Skaidrumas, atvirumas, įsiklausymas ir kokybiška teisėkūra. Tokiais įsipareigojimais žengdama į valdžią piliečių širdis glostė konservatorių, liberalų ir laisviečių koalicija. Visi šie gražūs žodžiai įrašyti koalicijos sutartyje, bet nė velnio neveikia.
Praėjusią savaitę ir vėl kalbėjome apie naują jaunųjų bebriukų porūšį Laisvės partijoje, o žurnalistai ir vėl gaudė po slapto partijos posėdžio į kojas dedantį konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį. Pralaimėti merų rinkimai regionuose – ne tas klausimas, kuriuo partijos vadovas norėtų atvirai pakalbėti.
Krikdemų flangas jau dūzgia. Ar nereiktų keisti partijos lyderio dar iki Seimo rinkimų? Ar konservatoriai ne per daug liberalūs? Tokius klausimus kelia jau ne tik Audronius Ažubalis, bet ir Irena Degutienė.
Taip pat skaitykite
O čia dar prieina finansų ministrė Gintarė Skaistė ir ant konservatorių reitingų laužo meta socialdemokratišką malką – mokesčių reformą. Kuri supykdys visus, bet kurios greičiausiai nė būti nebus.
Kodėl taip sakau? Todėl, kad norint reformą atlikti, ji nebūtų rengta vienos ministerijos. Nebūtų savo partijai ir koalicijos partneriams paduota lyg knyga tiktai paskaityti, o būtų rašyta kartu ir derinta taip, kad jai priimti užtektų balsų Seime.
„Mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto“, – parašyta koalicijos sutartyje.
Tai ar dabar dėl to jau susitarta? Kažkaip neteko girdėti. Koalicijos partneriai rodo ir į kitą sulaužytą Vyriausybės įsipareigojimą – vengti neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų. Pyksta, kad apie reformą išgirdo kone paskutiniai.
Premjerė atsako: nieko tokio, kad dar negirdėjot, tai tėra tik projektas, ilgai diskutuosim, kompromisai visai netikėtai gali gimti Seime. Kompromisas bus tas, kad reformos nebus?
Naivieji sėkmingai tikės, kad valdžia juos išgirdo. Bet išties jau dabar niekas reformos nenori. Valandinis G. Skaistės pristatymas buvo skirtas ne mums, o Europos Komisijai. Šio spektaklio reikėjo tik tam, kad Lietuva neprarastų pinigų iš europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.
Per tris diskusijų savaites atsiras dar aštuonios tokios reformos. Kiekviena partija parengs savo rinkėjui po gerą pasiūlymą. O galiausiai reformos nebus. Kokybiška teisėkūra, įsiklausymas, atvirumas ir skaidrumas liks žodžiais senojo „Gyvulių ūkio“ priesakuose. Gyvuliai nežudo vienas kito. Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie ir toliau liks kur kas lygesni už kitus.
Komentaras skmabėjo per LRT RADIJĄ
