Kova dėl kurjerių ir pavežėjų teisių: nebenori, kad paslaugos kainą nustatytų algoritmas

Kas turėtų nustatyti skaitmeninėse platformose, tokiose kaip „Bolt“ ar „Wolt“, teikiamų paslaugų kainą? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei darbuotojų atstovai sako, kad tai turėtų būti žmonių sprendimas. Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei darbdavių atstovai aiškina, kad kainodara ir toliau turėtų būti nustatoma pagal algoritmus.

Susitarimas dėl atlygio dydžio yra daugiausiai ginčų keliantis darbo santykių požymis, dėl kurio diskutuojama siekiant į Lietuvos teisę perkelti vadinamąją Europos Sąjungos Platformų direktyvą. Ją įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai turėtų įsigalioti jau šių metų gruodžio 2 d.

Trys požymiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) birželį parengė tai numatančius Darbo kodekso pakeitimus. Pagrindiniame darbo santykius reglamentuojančiame įstatyme turėtų atsirasti naujas skyrius „Skaitmeninėse darbo platformose darbą atliekančių asmenų veiklos ypatumai“.

Šiuo metu platformose dirbantys asmenys yra laikomi jų partneriais, o ne darbuotojais. Tuo metu naujame projekte siūloma, kad asmuo būtų pripažįstamas platformos darbuotoju, jei neturėtų bent vienos iš trijų išvardytų teisių.

Pirma, jei negalėtų pats laisvai pasirinkti, ar teikti šias paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ar pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) skaičių.

Antra, jei negalėtų savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų.

Trečia, jei negalėtų susitarti dėl atlygio dydžio, nes jį vienašališkai nustato skaitmeninė platforma, taip pat susipažinti su paslaugos kaina ir kitomis paslaugos atlikimo sąlygomis (konkretus adresas, vieta, atstumas, ir pan.) prieš paslaugos atlikimą.

Būtent dėl trečiojo darbo santykių požymio ir kyla daugiausiai nesutarimų.

SADM atstovai pasakojo, kad jų pasiūlyti kriterijai atsirado po net aštuonių Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos posėdžių.

„Nustatant, kaip turi būti sprendžiama, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pirmiausia yra vertinamos faktinės aplinkybės, o ne tai, ką parašė šalys sutartyje.

Nustatant tinkamą užimtumo statusą, taikomi Darbo kodekso kriterijai ir papildomi požymiai. Be to, svarbus principas: jeigu asmuo neturi bent vienos iš trijuose punktuose nurodytų teisių bei matomi pavaldumo požymiai – tuomet tai darbo santykiai, ir platforma, jei nesutinka, turi pati įrodyti priešingai.

Platformų direktyvos nuostatos pabrėžia svarbą nustatyti teisinę prezumpciją [tai fakto pripažinimas tikru, kol neįrodyta kitaip – LRT.lt], kad platformos darbuotojo santykiai su platforma yra darbo santykiai, jei egzistuoja faktai, patvirtinantys darbo kontrolę ir vadovavimą. Projekte įtvirtintos teisės atitinka savarankiškumą apibūdinančius elementus, išplėtotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje“, – be kita ko rašoma atsakyme LRT.lt.

SADM pridūrė, kad aptariamas Darbo kodekso projektas turėtų būti pateiktas derinti birželį. Nors tikimasi, kad jis įsigalios gruodį, dar metus turėtų galioti pereinamasis laikotarpis, kurio metu Valstybinė darbo inspekcija padėtų prisitaikyti prie nustatytų reikalavimų.

„Raudonoji riba“

SADM pozicijai pritaria Lietuvos platformų darbuotojų profesinės sąjungos atstovas Donatas Čyžius.

„Ši formuluotė yra „raudonoji riba“, kur mes negalime atsitraukti, nes tik taip galime apibrėžti labai aiškią ribą tarp darbo santykių ir individualios veiklos bei užsitikrinti savo teises ir galimybę bent kažkiek paveikti platformų sprendimus.

