LRT generalinio direktoriaus rinkimai įvyko, baigėsi lygiosiomis ir bus rengiami iš naujo. Rinkimus nuspalvino vadinamasis Jolantos Mažylės skandalas, užkurtas prieš pat rinkimus, ir susijęs didesnis, bet mažiau komentuotas skandalas – bandymas orbanizuoti nacionalinį transliuotoją.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto senbuviai teigia, esą praeityje dėl galbūt senamadiško požiūrio į žurnalistiką ir dėl pedagoginio takto problemų būta studentų nepasitenkinimo J. Mažyle, tačiau vadovybė tai tyliai numarindavo studentų ir dėstytojos taikaus apraminimo būdu, tad konfliktai paprastai neiškildavo viešumon.
Kaip ir kodėl tyliai rusenantis, lėtaeigis kartų konflikto spektakliukas virto drama su antraštėmis žiniasklaidoje? Reikalą užaštrino dėstytojos dalyvavimas kloakos televizijoje, skleidžiančioje išimtinai sąmokslo teorijas vulgariausiais ir kokčiausiais pavidalais. Kitaip sakant, žurnalistinės etikos prasme J. Mažylė turėjo sąlytį su substancija, kurią sąžiningai įvardijo premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie Agnės Širinskienės pomėgį draugauti su ta pačia kloakos televizija.
Atsirado rimtas pagrindas įtarti, kad Lietuvos žurnalistų kalvėje yra vietos „Fox News“ žurnalistikos supratimui „tepk bet kuo, kas nors vis tiek prilips“. Tad suprantamas kone 100 studentų skundas dėl J. Mažylės, o studijų programos komitetas pagrįstai stojo į kovą už padorios žurnalistikos standartus. Komiteto narė ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartu su kitais reiškė kritišką požiūrį į programos dėstytojos J. Mažylės santykiavimą su paplavų žurnalistika.
Visa tai buvo sausį. J. Mažylė kantriai laukė pusantro mėnesio, tada pasijuto persekiojama bei mobinama ir paleido į darbą savo organizacinį resursą.
Skirtingai nuo žurnalistikos supratimo ir pedagoginių gebėjimų, J. Mažylės gebėjimas įsitinklinti į biurokratines struktūras abejonių nekelia. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), kurios valdybos narė ir Vilniaus skyriaus pirmininkė yra J. Mažylė, kovo 13 d. viešai pareiškia pasipiktinimą dėl galimo mobingo ir persekiojimo už asmenines pažiūras VU. Kovo 14 d. Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK), kurios narė J. Mažylė atstovauja LŽS, jai pačiai pasiūlius surašo analogišką pareiškimą. Jis paskelbiamas kovo 17-ąją ir tą pačią dieną VIEK raštą įsideda LŽS tinklalapis – tobulo institucinio bendradarbiavimo dvasia.
Žiedinė pareiškimų ekonomika buvo aiškiai nutaikyta pulti LRT generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę, kuri buvo įvardyta kaip pagrindinė kaltininkė. LŽS pareiškimas apie tariamą J. Mažylės mobingą ir persekiojimą dėl asmeninių įsitikinimų paviešintas likus aštuonioms dienoms iki LRT generalinio direktoriaus rinkimų ir buvo žaibiškai ištiražuotas žiniasklaidoje su LRT direktorę kaltinančiomis antraštėmis.
Smogta sulaukus geriausio laiko prieš pat rinkimus, kai LRT Tarybos nariai mato pranešimus, implikuojančius, esą M. Garbačiauskaitė-Budrienė netinkama vadovauti visuomeniniam transliuotojui.
Galima tik spėlioti be didelės vilties įrodyti, kas galėjo taip tiksliai apskaičiuoti puolimo laiką. Bet visada galima pasižiūrėti, kas iš to laimėjo. Kartu su M. Garbačiauskaite-Budriene į lygiosiomis pasibaigusį antrąjį turą išėjo buvęs prezidento patarėjas ir jo rinkimų kampanijos vadovas Aistis Zabarauskas.
Nepastebėta, kad jis būtų pasipiktinęs iš piršto laužtu puolimu prieš konkurentę rinkimuose ar bent nuo to atsiribojęs. A. Zabarauskas niekaip nereiškė savo nuomonės ir apie J. Mažylės saviraišką kloakos televizijoje ir tokio tipo žiniasklaidos priimtinumą.
