Vakar buvau Žuvinte – pirmojoje Lietuvos saugomoje teritorijoje, įsteigtoje dar 1937 metais. Kad ir kiek kartų per metus čia besilankyčiau, mane kas kartą stebina čia sutinkamų paukščių gausa bei įvairovė.
Šiuo metu Žuvinte – pats gervių pikas. Keli šimtai ilgakaklių kiekvieną vakarą virpindamos orą savo trimitais leidžiasi į ežero pakrantes ir salas. Čia jos apsistoja tik nakčiai, tuo tarpu rytui auštant palieka ežerą ir patraukia savais keliais – dalis skrenda maitintis į laukus, o kitos patraukia į pietus. Šis unikalus rudeninis fenomenas ilgai netruks. Gervių migracija savo gausos piką pasiekia rugsėjo viduryje, o jau spalio pradžioje iš šalies išskrenda paskutinės skardžiabalsės.
Visgi ne tik Žuvinte ir ne tik gervės traukia į pietus Lietuvos padangėje viršum mūsų laukų ir girių. Rugsėjis – tai laikas, kai paukščių migracija pasiekia savo piką – milijonai sparnuočių kiekvieną dieną skuba iš šiaurės į pietus.
Stebėti paukščių migraciją galime visoje šalyje, tereikia susikaupti, įtempti savo ausis ir nukreipti akis į dangų. Nesvarbu, ar tai būtų miestas, ar kaimas, visur galime stebėti migruojančius paukščius, reikia tik trupučio kantrybės ir atidumo. Nuo stambiųjų erelių, žąsų, gulbių ir gervių, iki pačių smulkiausių giesmininkų – visi jie skelbia artėjantį šaltąjį metų periodą ir skuba į šiltus kraštus.
Intensyviausia paukščių migracija kasmet geriausiai regima vakarinėje šalies dalyje. Ypač – pamaryje ir pajūryje. Čia iš visos Lietuvos ir net užsienio šalių kiekvieną rudenį atvyksta būriai paukščių migracijos entuziastų, kurie siekia ne tik pasigrožėti šiuo unikaliu gamtos fenomenu, bet ir išvysti neregėtų, pas mus neperinčių paukščių. Iš tolimos Arkties atkeliavę sparnuoti svečiai tik trumpam stabteli Baltijos jūros regione.
Intensyviausia paukščių migracija kasmet geriausiai regima vakarinėje šalies dalyje. Ypač – pamaryje ir pajūryje.
Geriausios vietos stebėti rudeninę paukščių migraciją: Ventės ragas, Šventosios paplūdimys ir visa Kuršių nerija. Būtent šiose lokacijose kiekvieną rytą, esant tinkamam orui, galima išvysti nesuskaičiuojamą galybę viršum galvų traukiančių paukščių. Tarsi nenutrūkstama upė danguje paukščių virtinės seka viena kitą pietų kryptimi.
Norintys savomis akimis išvysti šį unikalų ornitologijos fenomeną, privalo pajūryje stovėti sulig saulės tekėjimu. Paukščiai intensyviausiai migruoja pirmąsias dvi valandas nuo saulės pasirodymo, tad mėgstantys ilgiau pamiegoti dažniausiai šio reginio nepamato arba toji migracija jau nebūna tokia įspūdinga.
Sparnuočiai viršum Lietuvos dar skris intensyviai mėnesį, na, o nuo spalio antrosios pusės migracija pradės slopti ir įžengus į lapkričio mėnesį visai sulėtės. Tad laiko ja pasimėgauti daug nėra. Suskubkite susiplanuoti savo laiką pajūryje ar pamaryje ne tik vasarą, kai skubame degintis paplūdimiuose, bet ir rudenį, kai dangų raižo milijonai sparnuotų svečių ir tolimos šiaurės.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
