Prieš keletą savaičių pasaulį apskriejo leidinio „Newsweek“ straipsnis, kuriame teigiama, kad Rusija rengėsi užpulti Japoniją 2021-ųjų vasarą, bet vėliau Kremlius persigalvojo ir įvykdė agresiją prieš Ukrainą. Tokios kalbos viešojoje erdvėje sulaukė dvejopos reakcijos – vieni rimtais veidais kalbėjo apie galimus blogus Rusijos kėslus Japonijos atžvilgiu, kiti teigė, kad žiniasklaida nusivažiavo, į viešumą keldama diskusijas apie nerealius scenarijus.
Pasak „Newsweek“, 2021-ųjų rugpjūtį Rusija rengėsi lokaliam kariniam konfliktui su Japonija, su kuria nesutaria dėl Kurilų salų kontrolės, bet pasirinko užpulti Ukrainą. Dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Japonija ir Rusija (prieš tai – Sovietų Sąjunga) nesutaria, kam priklauso šios nedidelės, tačiau strateginėje vietoje – tarp vienos didžiausių Japonijos Hokaido salos ir Rusijos Kamčiatkos pusiasalio – esančios salos. Nors salas išties kontroliuoja Rusija, japonai jas laiko savo šalies dalimi.
Pasak „Newsweek“, Japonija galėtų siekti atsiimti salas, kad atsikratytų Antrojo pasaulinio karo pralaimėtojos statuso, o Rusija galėtų siekti sukelti karinį konfliktą ir įtvirtinti salų kontrolę siekdama įsiteikti Kinijai. Vieni ekspertai šias naujienas komentavo kaip rimtus pranešimus, kiti gi peikė, kad tokių naujienų viešumoje neturi būti.
Gana akivaizdu viena – karas Ukrainoje sukėlė įtampą kiekvienam iš mūsų, todėl į tokias, net ir ne visai realistiškai atrodančias naujienas, imame reaguoti kiek aštriau. Be to, Rusijos agresijos prieš Ukrainą neracionalumas verčia manyti, kad netgi sunkiai protu suvokiami scenarijai nėra visai neįmanomi. Vis dėlto Japonija – viena ekonomiškai galingiausių pasaulio valstybių, jos saugumą formaliai užtikrina Jungtinės Amerikos Valstijos. Ataka prieš Japoniją sukeltų kur kas didesnį konfliktą, negu Kremlius norėtų ir galėtų kariauti. Tokių gandų rimtumu (ar bent jau tuo, kad jie vargiai gali virsti realybe) galima rimtai abejoti bent dėl kelių priežasčių.
Esminis veiksnys, leidžiantis dvejoti, kad Rusija turėjo bet kokių rimtų minčių imtis agresijos prieš kylančios Saulės šalį – JAV kariniai įsipareigojimai Japonijai. Lietuvoje įprasta kalbėti, kad keli tūkstančiai mūsų šalyje dislokuotų NATO karių – tinkamas Kremliaus agresijos atgrasymo metodas. Atrodo, kad galimos Rusijos atakos prieš Azijos valstybę kontekste pamiršta, jog amerikiečiai Japonijoje yra dislokavę apie 50 000 karių.
Ataka prieš Japoniją sukeltų kur kas didesnį konfliktą, negu Kremlius norėtų ir galėtų kariauti.
Jeigu JAV Japonijos pajėgos būtų atskira kariuomenė, pagal personalo skaičių tai būtų 12 pagal dydį NATO kariuomenė. Šie skaičiai ir ilgalaikis Vašingtono bei Tokijo bendradarbiavimas saugumo srityje – be galo stipri atgrasymo priemonė bet kokiam agresoriui.
Pati Japonija toli gražu nėra lengvas riešutėlis ir ateityje planuoja tapti dar didesne karine galia. Šios Azijos šalies karinės pajėgos, palyginti su gyventojų skaičiumi, santykinai nedidelės (jas sudaro apie 250 000 karių). Vis dėlto jos gali pasigirti ypač rimtu ginkluotės arsenalu. Nuo vienų brangiausių ir funkcionaliausių pasaulyje „Type 10“ tankų, šiuo metu vienais geriausių pasaulyje laikomų amerikietiškų naikintuvų „F-35“ iki vienos gausiausių povandeninių laivų flotilių ir šiuo metu perdaromų lėktuvnešių (iki šiol jie galėjo nešti tik sraigtasparnius, o dabar galės ir naikintuvus) – Japonijos savigynos pajėgos ypač modernios. O jų augimas ir plėtra, panašu, žada judėti tik į priekį.
Dar nuo Šaltojo karo laikų Sovietų Sąjungos, o po to ir Rusijos siekius tapti dominuojančia galia savo kaimynystėje esmingai ribojo vienas svarbus faktorius – resursų trūkumas. Siekis turėti galingiausias pasaulyje sausumos pajėgas, moderniausias jūrų ir oro pajėgas bei ypač gausų branduolinį arsenalą – ne pigus užmojis.
Dėl to nuolat tenka ką nors aukoti, kai siekiama su turimais resursais išspausti maksimalią naudą. Jeigu visus norus įgyvendinti gali JAV, o savo karinės plėtros vizijų išpildymo link palaipsniui žengia Kinija, Rusijos karinė galia, nors ir viena galingiausių pasaulyje, yra ribota, tai parodo logistinės ir kitos karinės nesėkmės Ukrainoje.
