mes, kaip ir šnekėjome, nuo 2011 metų nesame iš gydytojų gavę nei įtarimų dėl šitos diagnozės, nei patvirtinimų, kad tai yra hantaviruso sukeltas inkstų nepakankamumas.
– Pone G. Dudai, ar jus įtikina tas faktas? Jūs minėjote skaičius: lenkai, latviai, estai turi keliasdešimt fiksuotų atvejų, Europoje – iki kelių tūkstančių per metus, o mes neturime.
G. Dudas: Man atrodo, kaip ir akivaizdu, kad kažkur pakeliui yra pamesta estafetė. Tuomet būtų gana logiška peržiūrėti visus stebėsenos algoritmus, nes itin sunku įsivaizduoti, kad aplink valstybės raportuoja atvejus, o pas mus kažkaip stebuklingai to nėra. Būtų labai prasminga tiesiog peržiūrėti, kaip mūsų kaimynai atlieka diagnostiką, kaip, pavyzdžiui, į jų testavimo imtį patenka asmenys, ir tuomet peržiūrėti, kur mes galbūt skiriamės ir kur galbūt galėtume pasitempti.
– Ponia G. Gargasiene, ar reikėtų peržiūrėti veikiančius algoritmus?
G. Gargasienė: Kiekviena ligoninė turi savo algoritmus. Yra tam tikri tyrimai, kuriuos atlieka valstybė. Kaip minėjau, jeigu ligoninė imtų tyrimus ir siųstų į Nacionalinę laboratoriją prašydama ištirti nuo tam tikrų virusų, kad ir nuo hantaviruso, tai tie tyrimai būtų atliekami. Mano žiniomis, mes nesame gavę iš gydymo įstaigų nė vieno žmogaus tyrimo su prašymu ištirti būtent dėl hantavirusinės infekcijos, todėl neturime.
Tikrai vienos šalys registruoja, kitos – ne. Yra tam tikri atvejų apibrėžimai, algoritmai. Galima būtų pasidomėti, kokį algoritmą ligoninės taiko kitose šalyse, kodėl ir kokius pacientus testuoja. Bet, kaip minėjau, remiantis tarptautine praktika, jeigu asmuo guli ligoninėje su tam tikrais ligos požymiais ir nenustatomi rutininiai virusai, kurie šiaip yra dažnai paplitę mūsų šalyje ar Europoje, tokiu atveju jau yra atliekamas gilesnis testavimas.
– Ar mes pasiruošę, jeigu būtų nustatytas hantavirusas čia, Lietuvoje? Ar mes turime planą?
G. Gargasienė: Europinis ar bet koks – mes planą turime, mes turime laboratoriją. Hantavirusus šiuo metu galime nustatyti serologiniais tyrimais, bet tų reagentų, kurie nustatytų būtent Amerikoje paplitusį hantavirusą, neturime. To reagento neturi pusė Europos laboratorijų, nes pas mus, Europoje, šitas virusas necirkuliuoja.
– Pone G. Dudai, dabar išplitusi Andes hantaviruso atmaina yra mirtingiausia – jos mirtingumas siekia 40 proc. Čia kalbame ir apie Europoje esančių hantaviruso atmainų mirtingumą, kuris siekia 12 proc. Jeigu palygintume su COVID-19, tai per pandemiją mirtingumas nesiekė ir 1 proc. Kodėl šis virusas toks mirtinas?
G. Dudas: Išties puikus klausimas. Abejočiau, ar Andes hantavirusas yra sukėlęs pakankamai infekcijų, kad apskritai sudomintų akademinę bendruomenę išsiaiškinti, kur konkrečiai yra tie skirtumai, kurie leidžia šiam virusui būti tokiam mirtinam. Šioje vietoje galbūt paspekuliuosiu šiek tiek, naudodamas SARS-CoV-2 kaip pavyzdį, kai mes stebėjome kai kurias atmainas, kurių padidėjęs užkrečiamumas buvo tiesiogiai susijęs su viruso gebėjimu prisidauginti žmogaus organizme iki gana didelio kiekio. Kaip ir logiškai, intuityviai galime suprasti, kad jeigu žmogaus organizme prisidaugino to viruso žymiai daugiau, automatiškai daugiau viruso patenka į aplinką, ir tuomet tam asmeniui yra daug blogiau ir ta ligos forma yra sunkesnė.
