Rugsėjo pirmąją savaitę Atėnuose vykusi Europos kriminologų asociacijos (ESC) konferencija leido pamatyti kiek kitokį diskusijų apie Izraelio nusikaltimus pobūdį, nei esame įpratę Lietuvos nacionalinėje diskusijų erdvėje.
Lietuvoje dar vis įprasta, kad nemažai diskusijų laiko užimtų Izraelio nusikaltimų normalizavimo šalininkai, kreipdami pokalbį į ginčą dėl to, kas didžiajai daliai Europos ir pasaulio jau senokai išspręstas klausimas. Izraelio režimo okupacinė politika Vakarų Krante (kur „Hamas“ nėra ir nebuvo) yra neteisėta ir vertintina apartheido ar net etninio valymo aspektais. Okupacinė politika Gazoje vertintina sistemingų nusikaltimų žmoniškumui aspektu, taip pat netgi genocido aspektu.
Pagrindimą galima rasti Tarptautinio Teisingumo Teismo, Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimuose ir gausybėje kitų patikimų šaltinių. Po teismų išvadų laikui bėgant situacija okupuotose teritorijose tik blogėjo. Kol Lietuvoje diskutuojame, ar nusikaltimai yra nusikaltimai (ar jie egzistuoja, ar „Hamas“ nežmoniškas nusikaltimas prieš dvejus metus ir įkaitų laikymas pateisina nežmoniškų nusikaltimų prieš Palestinos visuomenę darymą), mažoka laiko ir dėmesio lieka klausimui – kokią poziciją turime užimti ir ko galime imtis, kad nusikaltimai būtų stabdomi.
Rasti ilgalaikį situacijos normalizavimo būdą labai sudėtinga. Bet būtų galima diskutuoti, kaip bent pristabdyti nusikaltimus, kad paprasti žmonės nemirtų mirtimis, kurių buvo galima išvengti – nuo bombų, kulkų, blokados sukelto bado, nutraukto vandens tiekimo, medicinos sistemos sunaikinimo. Ir kad negyventų smurtinės diskriminacijos (apartheido) sąlygomis.
Skirtingi informaciniai laukai, skirtingos diskusijos
Patyrę kriminologijos profesoriai, kiti laipsnius turintys mokslininkai ir doktorantai, vienijami ESC, sutikite, turi supratimo, kaip atsirinkti patikimą informaciją ir kaip ją vertinti. Bent dauguma jų. Be to, didelė dalis europiečių gyvena kiek kitokiame informaciniame lauke nei mes Lietuvoje, kur neretam objektyvus Izraelio politikos vertinimas yra tabu (ar iš baimės supykdyti JAV, ar dėl manymo, kad vertinti neleidžia istorinė lietuvių kaltė dėl dalyvavimo Holokauste).
Bet būtų galima diskutuoti, kaip bent pristabdyti nusikaltimus, kad paprasti žmonės nemirtų mirtimis, kurių buvo galima išvengti – nuo bombų, kulkų, blokados sukelto bado, nutraukto vandens tiekimo, medicinos sistemos sunaikinimo.
ESC konferencijos generalinėje asamblėjoje diskusija dėl Izraelio politikos vertinimo vyko kiek kitaip nei dažnokai Lietuvoje. Izraelio režimo politikos okupuotose teritorijose neteisėtumas ir nežmoniškumas nebuvo diskusijų objektas. Nebuvo diskusijų ir dėl „Hamas“ išpuolio nežmoniškumo ar būtinybės paleisti įkaitus. Per daug aiškūs klausimai. Norintiems į svarbesnius aspektus pasigilinti, rekomenduočiau šviežią, glaustą, puikiu stiliumi parašytą buvusio Anglijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Jonathano Sumptiono straipsnį „A question of intent. On Israel and Gaza“ („The New Stateman“, 2025 m. liepos 16 d.).
Diskusija buvo apie tai, kaip asociacija privalo reaguoti į Izraelio ultradešinės vyriausybės politiką. Asociacijos reagavimo priemonių arsenalas labai ribotas, bet ligi šiol nepanaudotas. Akademinės sankcijos. ESC konferencijoje dalyvavo Izraelio universitetų mokslininkai, netgi Arielio universiteto, kuris veikia okupuotame Vakarų Krante. Tarptautinis Teisingumo Teismas 2024 metų liepos išvadoje dėl Palestinos okupacijos, kuria pripažino Izraelio okupacinį veikimą Gazoje ir Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje neteisėtu, konstatavo, kad visoms valstybėms ir organizacijoms kyla pareiga nepripažinti ir nepalaikyti Izraelio okupacijos ir jo veiklos okupuotose teritorijose.
