„Caution!“ Atsargiai! – parašyta ant geltonos plastikinės juostos, kuria užtverta knygų lentyna. Paprastai tokiomis juostomis JAV aptveriamos nusikaltimų vietos. Tačiau ką tik tokią regėjau mėgstamame knygyne Havajuose.
Parduotuvės savininkės nesiskundžia humoro jausmo stoka ir šitaip jos vienu šūviu nušauna net keletą zuikių. Pirmiausia, atkreipia dėmesį į JAV vis opesne tampančia problemą – pasikartojančius kai kurių knygų draudimus. Antra – parodo tų draudimų absurdiškumą. Ir trečia, žinoma, tai yra puiki uždraustų knygų reklama. Tiesą sakant, pati buvau taip paveikta, kad prie kitų knygų lentynų net nepriėjau.
Seniai žinojau apie įvairiose JAV valstijose draudžiamas knygas. Tačiau visai kas kita buvo pamatyti jas sukrautas į vieną „nusikaltimo vietą“.
– Čia mano mėgstamiausia knyga! – sušuko aštuonmetė dukra iš uždraustų knygų lentynos čiupdama R. Telgemeier grafinį pasakojimą „Drama“.
– O čia man itin patikusi knyga, – paglosčiau „The Hate U Give“ viršelį.
Geltona juosta aptvertoje lentynoje buvo daug mūsų skaitytų, bet daug ir visiškai negirdėtų knygų. Kaip veikia knygų draudimai JAV? Tai yra labiausiai paplitusi cenzūros forma Šiaurės Amerikoje, tačiau svarbu pastebėti, kad knygos nėra draudžiamos visose, o tik kai kuriose valstijose. Pernai draudžiamų knygų skaičius pasiekė rekordą – 2022 m. JAV uždraustos arba cenzūruotos net 1586 knygos. Draudimų skaičiumi čia pirmauja Teksasas (713 draudžiamų knygų), Pensilvanija (456 knygos), Florida (204 knygos), Oklahoma (43 knygos), Kanzasas (30 knygų) ir Tenesis (16 knygų).
Uždrausti knygą JAV nėra tolygu knygų draudimams, egzsistavusiems totalitariniuose režimuose kitose pasaulio šalyse. Draudžiamos knygos turėjimas JAV ją turinčiam asmeniui nesukels pavojaus gyvybei, kaip, pavyzdžiui, XX a. vidurio Kinijoje ar knygnešių Lietuvoje. Apskritai, draudžiamos knygos turėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir tai yra labiau ideologinė, moralinė nei teisiškai įgalinta cenzūra. Mat knygos uždraudžiamos tik valstybinės edukacijos vietose, t. y. mokyklose ir viešosiose bibliotekose. Tačiau net ir tuomet jas galima nusipirkti privačiuose knygynuose.
Įdomu tai, kad knygų draudimus inicijuoja mažuma, dažniausiai – politiškai angažuoti mokinių tėvai arba radikalios konservatyvios politinės jėgos. Vienos apklausos rezultatai parodė, kad net 70% tėvų yra prieš knygų draudimą, tačiau tai nesustabdo likusiųjų 30% įgyvendinti savo tikslus. Dažniausiai mokyklos tėvų komitetas, edukacinis komitetas ar panašios savivaldos grupės nusprendžia, kad viena ar kita knyga yra žalinga visuomenei (dažniausiai vaikams) ir siunčia paraiškas reikalaudami knygas pašalinti. Bibliotekos gali sutikti arba nesutikti, bet dažniausiai jos yra instruktuojamos pasirinkti „saugesnę“, t.y. knygų draudimą inicijuojančių pusę.
Pagrindinės knygų draudimo priežastys yra seksualinio pobūdžio turinys (92,5%), nepriimtina, įžeidžianti kalba (61,5%), netinkama tam tikrai amžiaus grupei (49%), religinės priežastys (26%). Kitos dažnai nurodomos priežastys yra detaliai aprašytas smurtas, nepagarba tėvams ar šeimos institucijai, blogio aukštinimas, lytinės tapatybės, žmogaus teisių ir rasizmo temos.
Prieš keletą metų pirmąkart išgirdusi apie knygų draudimo faktą JAV maniau, kad čia turbūt draudžiamos ir cenzūruojamos itin radikalaus turinio knygos, kaip, pavyzdžiui, A. Hitlerio „Mein Kampf“ ir panašios rasinę neapykantą kurstančios arba seksualinius užribius (pavyzdžiui, pedofiliją ar zoofiliją) normalizuoti mėginančios knygos. Nors net ir pastaruoju atveju absoliutinimai būtų neišmintingi, mat aš asmeniškai balsuočiau už Nabokovo „Lolitos“ išlikimą knygų lentynose, o kartais net ir itin radikalaus turinio knyga gali tapti edukacine medžiaga, istorinio konteksto iliustracija ir panašiai.
Deja, viskas yra daug blogiau, nei galėjau įsivaizduoti. Draudžiamų knygų sąrašuose atsidūrė ir knygos vaikams, ir pasaulyje pripažinta klasika. Štai dešimties šiuo metu JAV dažniausiai draudžiaumų knygų sąrašas (pavadinimus pateikiu anglų kalba, nes vertimų į lietuvių kalbą nėra, o jiems atsiradus jie pavadinimai lietuvių kalba gali skirtis): M. Kobabe „Gender Queer“, M. Curato „Flamer“, E. Hopkins „Tricks“, M. Atwood „Tarnaitės pasakojimas“, P. McCormick „Sold“, S. „Push“, T. Morrison „The Bluest Eye“, J. Dawsono „This Book is Gay“, R. Kaur „Milk and Honey“, A. Spiegelmano „Maus“.
Deja, viskas yra daug blogiau, nei galėjau įsivaizduoti. Draudžiamų knygų sąrašuose atsidūrė ir knygos vaikams, ir pasaulyje pripažinta klasika.
Tam tikra prasme čia tinka ne visai teisingas, tačiau plačiai paplitęs įsitikinimas, kad „blogos reklamos nebūna“. Jau vien rašydama šį tekstą susigundžiau ir internetu užsisakiau Pulitzerio premija apdovanotą „Maus“, be to, turėjau įdomų ir prasmingą pokalbį šia tema su vyriausiąja dukra. Nepaisant uždrausto vaisiaus saldumo knygų draudimas JAV iš esmės yra žalingas, nes kelia grėsmę kertiniams demokratijos principams, riboja edukaciją ir dažnai atima vieną iš nedaugelio galimybių visuomenės mažumoms (kaip antai queer žmonėms) atpažinti save ir patirti bendrystę literatūros kūriniuose.
– Tai, mama, aš vis tiek nesuprantu, kodėl vieni žmonės nemėgsta kitų vien dėl odos spalvos? Ar čia tikrai taip yra, ar jie tik apsimeta, kad jų nemėgsta? Ir kaip galima drausti knygas, juk jei nenori, tegul neskaito, bet knygos ne vien apie juos pačius! – po apsilankymo knygyne klausimais užpylė aštuonmetė.
Ir tuomet man teko vaikui pranešti dar vieną karčią šio pasaulio tiesą:
– Dukryte, kai kurie žmonės yra tiesiog labai, hmm…neprotingi. Ir jokia knyga jiems nepadės.
