Ukrainai sekmadienį minint 40-ąsias Černobylio branduolinės avarijos metines, buvusios elektrinės teritorijoje šalies šiaurėje vyks renginiai, kuriuose dalyvaus ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dėl nuo 2022 m. tebesitęsiančios Rusijos invazijos ir buvusios elektrinės pašonėje esančios Baltarusijos, kuri yra artima Maskvos sąjungininkė, minėjimuose bus taikomos griežtos saugumo priemonės.
Kyjive ir kituose miestuose bus skelbiamos tylos minutės, rengiamos parodos, koncertai, filmų peržiūros ir gėlių padėjimo akcijos, skirtos pagerbti 1986 m. įvykusios katastrofos aukas.
Minėjimai taip pat suplanuoti Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Įvykus atominės elektrinės avarijai radioaktyviosios taršos padariniams suvaldyti į vietą buvo pasiųsti šimtai tūkstančių vadinamųjų likvidatorių iš visos Sovietų Sąjungos.
Minėjimas Vilniuje
Černobylio atominės elektrinės avarijos 40-osios metinės bus minimos ir Vilniuje. Ta proga Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras rengia konferenciją, bėgimą ir dviračių žygį.
„Praėjo 40 metų nuo Černobylio katastrofos, kuri paveikė milijonus žmonių įvairiose šalyse. Laikas praėjo, bet grėsmė išlieka. Baltarusijos valdžia yra tokia pat neatsakinga ir neatskaitinga visuomenei, kaip ir anksčiau. Tai absoliučiai nepriimtina. Štai kodėl šių metų kampanija vyks šūkiu „Už nepriklausomą ir nuo branduolinio ginklo laisvą Baltarusiją“, – teigiama biuro pranešime.
Vilniuje, Sapiegų parke, prie paminklo „Černobylio motina“ sekmadienį vyks gėlių padėjimo ceremonija. Joje dalyvaus užsienio diplomatai, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.
Nuo paminklo iki Vinco Kudirkos aikštės rengiamas bėgimas ir dviračių žygis, skirtas pagerbti avarijos likviduotojus. Šioje aikštėje vėliau numatomas mitingas ir koncertas.
Anksčiau šią savaitę Černobylio AE avarijos metinės pažymėtos Seime.
Katastrofa įvyko 1986 m.
Kaip rašė BNS, Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, kai nesėkmingo saugumo testo metu sprogo vienas jėgainės reaktorių.
Sovietų Sąjungos vadovybė avariją iš pradžių bandė nuslėpti, vėliau – sumenkinti jos mastą. Dėl avarijos kilę radiacijos debesys pasklido po didžiąją Europos dalį, o dešimtys tūkstančių žmonių elektrinės apylinkėse buvo priversti evakuotis.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likviduotojų, kurių dauguma buvo kariai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, Maskva nusiuntė padėti gesinti reaktoriaus gaisro beveik be jokių apsaugos priemonių. Tarp jų buvo ir Lietuvos gyventojų.
2005-aisiais paskelbtoje prieštaringai vertinamoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodoma, kad Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje galutinis šios katastrofos aukų skaičius gali būti „iki 4 tūkst. žmonių“.
Pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienomis 2022 metais Maskvos pajėgos buvo užėmusios elektrinę, bet po kelių savaičių ją paliko.
Vėliau Kyjivas ne kartą kaltino Maskvą atakavus šį objektą. Pernai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie tokio smūgio metu apgadintą naująjį apsauginį gaubtą, kartu su vidiniu vadinamuoju sarkofagu sulaikantį radiaciją.