Rusijos armijai susiduriant su rimtais sunkumais puolant sausuma arti esančią Ukrainą, su kuria jungia gana platus geležinkelių ir kelių tinklas, kyla klausimų, kaip Rusija galėtų vystyti puolimą prieš gana toli nuo jos esančias Japonijos salas. Tam tikslui reikėtų ne tik milžiniškų kovinių Rusijos karinio laivyno resursų, bet ir be galo didelių logistinių pastangų ir sausumoje (karius sutelkiant Rusijos rytuose), ir jūroje, ir ore. Tai būtų visai kito sudėtingumo karinė operacija, kurią Rusijai vienai vykdyti būtų be galo sudėtinga, o gal net ir neįmanoma.
Ataka prieš Japoniją – ataka prieš vieną turtingiausių pasaulio valstybių. Pasaulio ekonomika vis dar neatsigauna po kilusio ekonominio smūgio dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą . Vis dėlto Japonija – trečia pagal dydį pasaulio ekonomika. Palyginti, pasak Tarptautinio valiutos fondo (pagal BVP), 2022 m. Rusija buvo devinta pagal dydį pasaulio ekonomika, Ukraina – 56-a.
Nepaisant to, sunku paneigti, kad Ukrainos vaidmuo užtikrinant maisto produktų tiekimą pasaulio rinkoms yra esminis. Be to, ir sankcijos Rusijai gerokai supurtė energetinių resursų rinkas. Tikėtina, jeigu vyktų bet koks karinis konfliktas prieš Japoniją – smūgis pasaulio ekonomikai būtų dar didesnis.
Be to, Azijoje ir taip netrūksta įtampų – jos nuolat kyla tarp Kinijos ir Indijos, Indijos ir Pakistano, Pietų Korėjos, Japonijos ir Šiaurės Korėjos. Bet koks karinis konfliktas regione galėtų sugriauti taiką ir sukelti gerokai platesnio masto karinį konfliktą. Prisimenant, kiek karių Japonijoje turi JAV, akivaizdu, kad bet kokia ataka prieš Japoniją greitai virstų ypač plataus masto kariniu konfliktu, kurio Rusija ar jos sąjungininkė regione Kinija vargu, ar norėtų. Pati Japonija dabartinę saugumo situaciją regione įvardija kaip „sunkiausią ir sudėtingiausią saugumo aplinką nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Prisimenant, kiek karių Japonijoje turi JAV, akivaizdu, kad bet kokia ataka prieš Japoniją greitai virstų ypač plataus masto kariniu konfliktu, kurio Rusija ar jos sąjungininkė regione Kinija vargu, ar norėtų
Reaguodamas į Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes Japonijos premjeras Fumio Kišida paskelbė, kad Japonija sieks didinti išlaidas gynybai ir bandys pasiekti 2 proc. nuo BVP ribą. Toks gynybos biudžeto didinimas paverstų Tokiją viena didžiausių pasaulio karinių galių pagal gynybos poreikiams skirtas išlaidas.
Kalbėdamasis su žiniasklaida F. Kišida sakė, kad tęs nužudyto savo pirmtako Šindzo Abės darbus. Tarp jų – pacifistinės pokario konstitucijos pakeitimas. Buvęs ministras pirmininkas Šindzo Abė tikino, kad Japonijos konstitucija neatitinka nepriklausomos šalies konstitucijos, nes ji 1946-aisiais buvo primesta tuo metu šalį kontroliavusių JAV. Toks išlaidų augimas tik dar labiau sustiprins šios valstybės karinę galią, kartu mažindamas tikimybę, kad kas nors drįs pulti augančią ir stiprėjančią JAV sąjungininkę. Konstitucijos keitimas galėtų atrišti rankas Japonijos vyriausybei imtis ir kitų reikšmingų reformų stiprinant su šalies gynyba siejamas institucijas.
Nors tai jau devinti metai paeiliui, kai Japonija didina savo gynybos išlaidas, šiemet jas nuspręsta kelti daugiau nei penktadaliu. Tokius pokyčius Japonijos politikoje labiausiai veikia ne teritorinis konfliktas dėl Kurilų salų, tačiau auganti Kinijos karinė galia bei Šiaurės Korėjos provokacijos. Kaimyninei Kinijai plečiant savo karines jūrų pajėgas, Japonija stiprina jūrų saugumą, visų pirma siekdama apginti pietvakarines Nansėjo salas, įskaitant ginčijamas Senkaku (japoniškai) arba Diaoju (kiniškai) salas Rytų Kinijos jūroje, kontroliuojamas Japonijos, tačiau į jas pretenduoja ir Kinija.
Spalio mėnesį artima Pekino sąjungininkė Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos, priversdama Tokiją aktyvuoti šalies perspėjimo apie raketų pavojų sistemą ir liepti gyventojams slėptis. Šie nesutarimai ir kariniai susidūrimai kelia didelį nerimą Japonijos vyriausybei. Reaguodamas į šias grėsmes Tokijas didina karinius pajėgumus ir ieško politinių sprendimų dėl pacifistinės šalies konstitucijos ateities šiais neramiais laikais.
Taigi nors yra natūralu, kad Rusijos agresijos fone bet koks rimtesnis incidentas ar kalbos apie galimą karinį konfliktą mus dirgina gerokai labiau nei įprastai, turime nepamiršti esminio dalyko – atskirti pelus nuo grūdų. Ar Rusijos jėgos struktūrose ar net tarp politikų galėjo vykti diskusijos dėl atakos prieš Japoniją? Turbūt, kad taip. Ar toks scenarijus buvo realus? Vargiai. Geroji žinia – šiandien jis atrodo visiškai neįtikėtinai.