Lietuviams turėtų būti puikiai suprantamas toks reikalavimas, taikomas rusijos veiklai Kryme ir kituose okupuotuose regionuose. Taigi, nebendradarbiavimas su Arielio universitetu net ne diskusinis klausimas, tai turėtų būti sprendimas „minimum“. Turint omenyje Izraelio ultradešiniojo režimo politiką, aktualiausias klausimas būtų dėl bendradarbiavimo su Izraelio universitetais nutraukimo apskritai ir mažų mažiausiai su tais, kurie aptarnauja karines pajėgas bei žvalgybos tarnybas.
Opozicija akademinėms sankcijoms
Nors sankcijų siūlymą palaikė aiški dauguma generalinės asamblėjos dalyvių, jos sulaukė stiprios opozicijos iš ESC valdybos, taip pat kai kurių buvusių ESC pirmininkų ir, žinoma, keleto dalyvavusių Izraelio mokslininkų. Pažymėtina, diskusijos dėl sankcijų iniciatorius taip pat buvo žydų tautybės mokslininkas, griežtai smerkiantis Izraelio režimo nusikaltimus.
Pagrindinis oponentų leitmotyvas buvo „nemaišykime akademinio bendradarbiavimo su politika“. Lietuvio ausiai labai girdėtas šūkis sankcijų rusijai kontekste. Esą, ESC įsteigta tam, kad būtų buriami mokslininkai, kad jie bendradarbiautų, tad boikotas prieštarautų pamatiniams ESC principams. Nuosekliai laikydamasi šio principo, ESC ligi šiol neboikotuoja rusijos mokslininkų, tenkinosi tik rusijos agresijos pasmerkimo deklaracija.
Vienas profesorių, oponuodamas sankcijoms, priminė, kad JAV mokslininkai bendradarbiavo netgi su nacistinės Vokietijos mokslininkais, net tuomet nemaišė mokslo su politika. Kad jau taip, galim prisiminti, kad ir 1936 metų olimpinės žaidynės nacistiniame Berlyne nebuvo boikotuojamos. Istoriniai politinio neutralumo perlai, ką besakyti.
Šalia tokių groteskiškų pavyzdžių yra ir subtilių diskusinių momentų. Kiek akademinės ir kitos sankcijos yra realiai paveikios Izraelio ultradešiniajam režimui? Ar būtų teisinga, jei dėl boikoto nukentėtų režimo politikos nepalaikantys Izraelio mokslininkai (tiek žydai, tiek palestiniečiai), arba mokslininkai, kurių tyrimo sritis nestiprina režimo ir jo politikos (pavyzdžiui, kanapių produktų vartojimo medicinai sritis, aplinkosaugos tyrimai).
Žinoma, kartu reikia matyti ir kitą medalio pusę – galimas pasekmes tuo atveju, jei organizacija neboikotuoja režimų nusikaltimų palaikytojų ir kolaborantų. Apie kokias organizacijos vertybes ir kokį bendrumo jausmą organizacijoje tuomet būtų galima kalbėti? Lietuviai šiuos niuansus, ko gero, puikiai jaučia rusijos akivaizdoje.
ESC generalinėje asamblėjoje dėl sankcijų nebuvo nuspręsta, joms oponuojanti valdyba rado techninių priežasčių neleisti asamblėjai balsuoti. Esą, prie klausimo dar bus grįžta metų pabaigoje.
Futbolas, Eurovizija ir kietosios sankcijos
O Lietuvoje dar yra nemažai klausimų diskusijoms. Antai šių metų lapkričio 13 d. Lietuva Dariaus ir Girėno stadione planuoja žaisti draugiškas futbolo rungtynes su Izraeliu. Nuo 2024 metų pradžios Izraelis draugiškus mačus žaidė tik su Vengrijos, Slovakijos ir Baltarusijos komandomis. Lietuva atsiduria nedidelėje prorusiškų-proizraelietiškų marginalų kompanijoje. Gal tikrai su šiais marginalais turime vertybinių sąlyčio taškų?
Verta prisiminti ir nesenus įvykius, kai Tel Avivo „Maccabi“ futbolo klubo fanai Amsterdame skandavo: „Gazoje nebėra mokyklų, nes nebėra vaikų.“ Nuo 2024 m. lapkričio, kai ši skanduotė aidėjo Amsterdamo gatvėse, mokyklų Gazoje iš tiesų neliko. Vaikų dar yra, didelė dalis labai sunkios būklės ir išvaryti iš namų, o mokyklos sulygintos su žeme. Kokias skanduotes išgirsime Kaune?