Šioje vietoje taip pat šiek tiek pataisysiu: iš tų dviejų hantaviruso rūšių, kurias turime Europoje, vienos iš jų – Dobrava-Belgrado hantaviruso – mirtingumas yra iki 12 proc. Daug dažniau Europoje, ypač Šiaurės Europoje, sutinkamas Puumala hantavirusas, jo mirtingumas yra iki 0,4 proc. Taip pat šiek tiek pataisysiu dėl SARS-CoV-2, tai COVID-19 ligos mirtingumas labai skyrėsi skirtingose amžiaus grupėse. Pradedant nuo maždaug 50 metų amžiaus asmenų ir vyresnių, ties šia riba prasideda mirtingumas, kuris siekia 1 proc. ir tuomet nuolatos auga su didėjančiu amžiumi.
– Šis virusas išsiskiria ilgu inkubaciniu periodu – iki šešių savaičių. Jeigu reikėtų atsekti, ponia G. Gargasiene, užsikrėtusio žmogaus kontaktus, tai per pusantro mėnesio tų kontaktų būtų labai daug.
G. Gargasienė: Užkrečiamumo laikotarpis nėra toks ilgas – yra nulinės dienos, tai tikrai nebūtų šešių savaičių laikotarpis. Gal virusologas patikslins, nes dabar tie duomenys yra atnaujinti ir tarptautinių organizacijų. Pasyvėjimo laikotarpis yra, bet užkrečiamumas prasideda likus kelioms dienoms iki simptomų atsiradimo, o didžiausias užkrečiamumas yra tada, kai žmogus pasiekia simptominį periodą, turi simptomų. Tikrai nereikėtų atsekti šešių savaičių kontaktų, buvusių iki simptomų.
– Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas šiandien pareiškė, kad, siekiant suvaldyti viruso protrūkį, darbas dar nebaigtas. Pone G. Dudai, ar tai reiškia, kad susirgimo atvejų gali daugėti ir nuo ko tai gali priklausyti?
G. Dudas: Žiniasklaidoje matome antraštes, jos mirga, viena skamba grėsmingiau už kitą. Tačiau šiuo metu mes vis tiek kol kas kalbame apie aštuonis patvirtintus atvejus. Daugelis tų patvirtintų atvejų kontaktų yra sekami, dalis jų izoliuoti, visi yra testuojami. Tai čia, man atrodo, stebime gana įprastą hantaviruso protrūkį. Šiuo metu išskirti konkrečiai šio protrūkio kaip ir nereikėtų. Suprantu žmonių susirūpinimą, bet vėlgi daugiau čia įtariu žmonių įsijautrinimą dėl praėjusios COVID-19 pandemijos.
– Pone G. Dudai, dar oficialiai apie vakciną. Nėra vakcinos nuo šio viruso, bet JAV kariuomenė yra kažką panašaus patentavusi?
G. Dudas: Galbūt plačiajai visuomenei hantavirusai yra gana naujas reiškinys, anksčiau negirdėtas. Mokslininkai apie hantavirusus žino jau ne vieną dešimtmetį, ir mokslinėje bendruomenėje vyrauja supratimas, kad tai yra ilgalaikė rizika. Ypač JAV kariuomenė skiria nemažai lėšų įvairiausioms egzotiškoms ligoms tyrinėti tam, kad jeigu prireiktų, pavyzdžiui, vykti kariauti į kokias Kaukazo šalis, jiems svarbu suprasti, kas ten yra. Vienas dalykas – kas cirkuliuoja tose šalyse, ir kitas dalykas – pastebėjus ligas, kurios, tikėtina, gali paveikti JAV karius, prevenciškai kuriamos įvairios vakcinos. Taigi, hantavirusai nuo seno yra žinomi kaip rizika, todėl yra visiškai nenuostabu, kad JAV kariuomenė, siekdama pasiruošti galimiems kariniams veiksmams įvairiuose pasaulio kampeliuose, tam ruošiasi.
– Ačiū už jūsų atsakymus ir laiką.
