Informacijos amžius mūsų akyse virto dezinformacijos amžiumi. Vakarų demokratijas kasdien atakuoja tokia melo lavina, kurios nebeatlaiko sveikas protas ir net profesionali patikra.
Niekas dorai nė nežino, kiek į dezinformacijos kūrimą ir sklaidą investuoja Kinija ir Rusija. Vien tik „Russia Today“ biudžetas kažkada viršijo Lietuvos gynybos biudžetą. Ką daryti?
Kinijos ir Rusijos diktatūrų nepakeisi. Pradžiai užtektų bent jau patiems neskleisti su melu besiribojančių pasakojimų ir pradėti kritiškai vertinti tokias tarptautines organizacijas kaip Jungtinės Tautos, UNESCO ar Romos popiežiaus institucija.
Kol kas tai per sunku net valstybės prezidentui. Pirmadienį iš visų lygintuvų sklido žinia, kad Lietuvos vadovas Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui akcentavo, jog Jungtinų Tautų vaidmuo yra esminis siekiant suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes.
Bet juk tai, ką pasakė prezidentas, yra nesąmonė. Ne tik todėl, kad ponas A. Guterresas vasarą Rusijos reichui nusiųstame laiške už grūdų susitarimo atnaujinimą žadėjo panaikinti gausybę sankcijų ir aiškino, kad Ukraina nori, jog karas tęstųsi.
Rusijai užpuolus Ukrainą tapo akivaizdu, kad Jungtinės Tautos visiškai supuvo. Kinijos ir Rusijos diktatorių veto teisė Saugumo Taryboje ilgam paralyžiavo organizaciją, kurios aukšti valdininkai, negana to, tarp gėrio ir blogio ramiai rašo politkorektišką lygybės ženklą.
Ne tik Jungtinės Tautos tokios. Kai rusų raketos išsprogdino Odesos katedrą, UNESCO generalinė direktorė A. Azoulay, užuot gynusi šį pasaulio kultūros paveldą, sielojosi dėl Rusijos karo propagandisto R. Žuravliovo mirties, reikalaudama ištirti jo žūtį. O ponas A. Guterresas dėl dėl šio karo propagandisto mirties pareiškė užuojautą.
Pirmadienį ilgame interviu JT atstovė moralizavo Lietuvą, kad ji negražiai daro apgręždama Lukašenkos į Lietuvą siunčiamus migrantus. Jungtinių Tautų valdininkė įsitikinusi, kad Lietuva privalo dėl to krūpčioti ir teisintis, o Rusija su Baltarusija gali ir toliau nesilaikyti jokių taisyklių.
Tą patį pirmadienį sužinojome, kad popiežius su naujuoju Rusijos ambasadoriumi kalbėjosi apie taiką Ukrainoje. Žinia apie tai, kad Dievo vietininkas žemėje su šėtonu šnekučiavosi apie sielos išganymą būtų mažesnė melagiena.
Tiek Lietuvos prezidento, tiek popiežiaus logorėją būtų galima nurašyti diplomatinėms mandagybėms ir klišėms, jei ne Rusijos sukeltas karas. Ar vykstant tokiam karui su melagiena besiribojančios mandagybės nėra dovana priešui?
Apgink mane nuo savų, o nuo priešų aš jau kaip nors pats? Laikas nustoti rimtai vertinti tokias tarptautines organizacijas, kuriose fašistinės diktatūros turi veto teisę, nedaro skirties tarp fašizmo ir demokratijų.
Lietuva negali pasitraukti nei iš Jungtinių Tautų, nei iš UNESCO, juolab atsimesti nuo krikšto. Bet Lietuva gali daiktus vadinti tikraisiais vardais. Tiesą sakant, šituos didelius tarptautinius daiktus jų vertais vardais reikėjo įvardyti dar užvakar. Visais lygiais.
Būtų daugiau informacijos ir mažiau dezinformacijos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
