Šį sekmadienį Lietuvoje vyks savivaldos rinkimai. Miestai jau kelis mėnesius nukabinėti plakatais, troleibusuose sukasi reklamos, internete – šimtai debatų įrašų. 433 kandidatai į merus muša visus žingsnių rekordus, sukdami ratus nuo durų iki durų.
Penktadienį prie mano namų taip pat pasirodė pirmasis agitatorius. Nors kaip tik tuo metu sugrįžau, jis nesiteikė nei pirmas pasisveikinti, nei į akis pažiūrėti, tik skubiai subruko į pašto dėžutę savo agitacinį lapelį ir spruko iš kiemo, lyg būtų ne naujo rinkėjo ieškojęs, o šviežiai apsivogęs.
Toks pats nykus įspūdis ir skaitant rinkimų programas, ir žiūrint debatus. Atrodo, visi tenori greičiau bet ką atkalbėti per savo minutę ir skirstytis. Be jokios aistros įtikinti ir laimėti.
Praėjusią savaitę LRT TELEVIZIJOS eteryje įvykę kandidatų į Kauno merus debatai galėjo būti išimtis. Čia buvo galima laukti tikrai įdomios politinės kovos, nes į studiją atvyko paprastai debatų ir net susitikimų su žurnalistais vengiantis meras Visvaldas Matijošaitis. Tas, su kuriuo kiti vienuolika kandidatų svajotų ištraukti bent antrąjį turą.
Deja, bet ir šie debatai tapo tik dar vienu nuobodybės pavyzdžiu. Dar vienu tuščiakalbystės šou. Ir kas, kad Laisvės partijos kandidatas komikas Mantas Bertulis atėjo persirengęs pareigas einančio mero kostiumu? Tiek ir išėjo. Tik įdomesnis kostiumas.
Vien gero kostiumo nei tikram politikui, nei komikui negana. Pirmiausia, reikia turėti, ką pasakyti. Ar pakanka laidos pabaigoj V. Matijošaičio paklausti apie verslą Rusijoje, kad galėtum girtis metęs jam gerą iššūkį, sužibėjęs debatuose? Tie, kuriems tai rūpi, jau seniai nutarę už dabartinę visvaldybę nebalsuoti. Bet Bertulis bent stengėsi.
Dar liūdniau buvo stebėti kitus keturis debatų dalyvius. Meras apie savo šeimos sklypus sako: „Jei nusiperki, tai nusiperki. Jei pavagi, tai pavagi. Už vagystę reikia sėdėt, o nusiperki ir turi“. Ir niekas net nepasinaudoja replikos teise. Nieko neturi pridurti.
Veryga štai net atsiprašo. „Nepykit, mere“, – sako nuleidęs akis, pagal apklausas, rimčiausias Matijošaičio konkurentas. Kur jau čia pyksi, meras, žinoma, nesupyksta. Jam puikiai tinka, kad kažko jo paklausti debatuose išdrįsta tik pajacas Bertulis.
Taip iš įdomiausiais galėjusių būti debatų vėl valanda murmelių kiekvieno sau apie asfaltą ir nieką. Rusijos karo mašiną finansuojančio mero nepasiteirausi nei kieno Krymas, nei kiek jis paaukojo Ukrainai, jei apie tai vedėjas neuždavė klausimo. Jei kalbama apie upes ir gatves, nesileidi į temą, kad šiemet rinksimės dar ir vertybiškai.
Kam ruoštis, galvoti, ką įdomesnio pasiūlyti, ko paklaust konkurento, kad jis atsiskleistų, jei gali tiesiog atrajot kokią jau nuskambėjusią mintį?
Kiekvienam po minutę. Laikrodis tiksi. Iš politikos lieka tik lozungai ir gražiausio kostiumo rinkimai. Jokio pamatinio, vertybinio ginčo. Nususinti pokalbiai, patiems dalyviams dažnai iki siaubo atgrasūs. Atbūna kaip prievolę, jei išvis susimilsta ateiti. Net gaila rinkėjų, pasiryžtančių tokią tuštybę žiūrėti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