Pavyzdžiui, šiandien „Bolt“ pavežėjų platforma taiko ne tik kad drastišką 25 proc. komisinį mokestį, bet dabar pradėjo taikyti dinaminį komisinį mokestį, kuris kinta tikrai ne į mažąją pusę. Pavežėjas net nežino, koks bus taikomas komisinis mokestis už atliktą vežimą, bet juk nuo to komisinio mokesčio jis dar turi susimokėti atvirkštinį pridėtinės vertės mokestį. Kaip vairuotojas gali dirbti net nežinodamas, koks bus taikomas komisinis?“ – sakė jis.

Platformų darbuotojus konsultuojanti teisininkė Emilija Švobaitė pabrėžė, kad aptariamas kriterijus leistų skaitmeninėse platformose dirbantiems asmenims realiai derėtis ir tartis dėl atlygio dydžio.

„Manau, reikėtų pasakyti, kad tarptautinės profesinės sąjungos apskritai kritikuoja kriterijų taikymą ir siūlo nustatyti prezumpciją, kad tarp skaitmeninės platformos ir joje dirbančių asmenų yra susiklostę darbo santykiai, tai kilus ginčui turėtų paneigti platformos“, – pridūrė ji.

E. Švobaitė sakė, kad šiuo metu platformų algoritmai, reaguodami į pasiūlą ir paklausą, vienašališkai nustato, kiek bus mokama už atliekamą užsakymą.

„Asmenys platformose dirba pagal individualią veiklą, todėl siūlomas užmokestis gali būti net ir mažesnis nei Lietuvoje nustatyta minimali alga. Siekiame, kad tokia praktika keistųsi ir visi dirbantieji galėtų geriau prognozuoti iš šios veiklos gaunamas pajamas, o atlygis už darbą būtų teisingas. Iš esmės palaikome ministerijos pasiūlytą formuluotę. Matėme, kad būtent šiam kriterijui itin priešinasi skaitmeninės platformos, todėl esame tikri, kad įstatymo projektui pasiekus Seimą, ten taip pat kils diskusijų. Atstovausime savo pozicijai ir tame etape“, – LRT.lt sakė ji.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pripažino, kad dėl trečiojo kriterijaus daug nesutarimų buvo ir tarp pačių profsąjungų.

„Tačiau tikimės, kad bus taip, kaip ministerijos projekte. Darbdaviai šiam dalykui labai nepritaria“, – sakė ji.

Įspėja dėl neigiamo poveikio

Kitokios nuomonės laikėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis ekonomistas Titas Budreika.

„Skaitmeninių platformų būna įvairių – nuo prekių iki šiuo metu populiarėjančių paslaugų platformų, kurias griežtas reguliavimas paveiktų neigiamai. Nors pačios platformos tiesiogiai sudaro nedidelę mūsų ekonomikos dalį (apie 0,1 proc.), jos kuria teigiamą šalutinį poveikį gretutiniams verslams, pavyzdžiui, nedideliems restoranams, kuriems suteikia galimybę pasiekti platesnį vartotojų ratą ir taip didina jų pardavimo pajamas. Be to, platformų atsiradimas tiesiogiai paskatino konkurenciją taksi rinkoje, o netiesiogiai – maitinimo sektoriuje. Galimybės užsisakyti maistą iš daugybės paslaugų teikėjų naudą galutinis vartotojas pajunta tiek per kokybę, tiek per kainą.

Platformų ekonomikos atsiradimas taip pat reikšmingai sumažino šešėlį tiek tame pačiame maitinimo sektoriuje, taip pat ypač taksi sektoriuje, nes visos operacijos palieka atsekamą skaitmeninį pėdsaką“, – pasakojo jis.

T. Budreika teigė, kad, atsiradus naujiems verslo modeliams, būtina ieškoti sprendimų, kaip suderinti tokių verslų atsiradimą ir plėtrą su darbuotojų teisių užtikrinimu.

„Vis dėlto Ekonomikos ir inovacijų ministerija puikiai supranta, kad skaitmenizacija ir verslų transformacija į platformas yra ekonomikos vystymosi pasekmė, todėl valstybė privalo užtikrinti tinkamas sąlygas šiam procesui toliau vykti. Kitaip mūsų siekiai keisti ekonomiką liks tik popieriuje.