Tai primena jo buvusio boso Gitano Nausėdos tylą, kai per prezidento rinkimų kampaniją jo konkurentę Ingridą Šimonytę itin šlykščiai puolė Arūnas Peškaitis ir Robertas Grigas (jos pažiūros atrodančios pavojingai ir net kraupiai, esą gali laimėti „gėjų klubas“ ir t. t.). Tada būsimas prezidentas taip pat nematė reikalo protestuoti ar atsiriboti.
Užuot atsiribojęs, prezidento skirtas LRT Tarybos narys ir rinkikas LRT direktorės rinkimuose Mindaugas Jurkynas kolekcionavo, skaičiavo ir dalijosi J. Mažylę užstojančiomis publikacijomis. Juolab kad ji taip pat pažymėta prezidentinės malonės ženklu – J. Mažylė yra G. Nausėdos skirta teisėjų atrankos komisijos narė. Tai dar vienas J. Mažylės talentų įsitinklinti struktūrose liudijimas.
Skelbdamas savo kandidatavimą LRT direktoriaus rinkimuose, A. Zabarauskas užsiminė kažkada buvęs žurnalistu. Tai neatsveria fakto, kad didžiąją dalį savo profesinės karjeros jis ganėsi viešųjų ryšių ir integruotos rinkodaros pievose. Šiuose plotuose skelbiamos užsakovo žinutės, o ne informuojama visuomenė. A. Zabarauskas yra bene pirmas taip atvirai politinis kandidatas į LRT generalinius direktorius, ir jis kandidatavo likus pusantrų metų iki prezidento rinkimų. Kaip sakė nemarusis Ostapas Benderis, „daugiau cinizmo, žmonės tai mėgsta“.
Smogta sulaukus geriausio laiko prieš pat rinkimus, kai LRT Tarybos nariai mato pranešimus, implikuojančius, esą M. Garbačiauskaitė-Budrienė netinkama vadovauti visuomeniniam transliuotojui.
Kartu prezidento komanda nestokoja praktinės žiniasklaidos valdymo patirties. Vidaus politikos grupės vadovas ir vyriausiasis prezidento patarėjas Povilas Mačiulis turėtų gerai numanyti, kaip užtikrinama derama Kauno spaudos pagarba merui Visvaldui Matijošaičiui. Komunikacijos grupės vadovas ir prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas daug metų dirbo „Respublikoje“, tad puikiai išmano komercinę a la Tomkus žiniasklaidos atlaidumo valdžiai pusę.
Su tokiais kadrais neturėjo būti sunku pasinaudoti tuo, kad dalis komercinės žiniasklaidos, besitelkiančios apie didžiausią naujienų portalą, ir paslaugiai atstovaujamos LŽS ir VIEK, žiūri į LRT agresyviai priešiškai. Buvo skundai Europos Komisijai, bandymai stabdyti LRT siūlomas žurnalistus įgalinančias įstatymų iniciatyvas.
Kažkas sunkiai susitaiko, kad per penkerius metus sustiprėjo LRT turinys ir išaugo konkurencingumas ir kad buvo nutraukta anksčiau gyvavusi tradicija nemokamai dalyti LRT medžiagą tiesioginiams konkurentams žiniasklaidoj, kitaip sakant dalytis mokesčių mokėtojų pinigais.
Pagerėjęs žurnalistų darbo apmokėjimas ir atmosfera organizacijoje perviliojo į nacionalinį transliuotoją nemažai žurnalistų, o tuo liko nepatenkinti pigią darbo jėgą mėgstantys savininkai – LRT atseit iškreipia žurnalistų darbo rinką.
Teigiamas permainas LRT galima sieti su M. Garbačiauskaitės-Budrienės vadovavimu, tad nustatytu laiku prieš LRT rinkimus užsiundyti griežiančius ant jos dantį buvo technikos klausimas.
Ir kokia viso to prasmė? Pradėkime nuo to, kad G. Nausėda nuolat demonstruoja susirūpinimą žurnalistikos kokybe. Susirūpinimas prasidėjo pareiškimais, esą prezidentas žiniasklaidos neskaito. Jis viešai rūšiavo žurnalistus į patinkančius ir nepatinkančius ir išskyrė tuos, kurių nekviestų į gimtadienį. Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygos apie jį proga G. Nausėda pratrūko apie žurnalistines „pasakas“ ir „užsakomąją žurnalistiką“.
