JAV akcijų biržos antradienį judėjo žemyn daugiausia dėl puslaidininkių sektoriaus, kurį neigiamai paveikė pranešimai apie „OpenAI“ įmonės, vystančios „ChatGPT“ modelį, nepasiektus pardavimų ir naujų vartotojų tikslus.
JAV akcijų biržos antradienį judėjo žemyn daugiausia dėl puslaidininkių sektoriaus, kurį neigiamai paveikė pranešimai apie „OpenAI“ įmonės, vystančios „ChatGPT“ modelį, nepasiektus pardavimų ir naujų vartotojų tikslus. Tarp investuotojų tai atnaujino nerimą, kad milžiniškos DI investicijos, kurios vien iš „Nuostabiojo septyneto“ įmonių šiais metais sieks apie 600 mlrd. dolerių, ateityje gali neatsipirkti. Taip pat matoma rizika, kad daugelis DI srities įmonių turi stiprius komercinius santykius tarpusavyje, tad vienos įmonės finansinės problemos turi potencialą paveikti gerokai platesnį įmonių ratą. NASDAQ vakar krito 0,9 proc., o S&P 500 – 0,49 procento. Puslaidininkių sektorius, kuris S&P 500 indekse sudaro apie 17 proc. svorio, vakar smuko 2,6 procento. Prastus rezultatus taip pat demonstravo žaliavų (-1,1 proc.) ir pramonės (-0,9 proc.) sektoriai.
„Brent“ naftos kaina vakar augo apie 3 proc., pakildama virš 111 dolerių už barelį, rinkai bandant suprasti, kiek laiko gali tęstis Hormuzo sąsiaurio uždarymas. Diplomatiniai kontaktai tarp JAV ir Irano toliau vyksta, tačiau šalių pozicijos išlieka stipriai išsiskiriančios. JAV iš esmės nesutinka su savaitgalį Irano pateiktu taikos planu, pagal kurį Iranas reikalauja nutraukti JAV vykdomą Irano uostų blokadą, suteikti Iranui Hormuzo sąsiaurio kontrolę bei nukelti branduolinės programos klausimą į vėlesnį derybų etapą.
Po vakar vykusio JAV pasitarimo pranešama, kad priimtas sprendimas tęsti Irano uostų blokadą, siekiant toliau daryti Iranui ekonominį spaudimą, kuris, tikimasi, privers šalį nusileisti dėl branduolinės programos. Skaičiuojama, kad Iranas dėl blokados, negalėdamas eksportuoti naftos, po 1–2 savaičių nebeturės vietos, kur ją sandėliuoti, ir bus priverstas stabdyti gavybą, tokiu būdu sukeldamas didelę ekonominę žalą. Visgi nėra jokios garantijos, kad net ir ekonominiai nuostoliai privers Irano režimą nusileisti.
Panašu, kad Irano režimas tikisi galintis pakęsti JAV blokadą ilgiau, nei D. Trumpas gali toleruoti aukštas energetikos kainas, kurios neigiamai veikia prezidento ir respublikonų reitingus, artėjant rudenį vyksiantiems Kongreso rinkimams. Tad sunku tikėtis, kad Hormuzo sąsiauris greitu metu galėtų būti atidarytas, dėl ko spaudimas naftos kaina augti toliau išliks. Rinka dabar laukia daugiau naujienų dėl vykstančių derybų – pranešama, kad Iranas per artimiausias kelias dienas ketina pateikti atnaujintą taikos plano pasiūlymą.
Jungtiniai Arabų Emyratai pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos ketina pasitraukti iš OPEC organizacijos. Ši žinia vakar kiek sumažino naftos kainą, kadangi JAE pasitraukimas greičiausiai reiškia, jog šalis norės labiau didinti naftos pasiūlą, vengdama organizacijos įvestų gavybos apribojimų. Visgi šiuo metu didesnės gavybos perspektyvos neturi reikšmingesnės įtakos rinkai, kol Hormuzo sąsiauris išlieka uždarytas.
Europos akcijų biržose vakar vyravo raudona spalva. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,37 procento, daugiausia dėl informacinių technologijų (–2 proc.), nebūtinojo vartojimo (–1,4 proc.) ir žaliavų (–1,3 proc.) sektorių kritimo. Indeksą palaikė 1,4 proc. augęs energetikos sektorius. Vokietijos DAX traukėsi 0,27 proc., Prancūzijos CAC – 0,46 proc., Baltijos biržos – 0,14 procento. Italijos FTSE MIB vakar išsiskyrė 0,77 proc. augimu.
Energetikos kainų šokas reikšmingai pakėlė Europos vartotojų infliacijos lūkesčius. Vakar paskelbti ECB apklausos rezultatai parodė, kad Europos vartotojai tikisi 4 proc. infliacijos per ateinančius metus ir 3 proc. per ateinančius trejus metus. Vasarį tiek vienų, tiek trejų metų infliacijos lūkesčiai siekė 2,5 procento. Atsižvelgiant į tai, jog centrinis bankas visada siekia suvaldyti lūkesčius, kad jie pernelyg nenutoltų nuo 2 proc. infliacijos tikslo, pastarosios apklausos rezultatai bus dar vienas stiprus argumentas ECB imtis palūkanų normų didinimo. Atitinkamai vakar reikšmingai sustiprėjo tikimybė, kad šiais metais ECB gali kelti palūkanas ne du, bet tris kartus. Nepaisant to, šį ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu palūkanų pokyčių dar nesitikima.
