Poligono Kapčiamiestyje istorija pasiekė kulminaciją. Seimas galiausiai apsisprendė, kad poligonas bus steigiamas, nors tam nepritarė dalis koalicijos partnerių ir dalis Kapčiamiesčio gyventojų. Ir vieni, ir kiti rodo į Krašto apsaugos ministeriją – dėl prastos komunikacijos ar nepakankamų argumentų. Ar istorija, kai visuomenė priešinasi karinės infrastruktūros plėtrai, gali pasikartoti? Atrodo, taip. Pavyzdžiui, Ukmergėje.
Naujojo poligono Kapčiamiestyje įstatymo kulminacija Seime – paskutinis balsavimas. Tuo metu balkone virš Seimo salės įvykius stebi atvykusieji iš Kapčiamiesčio. 105 už, keturi susilaikė, 12 prieš.
„Džiaugiuosi, kad parlamentas turi supratimą ir valią“, – Seime sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
R. Kaunas sulaukia klausimų iš šalia stovinčių Kapčiamiesčio atstovų. Ministras tikina: atsakymai bendruomenei buvo suteikti, tačiau atstovai primygtinai kartoja – ne, nebuvo. Akistata jau po balsavimo, įtvirtinusio, kad poligonas tikrai bus.
„Jūs nuvažiuokit į Ukrainą ir pažiūrėkit, kaip ten“, – protestuotojams teigė ministras.
„Kuo čia dėta Ukraina?“ – ministrui replikavo šie.
„Jūs sakote, kad pateikėte visus dokumentus, būtent triukšmo analizę“, – teigė žmonės, prieštaraujantys poligonui.
„Triukšmo analizę mes padarysime, tai kiekvieną kartą buvo minėta. <...> Galiu jums klausimą užduoti? Jūs kreipėtės į Baltarusiją, kad jie panaikintų poligoną?“ – klausė R. Kaunas.
„Kuo čia dėta Baltarusija?“ – atsakė protestuojantieji dėl poligono.
Protestas prieš priimtus sprendimus – ir prie Seimo. Aistrų ir pasipiktinimo buvo nuo pat Valstybės gynimo tarybos sprendimo pernai rudenį, nuo pirmųjų susitikimų Kapčiamiestyje gruodžio antrojoje pusėje, nuo kariuomenės vado ir ministro vizitų. Atrodo, dalies Kapčiamiesčio gyventojų neįtikino nei jie, nei Kapčiamiestyje viešėjęs prezidentas.
Prieš poligono steigimą balsavo ir koalicijos partneriai – dalis „Nemuno aušros“ ir porą Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas netgi pareiškė, kad buvo pažeista koalicijos sutartis Seimui teikiant tokį esą tarp koalicijos partnerių nesuderintą projektą.
„Mūsų koalicinėje sutartyje parašyta, kad nacionalinio saugumo klausimus priimame kartu, bet prieš tai išdiskutuojame koalicinėje taryboje. Nebuvo to susitikimo“, – sako D. Gaižauskas.
D. Gaižauskas pabrėžia, kad esą už komunikaciją Krašto apsaugos ministerijoje atsakinga ministro komanda padarė žalą, kuri dar tik gali būti juntama netolimoje ateityje, o gal juntama jau ir dabar.
Vyriausybė visiškai neseniai priėmė sprendimą šalia Ukmergės beveik 300 hektarų valstybinės žemės suskaidyti į tris sklypus. Viename jų, pagal Vyriausybės nutarimą, turės būti kuriama karinė infrastruktūra, tiksliau – amunicijos sandėliai. Kaip rodo ministerijos parengta projekto vertinimo pažyma, tokios infrastruktūros poreikį ir vietą Lietuvos teritorijoje išreiškė brigadą atsiunčianti Vokietija.
Pasak Ukmergės rajono mero, kariuomenės įsikūrimas planuotas dar nuo 2020-ųjų. Tai nebus tik sandėliai.
