Nepaisant pozityvių pranešimų apie pradedamą oro gynybos misiją, NATO neįgyvendino prieš trejus metus Vilniuje duoto pažado Baltijos šalyse rotaciniu principu nuolat dislokuoti oro gynybos sistemas. To priežastis – sistemų trūkumas visoje Europoje, be to, jų labai reikia Ukrainai. Krašto apsaugos ministras tikina, kad pradedama oro gynybos misija tokias sistemas prireikus leistų dislokuoti maksimaliai greitai ir be jokių politinių debatų.
Prieš trejus metus Vilniuje NATO lyderiai sutarė Baltijos šalyse dislokuoti oro gynybos sistemas rotaciniu principu: jos būtų nuolat, keistųsi tik jas dislokuojančios šalys. Po metų – krašto apsaugos ministro žinia, kad sistema pradeda veikti.
„Tariamės dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – sako krašto apsaugos ministras 2020–2024 m. Arvydas Anušauskas.
„Tačiau tai ir liko tik pažadais. 2024-aisiais Nyderlandai buvo dešimčiai dienų dislokavę „Patriot“ sistemą, 2025-aisiais tą trumpam padarė Italija. Panašiai ir Latvijoje, ir Estijoje.
„Neviešoje erdvėje yra daugiau informacijos tuo klausimu ir priešingai – ji nėra tokia nepalanki Lietuvai. Tų sistemų yra. – Sąjungininkų, ne Lietuvos? – Ne Lietuvos“, – teigia Seimo NSGK komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
„Tai tikrai ne tai, ko mes tikėjomės iš rotacinio modelio“, – kalba Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
To priežastys: oro gynybos pajėgumų trūkumas Europoje, ir Ukrainai jų reikia labiau.
„Šių sistemų apskritai aljanse trūksta. Yra chroniškas trūkumas. Buvo pasirodę skaičiai, kad aljansas turi 5 proc. pajėgumų, reikalingų viso rytinio flango apsaugai“, – sako Gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Ankaroje NATO lyderiai rotacinio oro gynybos sistemų dislokavimo neprisiminė, bet žengė toliau: oro policijos misiją Baltijos šalyse pakeitė oro gynybos misija.
„Suteikia galimybę NATO sąjungininkų Europoje vyriausiajam vadui perdislokuoti, pakeisti planus, perdislokuoti pajėgumus ten, kur jų reikia labiausiai išvengiant politinių debatų, kurie kartais kyla“, – kalba paskirtasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras tikina, kad tai reiškia ir papildomų oro gynybos sistemų dislokavimą: „Papildomi oro gynybos pajėgumai galėtų būti dislokuojami maksimaliai greitai, kada jų reikės, išvengiant visų politinių debatų.“
„Norint kažką dėlioti, reikia turėti, ką dėlioti, tų pajėgumų trūkumas realiai fizinis trūkumas oro gynybos sistemų yra didžiausias iššūkis“, – komentuoja L. Kasčiūnas.
Tad realybėje oro policijos pakeitimas gynybos misija kol kas tik politinis sprendimas.
„Tai signalas sąjungininkams, kad tai yra vienas prioritetinių regionų ir čia reikia priimant įsipareigojimus, kreipiant resursus kreipti didesnį dėmesį“, – teigia T. Jermalavičius.
Pasak eksperto, estų politikai misijos statuso pakeitimą pristato kitaip nei lietuviai.
„Estų politikai apskritai neužsimena apie tai, jie daugiau šneka apie naikintuvų pilotų įsitraukimo taisyklių pakeitimus, algoritmų pakeitimus“, – sako Gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas.
Tad, anot eksperto, svarbu ir nacionaliniai pajėgumai. Naujos Vyriausybės programą saugumo komitete pristatęs ministras pripažįsta, kad užtikrinant oro gynybą iššūkių kyla.
„Mes dabar lenktyniaujam su laiku, bandydami vis greičiau spartinti procesus ir įsigyti tiek radarus, tiek kinetiką, tiek antidroninius ir droninius sprendimus“, – teigia R. Kaunas.
Oro gynybai stiprinti šiemet papildomai numatyta apie 800 mln. eurų.
„Tas planas, kuris sukurtas, yra labai fragmentiškas, tik dalinai sprendžia problemą. Pagal mūsų skaičiavimus iki 2035 m. į oro gynybos pajėgumą reikėtų 5 mlrd.“, – kalba L. Kasčiūnas.
Bent jau Vyriausybės programoje dėmesys – karinės ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai. Ministras tikina, kad planuojama nuo oro atakų ginti ir didžiuosius miestus.