Prieš rinkimus dosniai dalyti pažadai būti „konstituciniu žiniasklaidos laisvės garantu“ virto labai praktiškais žingsniais įgyvendinti realią žiniasklaidos kokybės – kaip ją supranta prezidentas – kontrolę. „Konstitucinė garantija“ nejučia transformavosi į banalų norą pasodinti savo žmogų LRT vadovu ir gauti galimybę sudarinėti kur kas ilgesnius gimtadieniui tinkamų žurnalistų sąrašus. Tada bus galima pasitikti rinkimus besidžiaugiant, kad svajonių nacionalinis transliuotojas galų gale skiria pakankamai dėmesio išskirtinai geroms, geresnėms ir geriausioms prezidento savybėms.
Reikia manyti, kad idėjinis įkvėpimas pareina ne iš Konstitucijos, bet iš Jaroslawo Kaczynskio ir Viktoro Orbano, kurie šiuo metu yra didžiausi žiniasklaidos kokybės kontrolės ekspertai visoje Europos Sąjungoje ir kurie žino klasiką: imant valdžią svarbiausia griebti paštą ir telegrafą.
„Konstitucinė garantija“ nejučia transformavosi į banalų norą pasodinti savo žmogų LRT vadovu ir gauti galimybę sudarinėti kur kas ilgesnius gimtadieniui tinkamų žurnalistų sąrašus.
LRT ėmimo schemose svarbų vaidmenį suvaidino ir prezidento žmonės LRT Taryboje. M. Jurkynas buvo G. Nausėdos rinkimų kampanijos komandoje, Renatos Šerelytės-Mendeikienės vyras Petras Mendeika taip pat yra buvęs G. Nausėdos rinkimų kampanijos komandos narys. Abu nematė reikalo nusišalinti nuo balsavimo dėl interesų konflikto, kai rinkimuose dalyvauja buvęs bendražygis A. Zabarauskas.
LRT Tarybos darbo reglamento 5 punktas aiškiai sako, kad Tarybos narys „privalo vengti situacijos, kad jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti LRT interesams“. Savo pareigos neatliko ir LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Jis turėjo užtikrinti, kad asmenys, kuriems gresia interesų konfliktas, nusišalintų nuo balsavimo.
E. Valatka taip pat galėtų labiau pasidomėti, kaip atrodo kai kurių Tarybos narių žiniasklaidos kokybės kontrolė apeinant Tarybą. Tarybos darbo reglamento 76 punktas teigia, kad tarp Tarybos posėdžių vidaus ir išorės santykiuose Tarybai atstovauja pirmininkas. Vadinasi, Tarybos pirmininkas gali ir turi priminti Tarybos nariams, kad Taryba veikia kaip institucija, galimi tik bendri sprendimai, o atskiri nariai neturi telefoninės teisės nurodinėti LRT žurnalistams ar vadovams, kokiu rakursu filmuoti Saulių Skvernelį ar G. Nausėdą, arba su reportažo autore žurnaliste balsu aptarinėti, ar tikrai verta rodyti tą reportažą, kuris pasitaikė būti apie reportažo reikalingumu susirūpinusį LRT Tarybos narį.
POST SCRIPTUM: Protestuodama dėl LŽS palaikymo J. Mažylei, iš LŽS išstojo Rita Miliūtė, kiek vėliau – D. Pancerovas ir B. Davidonytė, kuri motyvavo tuo, kad LŽS šiuo atveju siekė paveikti LRT direktoriaus rinkimus ir politikavo. Kita gera žinia – R. Miliūtė kartu su Jūrate Damulyte, B. Davidonyte, D. Pancerovu, Indre Makaraityte steigia žurnalistų profesionalų asociaciją.
Kita vertus, vieną didžiausių Lietuvos žurnalistikos žvaigždžių R. Miliūtę praradęs LŽS vadovas Dainius Radzevičius nesijaudina: girdi, vieni išstoja, kiti įstoja, LŽS veikia ir veiks. Pikta, bet jis gali būti teisus: net jei LŽS neliks nė vieno normalaus žurnalisto, D. Radzevičiaus ir J. Mažylės LŽS negresia prarasti gerai įtvirtintų biurokratinių pozicijų, tad greičiausiai jie dar ilgai prekiaus interesų turguje, o tam žurnalistai tik trukdo.
