„Mums tai pavyks“ – per pabėgėlių krizės piką prieš dešimtmetį pasakė tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir įsirašė save į istorijos vadovėlius. Fraze, kuri iš pirmo žvilgsnio primena motyvacinius patarimus iš vaikų auklėjimo literatūros. Tai Merkel pritinka, nes dėl savo globėjiško rūpesčio ir tvarkingumo ši Vokietijos politikė jau seniai praminta Mutti – Mamyte.
2015-aisiais metais, kai Vokietija nutarė priimti šimtus tūkstančių prieglobsčio ieškančiųjų, ši pravardė įgavo papildomą prasmę. Nuo tada A. Merkel buvo laikoma migrantų ir Europos motinėle. Tačiau ne paslaptis, santykiai su mamomis nėra lengvi – jas mylime, bet su jomis ir nesutariame, ypač sudėtingais brendimo laikotarpiais.
2015 metais A. Merkel priėmė drąsų sprendimą. Ji parodė ne tik žmogiškąjį veidą, bet ir solidarumą su Vengrija, kuri tuomet buvo užtvindyta bėgliais, atvykstančiais Balkanų keliu. Tuomet įspūdingai sureagavo ir Vokietijos visuomenė – tūkstančiai savanorių padėjo atvykėliams.
A. Merkel ir tuometinės Vokietijos valdžios sprendimas buvo netipiškas – šalis, dažnai pagrįstai kritikuojama dėl biurokratinio lėtumo, šįkart veikė ryžtingai. Vis dėlto netrukus biurokratijos monstras parodė savo dantis – integracijos procesai ėmė strigti, o problemos kaupėsi. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas iki šiol išliko viena didžiausių problemų. Darbo rinkoje migrantų integracija buvo kur kas sklandesnė – ji beveik pasiekė visuomenės vidurkį, bet moterų užimtumas gerokai per menkas. Dėl įsisenėjusių problemų kenčianti švietimo sistema įkaito iki raudonumo.
Ko gero, daugiausia žalos daro stiprėjantis nesaugumo jausmas. Kiekvienas teroristinis išpuolis ar kriminalinis nusikaltimas, kurį įvykdė migrantai, tapo mielėmis, dėl kurių augo populistų, ypač radikaliosios „Alternatyvos Vokietijai“ (Afd), reitingai. Nors įvairūs tyrimai pabrėžia, kad nusikalsta tik mažuma migrantų, o didelė dalis jų integravosi sėkmingai, vis dėlto visuomenė labiau įsimena šiurpius atvejus, kai buvo pralietas kraujas.
Taigi A. Merkel pagrįstai kritikuojama už tai, kad jos valdymo metu priimti arba gal net labiau nepriimti sprendimai sustiprino AfD. Vien žinios, kad nusikaltusių ir prieglobsčio negavusių migrantų išsiuntimas iš šalies arba izoliavimas nuo visuomenės neveikia, sukėlė pasipiktinimą visuomenėje ir papūtė papildomo vėjo į populistų bures. Šiandien AfD savo populiarumu susilygino su valdančiaisiais krikščionimis demokratais, kuriuos ilgus metus vedė A. Merkel, o neseniai Vyriausybės vairą perėmė jos partinis konkurentas ir kritikas Friedrichas Merzas.
Jis garsiai skelbia nusigręžiąs nuo A. Merkel politikos ir bando rodyti griežtą kumštį migracijos klausimais. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad griežtesnė, populistų reikalavimus kopijuojanti parodomoji politika nebūtinai duos naudos, gali tik dar labiau apsunkinti integracijos procesus.
Vis dėlto netrukus biurokratijos monstras parodė savo dantis – integracijos procesai ėmė strigti, o problemos kaupėsi. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas iki šiol išliko viena didžiausių problemų.
Pati A. Merkel neišsižada savo pasakytų žodžių, mano, kad šalis padarė labai daug, bet turi nuveikti dar daugiau. Naujausios apklausos rodo, kaip tik 21 proc. apklaustųjų mano, kad Vokietija su migrantų antplūdžiu susidorojo gerai arba labai gerai, 41 proc. mano, kad ne taip gerai, o 37 proc. sako, kad tai visai nepavyko.
Baigdama noriu grįžti prie motinos ir vaikų paralelės. Vokietijoje dažnai kalbama apie vadinamąjį klibančio dantuko brendimo laikotarpį, kai krintant pieniniams dantims 5–10 metų vaikai būna labai konfliktiški, priešinasi tėvų sprendimams. Tai tarsi repeticija prieš tikrąją paauglystę, kai santykiai su tėvais dažnai tampa dar sudėtingesni. Šiandien Vokietijos politikai atrodo kaip auklėjimo procese klumpantys tėvai, o rinkėjai yra tarsi tie paaugliais virstantys vaikai, kurie susiduria su naujais iššūkiais, dalis nusuka šunkeliais, tačiau didelė dalis turi ir daug potencialo.
Gyvenu jau kurį laiką Vokietijoje, mačiau visą šį dešimtmetį iš arti ir renkuosi įžvelgti daugiau potencialo nei grėsmių. Mums tai pavyks!
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
