„Jis truputį toks arogantiškas atrodė, buvo toli nuo rinkėjų, jam nelabai rūpėjo paprastų žmonių problemos. O Šarūnas Čėsna kaip tik yra labai nuoširdus ir komunikabilus. Jis dirbo telekomunikacijų salone Kaišiadoryse, nemažai žmonių padėdavo kad ir smulkias problemas išspręsti, gal tai ir papirko žmones“, – LRT.lt apie tai, kodėl, jo manymu, mero rinkimuose nebuvo perrinktas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas, pasakojo kaišiadoriškis Enrikas (vardas pakeistas – LRT.lt).
Gavo tik paguodos prizą?
Liberalų sąjūdžio kandidatas Š. Čėsna dvi kadencijas miestą valdžiusį konservatorių Vytenį Tomkų įveikė visose iki vienos Kaišiadorių rinkimų apylinkėse. Lietuvos mastu TS-LKD pavyko išlaikyti 4 merus iš 11, nors iš viso postuose liko du trečdaliai merų. Ar tokia nesėkmė – partijos saulėlydis?
„Vertinant pagal merų postus, nesėkmė yra aiški. Tiek mažai merų ši partija turbūt niekada neturėjo. Kad Liberalų sąjūdis, mažesnis koalicijos partneris, gavo daugiau merų postų nei TS-LKD, yra didelė problema. <...> Paguodos prizas yra Vilniaus mero postas“, – sako Vilniaus universiteto politologas Liutauras Gudžinskas, kuris yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas.
TS-LKD turės ir mažiau mandatų savivaldybių tarybose, nors pagal bendrą gautą balsų skaičių yra antroje vietoje. Anot L. Gudžinsko, konservatoriai labiau palaikomi sostinėje, bet regionuose tampa vis svetimesni. Tačiau net ir konservatoriaus Valdo Benkunsko pergalę Vilniuje politologas laiko labiau atsitiktinumu.
„Jei Remigijus Šimašius būtų nusprendęs likti, niekas nebūtų pasikeitę“, – mano L. Gudžinskas.
Jis taip pat palygina, kaip rinkiminę kampaniją strategavo socialdemokratai – ilgamečiai mažųjų miestų numylėtiniai, Vilniaus mero rinkimuose pasirodę kukliai. Mero postų krepšelį LSDP padidino nuo 15 iki 17 ir daugiau pinigų skyrė kampanijai regionuose, sako pašnekovas.
„Įgyvendinome visus keltus tikslus: gauti mandatų visuose rajonuose, visose savivaldybėse. Buvo tikslas gauti tiek pat merų postų arba dar daugiau <...>, padengti visos Lietuvos teritoriją“, – atskleidžia L. Gudžinskas.
Konservatoriai, atsižadantys konservatorių partijos
Pasak Vilniaus politikos analizės instituto analitiko, apžvalgininko Mato Baltrukevčiaus, TS-LKD pasirodymas rinkimuose atspindi jau gerus 10 metų vykstančius vidinius pokyčius. Pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais už TS-LKD būdavo balsuojama kaip už antirusišką, antisovietinę politinę jėgą, kuriai rūpi nacionalinis saugumas. Politinėje darbotvarkėje nebuvo klausimų apie LGBT teises, narkotinių medžiagų dekriminalizavimą.
„Partija buvo labiau mylima arba nekenčiama dėl požiūrio į Vytautą Landsbergį, sovietinę praeitį, o dabar, maždaug nuo pirmininko Gabrieliaus Landsbergio laikų ir dar anksčiau ji tampa labiau poliarizuojanti, nes partijos elito požiūris yra liberalus“, – sako M. Baltrukevičius.
Kas bus, jei per rinkimus pakenks tai, jog esu TS-LKD kandidatas?
M. Baltrukevičius
Vis daugiau konservatorių partijos narių prabyla apie tai, kad jiems nepakeliui su liberaliomis idėjomis. Sausio mėnesį plačiai nuskambėjo atvejis, kai Raseinių rajono meras rinkiminėje reklamoje kvietė netapatinti raseiniškių konservatorių su „Vilniaus ar Seimo konservatoriais“.
„Vilniaus liberalios konservatorių pažiūros nėra priimtinos Raseinių konservatoriams“, – rėžė jis.
O Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis po rinkimų šią savaitę netgi pareiškė, kad partija „dreifuoja į Laisvės partijos pusę“ ir jos nesėkmę lėmė dešiniosios ideologijos nesilaikymas dėl pozicijos šeimos, tautinių mažumų, asmenvardžių rašymo klausimais.
„Jautėsi požiūris, kas bus, jei per rinkimus pakenks tai, jog esu TS-LKD kandidatas?“ – apie tai, kad kai kurie konservatoriai ima atsižadėti partijos, sakė M. Baltrukevičius.
Šaipėsi iš rinkėjų
Kaišiadoriečio LRT.lt pašnekovo Enriko paminėta partijos problema – arogancija – jau kuris laikas siejama su TS-LKD. Tai pripažįsta ir partijos nariai.
„Arogancija, reikia pripažinti, yra būdinga kai kuriems partijos atstovams. O politikoje arogancija yra savižudiškas dalykas“, – sako A. Ažubalis.
L. Gudžinsko teigimu, Lietuvoje matoma pasaulinė tendencija, kai sostinė tampa traukos centru, tačiau didėja praraja tarp jos ir likusios valstybės. Tai nepadeda ir TS-LKD, jei jie nuspręs prisistatyti miesto partija. Politologas sako, kad regionuose žmonės mano, kad valstybė juos apleido, didėja palaikymas antisisteminiams politiniams judėjimams.
Manau, kad tas įsiskaudinimas kartais yra pelnytas.
A. Narbutas
„Turint omenyje, kad regionuose yra daug žmonių, nusivylusių esama padėtimi, jaučiančių, kad yra neįvertinti ar nutolę nuo sostinės, todėl, matyt, natūraliai linkstama balsuoti už LSDP ir kitas opozicines partijas kairiajame flange. Matome gana gerus ir „valstiečių“ bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rezultatus“, – atotrūkį tarp konservatorių ir kitų partijų įvardija politologas.
Neperrinkto konservatorių mero Kaišiadoryse V. Tomkaus patarėjas Audris Narbutas LRT.lt sakė nesutinkantis su vertinimu, kad meras buvo nutolęs, arogantiškas politikas – meras esą į gyventojų užklausas atsakydavo ir socialiniuose tinkluose, pritraukė investicijų. Pirmą kartą nuo nepriklausomybės pradžios miestelyje bus statomas visas naujas daugiabučių kvartalas, meras palaikė idėją čia statyti ir naują Lietuvos oro uostą, kuris būtų sukūręs kelis tūkstančius darbo vietų. Tačiau to nepakako, o dar užsidarė vienas iš didžiausių darbdavių „Kaišiadorių paukštyno“ padalinys. Pasak pašnekovo, rajonų žmonėms labiau rūpi ir žemės ūkio ministerija, į ją žiūrima kritiškai – o ministras Kęstutis Navickas kaip tik skirtas konservatorių.
Tačiau A. Narbutas sutinka, kad apskritai konservatorių politikai kartais iš aukšto žiūri į Lietuvos gyventojus.
„Rinkėjai įsiskaudina, kai atsiranda grubių pasakymų jų atžvilgiu. Manau, kad tas įsiskaudinimas kartais yra pelnytas“, – svarsto jis.
Vienu iš tokių atvejų, kai partiečių pozicija buvo pernelyg iš aukšto, jis įvardija Kauno mero rinkimus. Kilus skandalui dėl to, kad meras Visvaldas Matijošaitis turi verslą karą Ukrainoje pradėjusioje Rusijoje, vieni konkurentai, konservatoriai, ėmė jį aršiai kritikuoti, šaipytis iš V. Matijošaičio palaikytojų. O „valstiečiai“ tylėjo ir galiausiai rinkimuose pasirodė geriau.
„Kritikuoti rinkėją už jo pasirinkimą yra, mano manymu, gana rimta problema, kuri būdinga konservatoriams. Imkime kad ir Kauno miestą. Buvo daug aštrios kritikos Kauno gyventojams, nes jie parėmė V. Matijošaitį. Bet vertinant objektyviai, pagal kandidatų stiprumą, matome, kad stipriausią kandidatą kaip alternatyvą konservatoriams ir Matijošaičiui iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Nors „valstiečiai“ iškėlė stipresnį kandidatą, jie nekritikavo Kauno gyventojų, kad štai, jūs pasirinkote V. Matijošaitį. <...> Ir kritikuoja vis tik tie, kurie iškėlė silpnesnį kandidatą, o ne stipresnį“, – kalbėjo A. Narbutas.
