Bausmė už vykdomą nacionalinę politiką, gyventojų nepasitenkinimas rajonuose ir partijos lyderio pasyvumas – tokias konservatoriams nesėkmingų rinkimų priežastis vardija ekspertai ir partijos senbuviai. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako atsakomybę prisiimantis ir daugiau partijos pirmininko rinkimuose nebedalyvausiantis.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šių metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iškovojo penkis merų postus. Tai perpus mažiau nei prieš ketverius metus. Nors konservatorių lyderiai džiaugiasi laimėtu Vilniaus mero postu, tačiau neslepia, kad rezultatai netenkina.
TS-LKD rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas feisbuke rašė: „Visgi visoje kitoje Lietuvos dalyje sėkmės stokojome. Manau, kad vienos priežasties tam nėra. Daug dalykų susidėjo į vieną krepšį.“
Tarp partijos pralaimėjimų – tai, kad pasibaigė 16 metų trukęs TS-LKD atstovo Algirdo Vrubliausko valdymas Alytaus rajone, neperrinktas ir konservatorių atstovas Raseiniuose Andrius Bautronis, mero posto nelaimėjo ir konservatorių rinkimuose kelti Seimo nariai.
Taip pat skaitykite
Kaip pirmadienio rytą BNS spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorių atstovai, tokį partijos pasirodymą rinkimuose lėmė ir rinkėjų nepasitenkinimas regionuose, ir nacionalinės politikos skandalai. Nors konservatoriai pirmininko atsakomybės nemato, pats G. Landsbergis mano kitaip.
„Kiekvieni rinkimai yra partijos pirmininko atsakomybė, niekaip kitaip negalėčiau to vertinti. Ir dėl to esu pasakęs, kad daugiau partijos pirmininko rinkimuose nebedalyvausiu“, – LRT sakė Briuselyje Užsienio reikalų taryboje dalyvaujantis G. Landsbergis.
Kiekvieni rinkimai yra partijos pirmininko atsakomybė, niekaip kitaip negalėčiau to vertinti.
G. Landsbergis
„Manau, kad tai yra svarbus, reikšmingas signalas, ir, tiesą sakant, neabejoju, kad tai taps būsimos partijos krypties ir diskusijų, renkantis būsimą partijos pirmininką ar pirmininkę, dalimi. Norėčiau tikėti, kad tas signalas, išgirstas apie šiuos rinkimus, taps pozityvia paskata tolimesnei partijos krypčiai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Taip pat skaitykite
Partijos nuosmukis regionuose ir savivaldoje
Apžvalgininkas Paulius Gritėnas pastebi, kad TS-LKD tampa didžiųjų miestų ir Vilniaus partija, nors konservatorių, kaip nacionalinės partijos, statusas vis labiau stiprėja, jaučiamas gana ryškus nuosmukis regionuose ir savivaldoje.
„Netgi tuose regionuose, kurie anksčiau būdavo konservatoriški, kuriuose būdavo įprasta turėti konservatorių merą iš inercijos, ir juose prarandamos pozicijos. Savęs konsolidavimas didesniuose miestuose ir savęs orientavimas į miesto rinkėjus pakenkė ir šiek tiek perdėliojo akcentus, kad konservatoriai regionuose tampa apskritai nekonkurencinga partija“, – portalui LRT.lt komentuoja P. Gritėnas.
Tokią situaciją apžvalgininkas vadina nemaža klaida ir sako, kad dėl to partija gali prarasti lyderystę miestuose, kadangi nebus atliepiami gyventojų poreikiai.
Vertindamas konservatorių rinkimų rezultatus, P. Gritėnas neatmeta, kad partija gali būti baudžiama: „Konservatoriams dar sunkiau tapti antrojo pasirinkimo partija – ištikimieji kaip ir konsoliduojasi, bet tie, kurie svarsto, už ką balsuoti, dažniausiai atmeta konservatorius kaip antrąjį variantą.
Tiesioginės koreliacijos be sociologinių tyrimų negalime padaryti, galime tik spėlioti, bet matome tendenciją, kad konservatoriams darosi vis sunkiau pritraukti mažiau suinteresuotą centro, centro kairės ar net centro dešinės rinkėją“.