„Kursis sąjungininkų ir mūsų kariuomenės aptarnavimo centras, kur bus kažkokia technika, ją tiesiog remontuos. Bus įkurta gana nemažai darbo vietų, sutvarkyta infrastruktūra. Net yra mintis, kad tikriausiai pavyks įgyvendinti mūsų labai norimą ir labai seniai gyventojų prašomą pietinį aplinkkelį su nauju tiltu pro Ukmergę“, – teigia Ukmergės rajono meras Darius Varnas.
Prieš kone mėnesį nesistemine save laikanti žiniasklaida, jau ne kartą prieš karinės infrastruktūros vystymą agitavę asmenys, paskelbė, kad beveik 300 hektarų taps karine teritorija ir tai sukels pavojų Ukmergei. Esą karo atveju amunicijos sandėliams sprogus nukentėtų gyventojai.
„Su draugėmis pašneku, jos irgi nepritaria. Su pažįstamais ir giminėmis – nepritaria. Visiems čia nepatinka tokie dalykai. Labai dažnai pašnekame, bet pašneki ir užmiršti. Nesigiliname kol kas į šitą situaciją. Gyvename šia diena“, – teigia vietos gyventoja iš Ukmergės.
Oficialiuose Vyriausybės nutarimo dokumentuose aiškiai matoma, kad visa valstybei priklausanti teritorija bus padalyta į tris dalis. Dviejų iš jų paskirtis nebus keičiama. Karinė teritorija apims kiek daugiau nei 192 hektarus. Taigi – ne 300 hektarų. Raudonai žymima apsaugos zona. Be to, 192 hektarai taip pat nebus, švelniai tariant, vienas didelis sandėlis. Tokiems objektams taikomi ypatingi saugos ir techniniai reikalavimai.
„Karo grėsmės atveju visa Lietuva yra taikinys. Tad nereikėtų orientuotis į kažkokius taškinius objektus. Lietuvos kariuomenė atsakingai vysto infrastruktūrą“, – sako ministras R. Kaunas.
Ukmergės rajono mero teigimu, savivalda sulaukė vos kelių pasipiktinimo raštų. Tačiau dalis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių kalba apie tai, kad aistrų sukėlusios istorijos apie steigiamą poligoną tarsi skatina gyventojų alerginę reakciją dėl bendros karinės plėtros. Kyla rizika, kad taip gali žlugti pasitikėjimas krašto apsaugos sistema.
„Tai sukūrė erdvę įvairioms interpretacijoms, netgi manipuliacijoms ir tam tikram tos temos užkaitimui. Dabar Ukmergės atveju galbūt mėginama atkartoti tą patį. Tikiuosi, Krašto apsaugos ministerija pasimokys iš tų klaidų ir aiškiau komunikuos, noriau eis į kontaktą su vietos bendruomene“, – sako Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kiekvienas toks objektas bus po didinamuoju stiklu. Ir priešiškos propagandos, ir įvairių veikėjų, kurie gali įpilti žibalo į ugnį. Ką svarbu padaryti šiame etape jau dabar – tai nuvažiuoti krašto apsaugos ministrui su komanda į Ukmergę“, – teigia konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Be jokios abejonės, priešiškai nusiteikę žmonės, Rusijos ir Baltarusijos tam tikra propaganda tuo pasinaudos. Kiršinti visuomenę, kai viduje jau yra įkaitusi ugnis, – labai nesudėtinga ir lengva. Net nesuvaldome šitų procesų“, – mano parlamentaras D. Gaižauskas.
Sandėliai šalia Ukmergės nėra ir nebus vieninteliai. Jų jau ir dabar yra nemažai įvairiose Lietuvos vietose. Bus ir dar daugiau. Kaip ir kitokios karinės infrastruktūros. Klausimas, ar dėl kiekvienos jų ministerijai vėl teks laužyti ietis su visuomene. Priešams arba artėjančių rinkimų oportunistams tokios situacijos – pačios geriausios.
