Deržavninkas (valstybininkas) Andrėjus Belousovas, ekonomistas, dabar ir Rusijos gynybos ministras, yra Divejevo tikinčiųjų brolijos, savotiškos stačiatikių valstybininkų paramasonų organizacijos aktyvus narys.
Divejevo brolijos vardas kyla nuo Divejevo moterų vienuolyno, kuris yra prie Žemutinio Naugardo. Divejevo vienuolynas ir susijusi brolija plėtoja Šv. Serafimo iš Sarovo mintis, vizijas ir mitus.
Serafimas iš Sarovo buvo sentikis ir ikonografijoje vaizduojamas apipintas sentikių ženklų (sukryžiuoti žegnojimo pirštai, lapinės formos rožančius, sentikių galvos apdangalas ir kita). Šiame vienuolyne yra prižiūrimas Mergelės Marijos griovys: 800 metrų ilgio, du su dviem metrų gylio ir pločio. Pasak legendos, Serafimas iš Sarovo aiškino, kad kai Antikristas ateis į Žemę ir pavergs visus netikėlius, jis šio griovio neperšoks. Tai reiškia, kad jei maldininkas eina šiuo giliu tikėjimo grioviu ir nesižvalgo į pasaulio blizgesį ir pagundas, Liuciferis jo nenugalės, kaip ir tų, kurie yra sujungti tikėjimo griovio brolijos.
O banalesni prietarai sako, kad branduolinės apokalipsės metu šiame vienuolyne esantis šventas griovys, šiuo metu paslėptas po gelžbetonine uždanga, žeme ir iš viršaus apsodintas medžiais, apsaugos tikinčiuosius. Tikima, kad su Viešpaties palaiminimu čia išsigelbės turtingiausias Rusijos elitas ir vienuolės. Nepaisant visos šios pasaulio pabaigos mitologijos ir vienuolyno intrigų, Divejevo brolija yra labai įtakinga stačiatikių verslininkų brolija, kur Belousovas vaidina išskirtinį šventiko vaidmenį. Į šią broliją jį pakvietė po 2007 m., kada jis krikštijosi ir laisvalaikiu ėmė tarnauti altorininku (zakristijonu). Aukodamas stačiatikių bažnyčių statyboms, remontams, įkurtoms suaugusių autistų bei kurčių ir aklų vaikų bendruomenėms, laikydamasis nepaperkamumo ir kitų šventumo įžadų bei garbindamas tradicinę stačiatikių Rusiją, jis nusipelnė brolijos prielankumo.
Brolijoje kultivuojamas šventumo supratimas skatina galvoti apie Rusiją – Trečiąją Romą, Viešpaties karsto išvaduotoją, ir apie tai, kad visi turi tarnauti savo valstybei, o ji – tinkamai rūpintis savo avelėmis.
Tačiau pačiai brolijai vadovauja ištikimas Putino administratorius: Sergėjus Kirijenka, o pačią broliją ir vienuolyną kartkartėmis lanko V. Putinas, premjeras M. Mišustinas ir kiti. Brolijoje kultivuojamas šventumo supratimas skatina galvoti apie Rusiją – Trečiąją Romą, Viešpaties karsto išvaduotoją, ir apie tai, kad visi turi tarnauti savo valstybei, o ji – tinkamai rūpintis savo avelėmis. Su Divejevo brolija konkuruoja kita Atono brolija (pagal Atono, Graikijoje esančio vienuolyno pavadinimą), kurios nariai yra A. Rotenbergas, S. Naryškinas, J. Čiaika ir kiti. Putinas taip pat lanko ir Atono broliją. Todėl jos abi aršiai konkuruoja dėl valdžios pirmumo. Atrodo, kad šiandien Divejevo brolijai sekasi geriau.
Neketinu aukštinti ar žeminti šių brolijų dėl šventumo ieškojimų. Tačiau jie, ieškojimai, daugiau primena vienuolio, įsivaizduojamo Zosimos garbinimą pagal F. Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“. Šiuolaikiniai dvarininkai suranda savo dvasios tėvą, išlaiko vienuolyną ir aplink jį stato brangius viešbučius, aukoja parodomajai labdarai pinigus ir kaupia politinę galią „deržavai“ valdyti.
Šventųjų brolijų svarba politinėje Kremliaus padangėje auga. Būtent jos išaukština naująsias oligarchų šeimų dinastijas, jų tarpusavio santykius, kartais net vedybas, valdžios kompozicijas. Kai kalbame apie Belousovą kaip planinės ekonomikos gynėją, neturintį savo draugų rato, daroma labai didelė klaida. Po 2007 m. Belousovo biografijai religinis „deržavninko“ kelias yra gerokai svarbesnis nei planinė ekonomika, ir Putinas jį palaiko ne dėl ekonominių idėjų, antraip būtų skyręs būti premjeru. Jam kur kas svarbiau yra sutelkti kariuomenę apie įsivaizduojamą dvasinę senosios Rusios ir stačiatikybės ašį, kuri žengtų į mūšį kartu su menamais Aleksandro Neviškio pulkais prieš Vakarų kryžiuočių armiją. Be to, tikima, kad altorininkas gynybos ministras supras brolijos idealus, aukos Bažnyčiai ir dvasiškai auklės kariuomenę didžiajam mūšiui su šėtoniškais „Eurovizijos“ Vakarais.
Šventųjų brolijų svarba politinėje Kremliaus padangėje auga.
Divejevo ir Atono brolijų veikla jau yra visai kitas Rusijos oligarchų raidos etapas, palikęs užmarštyje Leningrado ir Maskvos kooperatyvus, iš kur išaugo šiuolaikinė mafijinė Kremliaus valdžia. Putino „Ežero kooperatyvas“ buvo tiesiog nusikalstamas verslas, bendrininkai, su kuriais pamažu atsisveikinama. Visi šių banditų grupuočių vadai jau privalėjo persitvarkyti, turėti dideles šeimas, anūkus ir rūpintis dinastijomis, o ne reketu. O tam reikia kažko didingo, dvasingo. Šventosios brolijos padeda išpirkti savo nuodėmes, gauti atleidimą, skatina būti ištikimiems naujajam carui ir jo dvasiai ir negailestingiems šventosios tėvynės priešams, kurių vis daugėja ne tik aplink, bet ir sistemos viduje.
Todėl brolijos imsis valytis nuo tų, kas gyvena nuodėmėje ar išpažįsta svetimus dievus (kaip kad buvęs ministras S. Šoigu, Tuvos šamanizmo sekėjas). Sunku prognozuoti, kiek toli šios brolijos yra pasirengusios žengti susidorodamos su vidiniais priešais. Tačiau tas „deržavos“ religinis atgimimas, kurį jie siūlo, neturi nieko bendra su taikia ir demokratine Rusija.