Tokiai nuomonei antrina ir Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė, ji sako, kad konservatorių pasiekimus rinkimuose lėmė tiek atstovavimas valdančiajai daugumai, tiek galimas seksualinės prievartos prieš nepilnamečius skandalas ir netinkama komunikacija. Vis dėlto, priduria G. Burbulytė, įtakos padarė ir rinkėjų nepasitenkinimas konkrečiose savivaldybėse.
Taip pat skaitykite
Įžvelgia Landsbergio atsakomybę
KU politologė G. Burbulytė pabrėžia – vertindami rinkimų rezultatus, negalime atmesti ir partijos lyderio vaidmens. Pavyzdžiui, LRT.lt komentuoja politologė, socialdemokratai po Seimo rinkimų išgyveno „ne pačias geriausias dienas“, tačiau, partijos pirmininke tapus Vilijai Blinkevičiūtei, situacija pasikeitė.
„V. Blinkevičiūtė labai nuosekliai dirbo visą šį laiką, matome, kad tai duoda dividendų. Deja, panašaus poveikio rinkėjui, regionų rinkėjui, tikriausiai nebuvo nė iš vieno konservatorių lyderio, ne tik iš partijos vadovo“, – sako G. Burbulytė.
Politologės teigimu, ir įvairūs tyrimai rodo, kad reikalinga parama iš partijos, ypač jei ji vietoje neturi stipraus užauginto lyderio: „Darau prielaidą, kad vadovas turėtų būti matomas ir jaučiamas.“
Vis tiek už viską atsakingas vadovas. Atsakomybė, be abejo, yra ir partijos vadovo rankose.
G. Burbulytė
Todėl, pažymi G. Burbulytė, G. Landsbergis turėtų prisiimti atsakomybę už partijos rezultatus rinkimuose.
„Laikausi vadybinės linijos, nors kalbame apie politologinius dalykus, kad vis tiek už viską atsakingas vadovas. Atsakomybė, be abejo, yra ir partijos vadovo rankose“, – sako politologė.
Tiesa, sako ji, atsakomybės prisiėmimas automatiškai nereiškia atsistatydinimo: „Kai žmogus prisiima atsakomybę, jis gali imtis situaciją taisyti. O ją taisyti laiko yra labai nedaug – rinkimai yra visai ne už kalnų. (...) Padaryta klaidų yra tikrai labai daug. Jei pirmininkas neprisiima atsakomybės – kas tada? Kas turi ją prisiimti? Gal ne rinkėjų kaltė, kad jie nerinko?“
Lyderio vaidmuo – ne toks svarbus?
Visgi, kalbėdamas apie partijos lyderio vaidmenį savivaldos rinkimuose, apžvalgininkas P. Gritėnas tvirtina, kad jis nėra toks svarbus. Anot apžvalgininko, mero rinkimai yra tarsi mažieji prezidento rinkimai, kai rinkėjų simpatijos labiau remiasi kandidato į merus asmenybe.
„Bent jau nežinau situacijų, kai partijos lyderis ištemptų kokį nors merą už ausų į mero poziciją. Taip dažniausiai nebūna. (...) Savivaldos rinkimai turi tokią specifiką, kad partijų lyderių ar apskritai partijų elito važinėjimas į regionus neturi įtakos“, – teigia P. Gritėnas.
Savivaldos rinkimai turi tokią specifiką, kad partijų lyderių ar apskritai partijų elito važinėjimas į regionus neturi įtakos.
P. Gritėnas
Vis dėlto, priduria apžvalgininkas, konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pastaruosius kelerius metus yra gerokai nusišalinęs nuo lietuviškosios politikos ir labiau atlieka užsienio reikalų ministro vaidmenį. Toks partijos pirmininko pasyvumas gali atsiliepti ir nacionaliniuose rinkimuose, mano P. Gritėnas.
„Kyla klausimas, ar jis iki nacionalinių rinkimų ketina trauktis, ar apskritai savo vaidmenį partijoje mažins, ar daroma tokia klaida, kai partijos lyderis aktyviai neužsiima vidaus politika“, – kalba apžvalgininkas.
Rinkimuose menkai matomas lyderis
Su tuo sutinka ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, jis LRT.lt sako, kad per rinkimų kampaniją G. Landsbergis buvo menkai matomas. Pavyzdžiui, rinkimų plakatuose su konservatorių kandidatais pozavo nepalyginti populiaresnė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tai turbūt buvo strategija, žinant, kad jo vertinimas visuomenėje yra nevienareikšmis“, – sako pašnekovas.