Nuo 2024 metų pradžios Izraelis draugiškus mačus žaidė tik su Vengrijos, Slovakijos ir Baltarusijos komandomis. Lietuva atsiduria nedidelėje prorusiškų-proizraelietiškų marginalų kompanijoje.
Pietų Afrikos Respublika sporte ir kitose srityse iki praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios buvo plačiai boikotuojama dėl apartheido politikos. Apartheido politika yra taikoma Izraelio okupuotose teritorijose, tai konstatuota Tarptautinio Teisingumo Teismo išvadoje. Dėl situacijos Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje Europos Komisija rengia sankcijas ekstremistiniams Izraelio ministrams ir smurtą kurstantiems nelegaliems naujakuriams. Sprendimui dėl Izraelio sportininkų boikoto, ko gero, pakaktų vien situacijos Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje įvertinimo. O dar yra Gaza. Yra apie ką padiskutuoti.
Ar Lietuva dalyvaus „Eurovizijoje“, jei joje dalyvaus Izraelis? Jei dalyvautų kitas nusikalstamas režimas (rusija), matyt, Lietuvai klausimų nekiltų. Ypač turint omeny visuomeninių transliuotojų poziciją dėl nusikalstamos režimų politikos. 2022 metais rusija buvo pašalinta iš „Eurovizijos“. Izraelio klausimu Europos transliuotojų sąjungos (EBU) generalinis direktorius Noelis Curranas 2024 metų sausį išplatino pareiškimą, labai panašų į ESC valdybos, kad mato ir supranta kančias Gazoje, bet prioritetą teikia politiniam neutralumui. Esą Eurovizijoje dalyvauja ne vyriausybės, o visuomeniniai transliuotojai. Palaukit, juk ir rusijai atstovautų ne putinas, o jų nacionalinė televizija?
Šį mėnesį „Eurovizijos“ konkurso vadovas Martinas Greenas pasisakė dar aptakiau, o galutinis sprendimas bus priimtas EBU generalinėje asamblėjoje gruodį. Skirtingai nuo ESC, EBU nuoseklumo rusijos ir Izraelio požiūriu kiek stinga. Ar jo pakaks Lietuvos visuomeniniam transliuotojui?
Akademinės, sporto, muzikos sankcijos gan simbolinės, bet principinės, vertybinės ir neblogai matomos, ypač pastarosios dvi. Diskusijų verti ir dar labiau režimą liečiančių sankcijų klausimai – paramos nutraukimo, prekybos susitarimo nutraukimo, tiesioginių sankcijų konkretiems asmenims, apie tai jau kalbama ES mastu ir yra išreikštas Europos Komisijos ketinimas bei Europos Parlamento pritarimas.
Galiausiai diskutuotina ir spręstina dėl alternatyvų kariniam bendradarbiavimui su Izraeliu paieškos. Gal yra tiekėjų, kurie savo produktus išbando nedarydami nusikaltimų žmoniškumui? Yra dėl ko prasmingai diskutuoti ir dėl ko priimti vertybiškai svarbius sprendimus.
Genocidas?
Ką tik, rugsėjo 16 dieną, buvo publikuota išsami Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų tyrimo ataskaita apie Izraelio veiksmus Gazoje Genocido prevencijos ir baudimo konvencijos kontekste. Ataskaitoje daroma kruopščiai motyvuota išvada, kad Izraelis Gazoje vykdo palestiniečių genocidą. Ataskaitos paskelbimo metu Izraelis vykdo masinę didžiausio milijoninio Gazos miesto ataką, lygina jį su žeme. Kaip iki šiol jau sulygino beveik visą Gazą. Ir taip beviltiška Gazos gyventojų situacija virsta visiška katastrofa.
Taip pat skaitykite
Jungtinių Tautų ekspertų išvada nėra Tarptautinio Teisingumo ar Baudžiamojo Teismo sprendimas, neturi teisinės galios, bet savo turiniu yra labai svarus šaltinis. Valstybės turėtų labai skubiai pačios įsivertinti, ar jos sutinka su ekspertų išvadomis. Ką Lietuvai reikštų išvada, kad Izraelio nusikaltimai yra ne šiaip neproporcingas karinių priemonių naudojimas, sisteminis civilių marinimas, kankinimas ir persekiojimas, bet tikslingas Gazoje gyvenančios tautos naikinimas? Formaliai imtų veikti Genocido prevencijos ir baudimo konvencijoje numatyta pareiga aktyviai užkirsti kelią genocidui. Praktiškai visi minėti klausimai dėl sankcijų ir daugiau klausimų dėl santykių su Izraelio režimu nušvistų dar ryškesne kraujo ir kaltės dėl delsimo bei abejingumo šviesa.
