Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien su demencija gyvena daugiau kaip 55 milijonai žmonių, o artimiausiais metais šis skaičius tik augs. Demencija vis dar dažnai laikoma natūralia senėjimo dalimi, o pirmieji ligos požymiai neretai lieka nepastebėti arba nurašomi nuovargiui, išsiblaškymui, užmaršumui ar amžiui. Specialistės paaiškino, kaip vystosi demencija, kaip atpažinti pirmuosius simptomus, papasakojo apie veiksnius, kurie didina ligos riziką, ir atskleidė, kokios medžiagos bei kasdieniai įpročiai yra svarbūs smegenų sveikatai palaikyti, rašoma „Benu“ vaistinės pranešime žiniasklaidai.
Keturi demencijos tipai
„Demencija yra sindromas, pasireiškiantis nuolatiniu, progresuojančiu žmogaus kognityvinių funkcijų silpnėjimu ir sutrikimu. Smegenyse vyksta cheminiai, ardantys procesai: nyksta jungtys tarp smegenų neuronų, o vėliau žūsta ir patys neuronai. Šios priežastys sąlygoja atminties praradimą, elgesio pokyčius ir emocijų pusiausvyros sutrikimus“, – sako vaistininkė Inga Norkienė.
Klinikinėje praktikoje dažniausiai išskiriami keturi pagrindiniai demencijos tipai. Pasak šeimos gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, dažniausia yra Alzheimerio liga, kuriai būdingas lėtas ir nuoseklus atminties bei kitų pažinimo funkcijų blogėjimas.
„Antroje vietoje pagal dažnumą – kraujagyslinė demencija. Ji susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais ir dažnai pasitaiko po insultų, kai būklė gali blogėti „šuoliais“. Taip pat išskiriama ir Lewy kūnelių demencija, kuriai būdingi svyruojantys simptomai, haliucinacijos ir judėjimo sutrikimai, bei frontotemporalinė demencija, kuri dažniau prasideda jaunesniame amžiuje ir pirmiausia pasireiškia elgesio ar kalbos pokyčiais“, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Užmaršumas ar demencijos požymis?
I. Norkienė pastebi, kad ankstyvuosius demencijos požymius lengva supainioti su paprastu nuovargiu, miego trūkumu ar amžiumi: „Vienas dažniausiai pasitaikančių signalų – interesų praradimas, kai žmogus tampa apatiškas, nebesidomi aplinka, naujienomis ar veikla, kurią anksčiau mėgo. Kitas požymis – išsiblaškymas bei lengvas, dažnai stresui nurašomas užmaršumas. Dažnai pastebima ir nuotaikų kaita, kurią aplinkiniai gali palaikyti nuovargio pasekme.“
Pasak J. Zeidotaitės-Marmokienės, su amžiumi susijęs užmaršumas paprastai yra lengvas ir netrikdo kasdienės veiklos – žmogus gali pamiršti vardą ar daikto vietą, bet vėliau prisimena ir išlieka savarankiškas.
„Tačiau pirmieji demencijos požymiai pasireiškia nuolatiniu atminties blogėjimu, dažnu tų pačių klausimų kartojimu, pasimetimu pažįstamoje aplinkoje, sunkumais atliekant įprastas užduotis ar sprendžiant kasdienes problemas. Taip pat gali keistis kalba, nuotaika ar asmenybė. Pagrindinis skirtumas – demencija pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą ir savarankiškumą“, – pastebi J. Zeidotaitė-Marmokienė.
„Raudonosios vėliavėlės“: kada kreiptis į specialistus?
I. Norkienė išskiria dažniausiai pasitaikančius elgesio pokyčius, kuriuos pastebėjus verta pasikonsultuoti su gydytoju. Vienas jų yra kalbos sutrikimai, kai žmogus pamiršta žodžius bei terminus arba žino žodį, bet nesupranta jo reikšmės. Taip pat dažnai pasitaiko ir trumpalaikės atminties praradimas, kai nebeatsimenama, kas vyko vakar arba prieš valandą.
„Dar vienas signalas – agresija, pyktis ir kitas tam žmogui visiškai nebūdingas elgesys. Taip pat galimas ir daiktų padėjimas į neįprastas vietas – pavyzdžiui, raktų ar piniginės radimas šaldytuve be jokio paaiškinimo. Neretai susiduriama ir su skaitymo sunkumais bei dezorientacija, kai žmogus gali pasiklysti gerai pažįstamose vietose, pavyzdžiui, savo rajone“, – pasakoja I. Norkienė.
Pasak vaistininkės, pastebėjus pirmuosius simptomus svarbu kreiptis į specialistus – medicinos pažanga leidžia šiek tiek sulėtinti procesą, jei smegenų pažeidimai nėra per gilūs.
Kas nulemia: genai ar gyvenimo būdas?
Anot J. Zeidotaitės-Marmokienės, demencijos riziką lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Tam tikri genai gali padidinti tikimybę susirgti, ypač – jei liga prasideda anksti, tačiau daugeliu atvejų genetika nėra lemiamas veiksnys.
„Kur kas didesnę įtaką turi gyvenimo būdas: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba ir socialinė izoliacija, – sako gydytoja. – Praktikoje laikoma, kad reikšminga dalis demencijos atvejų yra susijusi su modifikuojamais rizikos veiksniais, todėl sveikesni įpročiai gali ženkliai sumažinti ligos tikimybę arba atitolinti jos pradžią.“