Kas bus po Landsbergio?
2025 metais TS-LKD laukia pirmininko rinkimai, 2024 metais – Seimo, Europos Parlamento ir prezidento. LRT.lt kalbinti pašnekovai sakė, kad dėl šių rinkimų artimiausiu metu neabejotinai pamatysime pokyčių partijoje. Dabartinis pirmininkas Gabrielius Landsbergis jau pareiškė, kad pakartotinai posto jis nesieks.
Gali būti organizuojamas tam tikras sukilimas partijos viduje.
L. Gudžinskas
Dauguma jų mano, kad naująja pirmininke bus išrinkta premjerė Ingrida Šimonytė. Partijoje galima išskirti dvi ar net tris kryptis: konservatyvioji, kuriai priklauso Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, jie save įvardija krikščionimis demokratais. Taip pat yra G. Landsbergis, I. Šimonytė – liberalesni politikai, kaip įvardija L. Gudžinskas, „Kubiliaus įpėdiniai“.
„Būčiau nustebęs, jei šis dominuojantis flangas nuspręstų užleisti valdžią krikdemiškajam. G. Landsbergiui toliau nebekandidatuojant į partijos pirmininkus, turėtų būti paruoštas kitas kandidatas, matyčiau pirmiausiai I. Šimonytę“, – mano politologas.
Tokia kandidatūra padėtų išlaikyti dabartinį partijos kursą: sostinės gyventojų, aukštesnes pajamas gaunančių rinkėjų palaikymą.
Tačiau toliau nuo premjerės esantys politikai yra labai populiarūs, pavyzdžiui, su liberalais kompromisų tradiciškai nedarantis Laurynas Kasčiūnas buvo vienas labiausiai reitinguojamų asmenų 2020 m. Seimo rinkimuose.
„Jis turi didelį [partijos narių] palaikymą regionuose, regionai yra nusivylę esama padėtimi. Manau, bus daug priekaištų partijos viršūnėms, kad juos apleido, paliko, jie kenčia, ir gali būti organizuojamas tam tikras sukilimas partijos viduje“, – mano L. Gudžinskas.
Jo teigimu, partijos Lietuvoje ir taip pasižymi dažnais skilimais, vieną yra išgyvenusi ir pati konservatorių partija, kai su šalininkais iš jos 2000 m. išėjo Gediminas Vagnorius.
„Nenustebčiau, jei po rinkimų gali būti irgi tokių bandymų. Ar Kasčiūnas, Saudargas visą laiką pasitenkins nuolatine opozicija? Jie negavo ministrų pozicijų, nors norėjo. Ar jie toliau bus sutinkantys su tokia antraeile padėtimi?“ – klausė L. Gudžinskas.
Jis pridūrė, kad bus įdomu stebėti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasirinkimus – apklausose pirmaujantis konservatorius, spėjama, bandys save ir prezidento rinkimuose. Tačiau istoriškai TS-LKD jau daugiau nei 20 metų nekelia partiečio į prezidento rinkimus.
O artėjantys Seimo rinkimai, L. Gudžinsko vertinimu, partijai bus mažiau sėkmingi, ji gaus mažiau mandatų.
„Bus tam tikras pralaimėjimas. Bus rimtas pokalbis, didžiausias iššūkis partijai bus nesuskilti“, – apie tai, kokios nuotaikos dominuos partijai renkant naują pirmininką, kalbėjo L. Gudžinskas.
A. Narbutas taip pat sutinka, kad greičiausiai partijos pirmininke taps I. Šimonytė, prieš pusmetį tapusi ir partijos nare. Tačiau jis pateikė ir vieną netikėtą pavardę.
„Situacija yra kebli. Viena vertus, pagal dabartines galios pozicijas I. Šimonytė turi didžiausias perspektyvas. Bet jei partijos tikslas būtų susigrąžinti nacionalinės partijos statusą, kad ji būtų vienodai gerai atstovaujama tiek didžiuosiuose miestuose, tiek savivaldos lygmeniu, labiau matyčiau Moniką Navickienę. Ji neblogai darbuojasi socialinės apsaugos ir darbo ministrės pozicijoje, keliaudama po regionus parodo, kad ne visi konservatoriai yra užsidarę tvirtovėje. Manau, žmonės tai vertina“, – sako jis.
