Valstybės gynimo tarybai pasiūlius siųsti iki 40 karių ir tarnautojų padėti užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad siūlymas nėra simbolinis.
„Galvojant apie mūsų pajėgumus, tai nėra simbolika, tai nėra vien tik kažkokia vėliava. Tai yra ir štabo karininkai, ir planavimo karininkai, ir galų gale mes ir išminavimą išmanome ir turime tam tikrus pajėgumus, tai tikrai galėtume prisidėti“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Žingsnis yra geras, reikalingas, siunčia stiprią žinią, kad mes irgi imamės atsakomybės. Galų gale ir pas mus kuro kainos auga, dėl to, kad Hormuzo sąsiauryje vyksta Irano siautėjimas. (...) Ar tai sustiprina mūsų svorį, indėlį? Žinoma, kad sustiprina“, – sakė ministras.
Kaip skelbė BNS, galutinį sprendimą dėl karių siuntimo į šią misiją dar turės priimti Seimas.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad galutinė Lietuvos misijos apimtis priklausys nuo pagalbos prašančio Vašingtono poreikių.
Tuo metu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras nurodė, jog Lietuva į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų siųsti išminavimo laivus, štabo karininkus.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pirmadienį taip pat paskelbta, jog Lietuva yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti JAV naudotis šalies karine infrastruktūra.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