Pernelyg griežtas Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę, kuris buvo aptartas Trišalėje taryboje tarp ministerijų, darbdavių ir profsąjungų, ministerijos nuomone, taikant perteklinius reikalavimus, kelia rimtą riziką platformų ekonomikai. Neproporcingas reguliavimas ir dalies savarankiškai dirbančių asmenų perklasifikavimas į samdomus darbuotojus atimtų iš jų esminį privalumą – veiklos lankstumą. Be to, išaugę platformų veiklos kaštai neišvengiamai gultų ant vartotojų pečių per didesnes paslaugų kainas, o dėl to sumažėjusi paklausa skaudžiai paveiktų tą patį maitinimo sektorių.

Siekiant išsaugoti Lietuvos konkurencingumą ir patrauklią investicinę aplinką, pasisakome už subalansuotą reguliavimą, kuris apsaugotų platformose dirbančių asmenų teises, bet nesukurtų dirbtinių barjerų inovatyvių verslo modelių plėtrai ateityje“, – dėstė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė teigė, kad, jų vertinimu, dabar ministerijos siūloma formuluotė galėtų sukurti teisinį neapibrėžtumą ir per daug erdvės interpretacijoms.

Dėl to jie siūlo, kad platformos privalėtų užtikrinti bent dviejų teisių laikymąsi, o trečiąjį kriterijų apibrėžti taip: „Susipažinti su esminėmis paslaugų teikimo sąlygomis ir daryti įtaką atlygio dydžiui priimant arba atmetant paslaugų teikimo pasiūlymus.“

SADM pasiūlymą kritikavo ir bendrovių „Bolt“ bei „Wolt“ atstovai.

„Šis aspektas yra svarbus, nes nuo to, kaip galutiniame projekte bus suformuluoti kriterijai, priklausys platformose veikiančių asmenų statusas. Kitaip sakant, reguliavimas apibrėš, ar su skaitmeninėmis platformomis, tokiomis kaip „Wolt“, bendradarbiaujantys asmenys galės veiklą tęsti kaip savarankiškai dirbantys, ar turės būti reklasifikuojami į darbuotojus, dirbančius pagal tradicines darbo sutartis.

Pirmuoju atveju platformose veikiantiems asmenims liktų galioti lanksčios veiklos sąlygos ir galimybė patiems nuspręsti, kiek laiko, kada ir kaip teikti paslaugas. Antruoju atveju, tapę darbuotojais, šį lankstumą asmenys prarastų, nes būtų pereinama prie fiksuotų darbo valandų, pamainų ir centralizuoto darbo organizavimo“, – sakė „Wolt“ viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Liutvinskas.

„Bolt“ pavežėjimo paslaugos vadovas Laimonas Jakštys teigė, kad siūlomi pokyčiai būtų taikomi ir tiems žmonėms, bendradarbiaujantiems su platformomis, kurie tokių pokyčių nenori ir vertina platformų suteikiamą lankstumą.

„Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai nustato labai žemą kartelę darbo santykių prezumpcijai atsirasti – tai viršija tiek Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, tiek daugumos Europos Sąjungos valstybių narių taikomą praktiką. Nors pirmiesiems dviem kriterijams, kurie jau yra pripažinti Europos Sąjungos teismų praktikoje, pritariame, trečiasis kriterijus yra vienašalė Lietuvos iniciatyva, galinti neigiamai paveikti šalies konkurencingumą.

Trečiasis kriterijus taip pat nėra tinkamai pritaikytas platformų ekonomikos modeliui: kainodara dažnai nustatoma pagal algoritmus, tačiau paslaugų teikėjai išlaiko realią galimybę pasirinkti, kuriuos užsakymus priimti. Svarbiausias klausimas turėtų būti ne tai, ar platforma nustato kainodarą, o ar žmogus turi realią pasirinkimo laisvę, kada ir kiek užsakymų priimti, kokia platforma naudotis, taip pat galimybę iš anksto susipažinti su užsakymo sąlygomis ir savarankiškai nuspręsti, ar jį priimti“, – sakė jis.