Nuomonės

2021.05.30 09:50

Egidijus Aleksandravičius. Kai galios geismas už nosies veda

Egidijus Aleksandravičius2021.05.30 09:50

Tarptautinių oro linijų lėktuvo pagrobimas virš Gudijos neabejotinai yra labai reikšmingas ir aukščiausią įtampą tarptautiniuose santykiuose keliantis veiksmas. Jis sulaukė ir dar sulauks įvairiausių interpretacijų su vienareikšmėmis išvadomis. Pasekmės gali būti labai dramatiškos, nes padangių gyvenimą reguliuojančios konvencijos beveik be žodžių daugumai Vakarų pasaulio žmonių yra aiškios. Jos priklauso tai taisyklių kategorijai, be kurių neįmanoma gyventi.

Padangių nusikaltimai, kurių istorijoje labiausiai įsiminė Sovietų Sąjungos nuomario pradžios metu naikintuvų numuštas Pietų Korėjos laineris su keleiviais, turi ilgoką sąrašą. Naujausios aukos – Malaizijos tarptautinių linijų lėktuvas virš Ukrainos ir Ukrainos virš Irano. Gudijos diktatoriaus tarnybų operacija gal ir mažiau brutali, be kraujo ir fizinių sužalojimų, tačiau tam tikra prasme dar labiau provokatyvi, pasipiktinimą kelianti ir Vakarų šalių vieningus atsako veiksmus telkianti operacija. Mat, dviejų ankstesnių dramų kaltininkų arba buvo neprisipažįstama, arba – Irano atveju – paaiškinama klaida ir atsiprašoma. Gal net kompensuojami tie medžiaginiai nuostoliai, kuriuos įmanoma kompensuoti.

Šiandieniai Lukašenkos valdžios veiksmai neturi formalių ir Putino komunikatorių mėgiamų išsisukinėjimų ir įžūlių paaiškinimų galimybių. Neigti neįmanoma, paaiškinimo nereikia, nes viskas visiems aišku. Jau ir Europos Sąjungos atsakas paskelbtas, nors laikas tarp mano komentaro rašymo ir galimos jo publikacijos gali būti pakankamai ilgas naujiems nutikimams.

Vienintelis dalykas, kuris bent mano galvai yra sunkiai suprantamas – tai tikrasis Gudijos diktatoriaus motyvas. Arba, jei norite, uolių kagėbistų argumentai, įtikinę jį šio drastiško veiksmo reikalingumu. Juk kelių opozicionierių sulaikymas tokiomis priemonėmis prilygsta, tarkim, granatsvaidžio naudojimui elnių medžioklėje. Arba Belarus traktoriaus siuntimui į kitą miestą porceliano servizo parvežti. Priemonės neadekvatumas politiniam tikslui pasiekti yra akivaizdus, jei tikėsime, kad opozicionierių sulaikymas buvo vienintelis siekis.

Peršasi mintis, kad būta daugiau dalykų, kurie šiuo veiksmu turėjo būti labai triukšmingai pademonstruoti. Kažkas įmantraus turėjo būti svarstoma, nors neišbrauktina prielaida, kad galios geismas visiškai suskystino Lukašenkos gebėjimus protauti. Gundyti galėjo rusų pavyzdys. Tačiau apnuodyto, išgydyto ir sugrįžti į Putino imperiją pasiryžusio Aleksejaus Navalno pasodinimas už grotų įkaitusios pasaulio opinijos akivaizdoje buvo vienas dalykas. Ramano Pratasevičiaus žinomumas iki šio tarptautinio teroro veiksmo nebuvo taip didelis, o ir po jo – Ryanair lėktuvo nutupdymas yra virstantis didesniu skandalu, nei galimai pirminis tikslas ir susidorojimo su Lukašenkos opozicija galimybių demonstravimas. Politinei sąmonei konvencija svarbesnė nei vienas žmogus.

Vienintelis dalykas, kuris bent mano galvai yra sunkiai suprantamas – tai tikrasis Gudijos diktatoriaus motyvas. Arba, jei norite, uolių kagėbistų argumentai, įtikinę jį šio drastiško veiksmo reikalingumu.

Žinoma, galima įvykius perskaityti kaip hipertekstinius simbolius. Štai diktatorius imasi rodyti pasauliui, kad jis, kaip ir jo glaudus sąjungininkas Rusijos prezidentas, yra kietas ir drąsus laužyti bet kokias taisykles. Vakarų pasaulis su tuo niekaip nesugeba suprasti ir prisitaikyti. Taisyklėmis grįstas bendravimas Rytų diktatoriui tėra tik silpninanti demokratinių Vakarų svajonė, o rytietiškas pasiryžimas turi rodyti, kad jų valdžios tikslas gali pateisinti bet kokias priemones diktatoriui užsigeidus. Barbaro galia dėl to darosi daug didesnė, negu ekonominis pamatas galėtų leisti. Greičiausiai dar išaiškės, kad Gudijos diktatoriaus slaptosios tarnybos naudoja ir kitas rusiškas priemones opozicionieriams Vakaruose (juolab Lietuvoje) tramdyti, tačiau jau dabar galima leisti sau galvoti, jog Lukašenkos galios geismas sugundė jį pritarti pačiai didžiausiai kvailystei.

Ateitis, net labai artima, geriausiu atveju pasiduoda nuspėjamiems, kantriai apmąstomiems scenarijams, kurių nė vienas nėra visiškai privalomas. Tikėtina, kad kažkas Lukašenkos aplinkoje bandys šnibždėti, kad tai, kas dabar įvyko, yra pačiai diktatūrai labai kenksmingas sprendimas. Kad tai didžiausia nesąmonė – turėtų bent akimirką po darbo pagalvoti net savos galios iliuzijos svaiginamas bukaprotis saugumietis.

Tačiau komentaro moralas – kiek platesnis. Jis tinka ir šekspyriškai pamišusiam tironui, jo artimiausiai aplinkai ir savo mašinine galia apsvaigusiai biurokratijai be vardo ir pavardės. Absoliuti galia ne tik absoliučiai korumpuoja, bet savo valdžios geismų vedina sugundo tokioms durnystėms, kad net anekdotų apie jas nebegalima sukurti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt