Gamtoje nėra nei gerų, nei blogų veikėjų, jie visi lygūs ir vienodai svarbūs ekosistemoms. Čia ne tik Bembiai gyvena, o turi sutilpti ir Vilkas Pilkas su vilkiukais bei vanagas su jaunikliais. Visgi mes, žmonės, neretai esame linkę demonizuoti plėšrūnus ir juos engti. Ypatinga pagieža laukiniams gyvūnams pasireiškia tuomet, kai šie užpuola naminius gyvulius. Dažniausiai tai nutinka šiuo metų laiku – rugpjūtį bei rugsėjį.
Tad kodėl apskritai laukinių gyvūnų išpuoliai prieš naminius gyvulius suintensyvėja vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje? Atsakymas nėra labai sudėtingas. Paimkime vilkus kaip pavyzdį, nes jų metinis ciklas gerai indikuoja ir jų poreikius.
Štai, sausio – vasario mėnesiais vilkai pradeda planuoti savo giminės pratęsimą – rujoja ir poruojasi. Vėliau, apie du mėnesius vilkės įsčiose auga vilkiukai, o tuo tarpu tėvai ruošią jaukų guolį kažkur miškų glūdumoje esančioje slėptuvėje. Šiuo laikotarpiu vilkai būna baukštūs ir retai pastebimi arčiau gyvenviečių. Maždaug balandžio pabaigoje vilkės atsiveda jauniklius, kurie slėptuvėje ir greta jos išbūna 2-3 mėnesius. Šiuo metu tėvai jauniklius maitina dažniausiai miškuose sutinkamu grobiu, klajoja savo pramintais slaptais girių takeliais ir retai užsuka į gyvenviečių pakraščius.
Viskas pasikeičia tuomet, kai jaunikliai ūgteli ir pradeda kartu su tėvais leistis į pirmąsias medžiokles. Tai įvyksta vilkiukams sulaukus maždaug 3 mėnesių amžiaus. Jeigu gerai skaičiuojate, jau spėjote prie balandžio mėnesio pabaigos pridėti tris mėnesius ir gavote rugpjūtį. Taip, dažniausiai būtent rugpjūtį vilkiukai leidžiasi į pirmąsias medžiokles su savo šeima. Šiuo metų laikų tėvams darosi sunku išmaitinti ūgtelėjusius jauniklius, o šie juk dar patys menkai geba savimi pasirūpinti. Jiems dar ir pažaisti rūpi. Medžioklės amato dar tik mokosi.
O kur geriausia mokytis medžioklės meno? Žinoma – ten, kur grobis nepabėgs ir jį lengva sugauti. Neprižiūrimi ūkininkų pamiškėse palikti galvijai ir avių bandos – tarsi ant lėkštutės atneštas maistas vilkams ir ideali medžioklės mokykla vilkų jaunimui. Išmokyti jaunimą susigauti stirną laukuose – gerokai sunkiau nei ūkininkų paliktą avelę pamiškėje. Tad vilkai naudojasi šia proga patreniruoti savo jauniklius jei tik ūkininkai jiems suteikia tokį šansą. Dažnai net nesuėda nugalabytų avių, nes tiek maisto jiems nereikia – tikslas – išmokti medžioti ir savais nasrais pribaigti grobį.
Tokios pamokos gali tęstis 2-3 mėnesius, kol jaunikliai įgunda medžioti laukinius bei stambesnius gyvūnus. Žinoma, vien avelėmis šiuo laikotarpiu neminta, tačiau esant progai vilko jauniklis nepraleis galimybės be didelių pastangų patreniruoti savo instinktus.
Tad ar vilkai blogi, kad savo jauniklius taip moko medžioti? Ne, jie tikrai nėra dėl to kalti. Vilkai per amžius jauniklius mokė ir mokys medžioti pradėdami nuo lengviausio prieinamo grobio ir palengva išmokydami sudėtingiausių medžioklės taktikų girių glūdumoje. Juk ir mes, žmonės, savo vaikų iš karto nemokome vairuoti tikro automobilio ar prižiūrėti kūdikių – pradžioje būna žaislai, praktika su jais, o vėliau, kai įgaunama patirties bei suopračio, neriama į tikrą gyvenimą.
Tad jei patys vilkams patiekiame greito maisto užeigą prie miško, nesitikėkime, kad jie joje nesilankys. Yra aibė skirtingų metodų, kaip apsaugoti savo naminius gyvulius nuo laukinių vilkų. Deja, dažniausiai visi renkasi primityviausią, pigiausią ir mažiausiai išmanymo reikalaujantį būdą – šovinį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