Anot jo, nors savivaldos rinkimų rezultatai yra rimtas įspėjimo signalas, pokyčių partijos vadovybėje bent jau iki Seimo rinkimų 2024 metais iš TS-LKD nereikėtų tikėtis.
„Didelės prasmės tame nėra, svarbu patiems išsianalizuoti atvejus, pažiūrėti, kas tarp jų bendro, matyti kiekvienos apygardos dinamiką, pabandyti nustatyti, ko galima tikėtis, pasirinkti kandidatus, ir tada tik Seimo rinkimai parodys, ar suveikė“, – aiškina analitikas.
P. Gritėno vertinimu, savivaldos rinkimai nėra geriausia liniuotė partijos pasiekimams išmatuoti – reikėtų žiūrėti į nacionalinių rinkimų rezultatus. Anot apžvalgininko, ir partijos pirmininko atsakomybės klausimas turėtų būti keliamas ne iš rinkimų perspektyvos, bet apskritai iš partijos strategijos.
„Apie atsakomybę turbūt labiau galima kalbėti iš penkerių metų perspektyvos ir būsimų rinkimų perspektyvos, jei konservatorių rezultatai tikrai ženkliai suprastėtų per kitus nacionalinius rinkimus arba partijai nepavyktų iškelti konkurencingo kandidato prezidento rinkimuose.
Man atrodo, tada jau galima kalbėti apie partijos lyderio atsakomybę, kad tai yra ilgalaikis veikimas, strategija ir ji nepavyko, nebuvo įgyvendinta“, – akcentuoja P. Gritėnas.
Konservatorių veteranai mato klaidų ir kaltina aplinkybes
LRT.lt kalbinti ilgamečiai TS-LKD nariai sako, kad partijos nesėkmę lėmė ir vidaus problemos, ir išorė. Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė atkreipia dėmesį, kad rinkimų nelaimėjo ir kai kurie gerai žinomi konservatorių merai.
„Objektyviai vertinant, tai tikrai yra nesėkmė. Negaliu pasakyti, kad triuškinamai pralaimėjo, bet tai nesėkmė“, – apie menkesnį gautų mandatų skaičių sako politikė.
Partija yra baudžiama.
I. Degutienė
I. Degutienė primena, kad neeilinės sėkmės konservatoriai sulaukė Vilniaus miesto savivaldybėje: turės ir merą, ir daugumą taryboje. Jos nuomone, viena iš priežasčių, kodėl partijai sunkiau sekėsi mažesniuose miestuose, yra nepasitenkinimas valdančiąja dauguma. Tokie rinkėjai, pasak jos, balsuoja už bet ką, kad tik tai būtų ne konservatorių politikas.
„Partija yra baudžiama (...) Taip ir su socialdemokratų partija yra buvę. Patogesnė pozicija, jei dalyvaudamas savivaldos rinkimuose esi opozicijoje“, – kalba ilgametė konservatorė.
Seimo narys Audronius Ažubalis mano, kad partijos nesėkmę lėmė ideologinės priežastys – suformavusi valdančiąją koaliciją su liberaliomis jėgomis, ji, pasak politiko, nuvylė konservatorių rinkėjus dėl pozicijos šeimos, tautinių mažumų, asmenvardžių rašymo klausimais.
„Nereikia galvoti, kad rinkėjai neseka rinkimų programos. Dabar dažnai sakoma: gal neskaitykime rinkimų programos, jų neskaito. Skaito. Ir jei pažiūrėsime, ką 2020 m. kalbėjome rinkimų programoje apie šeimą, gyvybės politiką, valstybę, dabar praktikoje matome kitaip, šeimos klausimais tai nesusisiekia su mūsų praktika (...) Rinkėjas, manau, pasijuto šiek tiek apgautas“, – apie ideologinę krizę kalba A. Ažubalis.
Anot jo, partija šiandien „šiek tiek dreifuoja į Laisvės partijos pusę“, tačiau apie partijos skilimą jis nesiryžta kalbėti. Vis dėlto A. Ažubalis sutinka, kad partija dažnai matoma kaip elitistinė, toli nuo eilinių žmonių esanti partija.
„Arogancija, reikia pripažinti, yra būdinga kai kuriems partijos atstovams. O politikoje arogancija yra savižudiškas dalykas“, – sako jis.