Kaune Matijošaičio nuopuolis TS-LKD nesukūrė nieko.
V. Morkevičius
Kauno technologijos universiteto politologas Vaidas Morkevičius sako, kad G. Landsbergio nuopelnas – būtent partijos vienybė.
„G. Landsbergis kažkaip sugebėjo galutinai nesuskaldyti partijos. Liberalus sparnas dabar labiau dominuoja, tačiau konservatyvesnės [pusės] masinio ėjimo iš partijos nebuvo. Jei ras lyderį, kuris gali abu sparnus sujungti... <...> Net jei laimėtų labiau tradicionalistinis [kandidatas], nemanau, kad būtų pokyčių partijos ideologijoje. Bus noras išlaikyti balansą ir nesuskaldyti partijos“, – mano jis.
Šansų likti valdžioje nėra
V. Morkevičius sako manantis, kad apie tai, jog konservatoriai negrįžtamai nusmuko, savivaldos rinkimų rezultatai kalbėti leidžia. O konservatorių miesto partija pervardyti dar nereikėtų, nes iš didžiųjų miestų tik Vilniuje laimėjo ne rinkiminis komitetas.
„Vyksta 60 atskirų rinkimų ir kiekvienoje savivaldybėje yra kitas kontekstas, kitos koalicijos. Jei žiūrėtume apibendrintai, merų mažiau. Bet jei žiūrėtume į rinkėjų balsus, atiduotus už TS-LKD sąrašą, jis nuo 2019 metų visiškai nepasikeitė“, – sako jis.
Kaip įdomų rinkimų atvejį jis mini Kauno savivaldybę ir įspėja, kad konservatoriai turi tik pusantrų metų jai atgauti.
„TS-LKD ten prarado įtaką, jei žiūrėtume absoliutų skaičių balsų, nepaisant to, kad V. Matijošaičio „Vieningas Kaunas“ prarado 20 tūkstančių balsų. Konservatoriai iš to nepaėmė nė vieno balso, jie atiteko kitoms partijoms. Kaune Matijošaičio nuopuolis jiems nesukūrė nieko“, – įspėja mokslininkas.
Tačiau akivaizdu, kad nuo 2020 metų Seimo rinkimų TS-LKD prarado 100 tūkstančių rinkėjų, kaip ir jų koalicijos partneris Laisvės partija, praradusi pusę balsų.
„Jei turėsime koalicinę Vyriausybę, nematau šansų konservatoriams išlikti valdžioje, <...> visos valdančiosios daugumos partijos, išskyrus liberalus, praranda balsus. Greičiausiai perspektyva niūri“, – sako V. Morkevičius.
M. Baltrukevičius įsitikinęs, kad TS-LKD, norėdama būti bent kiek sėkmingesnė, turėtų atsakyti į klausimą, kodėl prarado net 6 merus, kokios buvo nesėkmės priežastys kiekvienoje savivaldybėje.
Ilgą laiką sociologai atkreipdavo dėmesį į tai, kad TS-LKD elektoratas tiesiog miršta – juos palaiko patys vyriausi rinkėjai. M. Baltrukevičiaus teigimu, partija galėtų rasti naujų galimybių, o net ir infliacija bei šildymo kainos dar nėra ta priežastis, dėl kurios lietuviai galutinai nusigręžtų nuo valdančiųjų.
„Už TS-LKD balsuoja ir žmonės, kurių pajamos nėra pačios mažiausios, ir labiau išsilavinę. Klausimas, kaip padaryti, kad partija susikalbėtų su tais rinkėjais, kurie reikalingi, įtikintų platesnį ratą. <...> Užsidaryti siaurame rate, kur tau patinka kalbėti su rinkėjais, lengva susikalbėti, galima naudoti protingus tarptautinius žodžius – galima ir taip, bet reikia bandyti susikalbėti su platesnėmis visuomenės grupėmis ir bandyti juos įtikinti, kad esi vertas balso“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, TS-LKD nepakankamai išnaudoja tai, kad nuo pat Vytauto Landsbergio laikų buvo nuosekliai apie Rusijos grėsmę kalbanti partija.
„Matome, kad pranašystės išsipildė. Potencialiai šis laikas galėtų būti TS-LKD žvaigždžių valanda“, – sako jis.
