Nuomonės

2021.10.05 09:06

Egidijus Aleksandravičius. Tikimybių pasas

Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universitetas, Academia cum laude, LRT.lt2021.10.05 09:06

Seniai, prieš pusamžį, vienas geras lenkų istorikas yra parašęs knygą „Patriotas be paso“. Jos turinys su mano komentaru neturi nieko bendro – ji buvo skirta Valerijonui Vrublevskiui. O štai pavadinimas įvairiausių pasų laikuose iš galvos neišeina. Mąstau, vieną ir aš pasiūlysiu.

Lietuviškos politikos veteranas Europos Parlamente Andrius Kubilius sau būdingu paprastumu teigia, kad, štai, konservatorių daugumos vyriausybė yra tiesiog pasmerkta viešpatauti bent jau dvi kadencijas. Tikėtina, pagalvoji žmogus. Tačiau ties tuo nenurimdamas imi stebeilytis į tikrovės miglas aplink ir abejonių rasa ima kauptis dideliais lašais. Jaunatviška iki tarpais infantilios vyriausybės labai dažnai demonstruoja beribę negalvojančiųjų energiją, rodo, kaip smarkiai kai kurioms figūroms patinka pats valdymas, o ne tolesniame horizonte verktinai reikalingos idėjos.

Visų kontorų komunikatoriai madingomis kelnėmis pluša toje vietoje, kurioje politiniai sprendimai paverčiami geresniu arba blogesniu pranešimu. Štai jau skamba pavadinimai, kad gyventojai reikalauja griežtesnių ribojimų dėl viruso ir skiepo. Dar žingsnis ir išgirsime valdiškoje viešumoje, kad žmonės reikalauja pakelti degalų, dujų ir elektros kainas. Tokioje prieštaringoje, neva, naujų žinių terpėje Kubiliaus pranašystė apie politikos dėsnius ir konservatorių valdymo neišvengiamybę, galvon peršasi viena labai įkyri mintis apie konservatorių elektorato iššūkius.

Visų kontorų komunikatoriai madingomis kelnėmis pluša toje vietoje, kurioje politiniai sprendimai paverčiami geresniu arba blogesniu pranešimu. Štai jau skamba pavadinimai, kad gyventojai reikalauja griežtesnių ribojimų dėl viruso ir skiepo.

Turiu omenyje sąmoningai ar nesąmoningai susiskaldžiusią Lietuvos visuomenę, kuri ir iki pandemijos pasižymėjo didžiausiais Europos Sąjungoje socialiniais kontrastais, t.y. turto ir skurdo sluoksnių atstumu. Vakserių ir antivakserių atskirties demarkacinė linija, regis, su ta sena skausminga riba nesutampa. Ir ačiū Dievui, nes kitaip bendra nelaimė jau būtų čia pat.

Kita vertus, niekas nežino tikros padėties labai tiksliai. Dabar tik galima atkreipti dėmesį į akivaizdų dalyką: chaotiškame šeimų maršo prieš Stambulo konvenciją, prieš perdėtą biurokratinę visuomenės kontrolę, ir net prieš skiepus nusiteikusiųjų būryje patys racionaliausi atrodo konservatyvių katalikiškų pažiūrų žmonės. Jie ir argumentus tvarkingai rikiuoja, ir savo teises gerai išmano, ir turi labai protingus ir net organizuotai veikti gebančius lyderius. Kad ir ką bandytų valdomoje viešoje erdvėje tvirtinti dabartiniai viešpačiai.

Žvelgiant tokiu kampu gali imti matytis, kad tas padorus nepaklusnumo sąjūdžio branduolys yra labai tikėtinas konservatorių elektorato pamatinis akmuo. Tad paprasta kaip blynas logika kužda, jog dabartinis konservatorių daugumos atstovų politikos pobūdis labiausiai trankosi į savus ilgai statyto namo pamatus. Tokioje akistatoje valstiečių ir žaliųjų lyderiams aiškiai sekasi demonstruoti, jog jie yra didesni krikščioniškų vertybių gynėjai mūsų šalyje nei tas privilegijas senai užsitikrinę konservatoriai.

Ateitis nėra žinoma. Tačiau labai tikėtina, kad pranašaujant, kas yra dėl, neva, žinomų dėsnių mūsų politikoje nulemta Andriui Kubiliui gali tekti daugiau pasiginčyti su Ramūnu Karbauskiu. Būtų jau antras 2K vienoje biografijoje. Pirmas, priminsiu, buvo Kubiliaus-Kirkilo tandemas. Tad jau turime teisę apie ateitį galvoti, tai tik su tikimybių pasu. Reikia apsispręsti, kokie algoritmai bus pasirinkti eilę sudarant.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt