Nuomonės

2021.07.30 10:23

Jurga Tvaskienė. Pabėgėliai atėmė garbę iš prezidento

Jurga Tvaskienė, apžvalgininkė, LRT.lt2021.07.30 10:23

Alytuje, Kelmėje, Prienuose, kitur Vyriausybės nutarimu tokiu ir tokiu iš vaikų bus atimtos mokyklos ir atiduotos pabėgėliams nusiaubti. Naktį pabėgėliai laužė tokio ir tokio kaimelio gyventojo namo duris, šūkavo neaiškia kalba. Kitame kaime pavogė vištas ir padžiautus skalbinius. Ir pagaliau atėjo tiesiai į glėbį už pabėgėlių išvarymą mitinguojantiems dieveniškiečiams.

Baimės ir neapykantos ratilai vis plačiau sklinda nuo migrantų apgyvendinimo besikratančių miestelių, kurių gyventojų, pasak Valstybės saugumo departamento, niekas nekursto. Ir prezidentas Gitanas Nausėda, grįžęs iš kažkur, kur nebuvo atostogose, nurodo neieškoti priešų šalies viduje. Ir padaro išskirtinį veiksmą – nuvažiuoja susitikti su mitinguojančių Dieveniškių gyventojais. Nes prieš kelias savaites pasižadėjo klausyti ne spaudos (žiniasklaidos), bet žmonių, nes jie, jeigu kažkas ne taip, teisybę sako į akis.

Tik ar teisybę į akis sako pats prezidentas, kurio patarėjai po slapto šalies vadovo vizito aiškina, kad tokia konspiracija buvo reikalinga, G. Nausėdai norint koncentruotis būtent į Dieveniškių gyventojus. Galima manyti, tai reiškia, jog prezidentas nenorėjo susitikti su tais, kurie tuos gyventojus „užkuria“ protestams. O jei dar tiesiau – su tais, kuriuos pats skatino, gražiai sveikindamas gegužės mėnesį ir išsiųsdamas savo patarėją su celofaniniais jų atstovais kalbėtis už Prezidentūros kampo.

Tik, stebint neoficialų prezidento vizitą nušviečiantį vaizdo įrašą, susidaro įspūdis, kad ir su pačiais Dieveniškių gyventojais susitikti prezidentas taip pat nenorėjo. Įraše matyti, kaip G. Nausėda sparčiu žingsniu išeina iš vietinio klubo ir net nepamojavęs gatvėje besibūriuojantiems „paprastiems žmonėms“, nepaglostęs rankų vienai kitai močiutei, kaip Prezidentūros protokole jau lyg ir priimta, užsidaro automobilyje, kuris dar ilgokai nepajuda iš vietos.

O Prezidentūra skelbia, kad šalies vadovas susitiko su vietos bendruomenės atstovais.

Vietos bendruomenės toks atsakymas netenkina. Vietos bendruomenė – kaip matyti iš vis dar atviro jos puslapio socialiniuose tinkluose, vis pakurstoma prezidento globotiniais dar taip neseniai atrodžiusių šeimos maršo atstovų – laido paniekinamas replikas apie tą, kurį vos prieš mėnesį vadino vieninteliu savu žmogumi aukščiausioje valdžioje ir kaip to įrodymu mojavo žlugusiu partnerystės įstatymu. Dabar dieveniškiečių grupėje vis išnyra grotažymė #kurprezidentas, o komentaruose laidomos tokios replikos, kad daugumos jų padorioje draugijoje nevalia minėti. Bet juk paprasti žmonės, jei kažkas ne taip, sako tiesiai – ar ne taip neseniai aiškino jo ekscelencija?

Įraše matyti, kaip G. Nausėda sparčiu žingsniu išeina iš vietinio klubo ir net nepamojavęs gatvėje besibūriuojantiems „paprastiems žmonėms“, nepaglostęs rankų vienai kitai močiutei, kaip Prezidentūros protokole jau lyg ir priimta, užsidaro automobilyje, kuris dar ilgokai nepajuda iš vietos.

Tai, kad nuvažiavęs į sukiršintas Dieveniškes prezidentas taip ir nerado galimybės susitikti su mitinguotojais, nekurstomais iš visos Lietuvos sugužėjusių maršininkų ir kelią į šitą visų valdžių pamirštą kampą staiga atradusių Seimo populistų, nubraukia šio vizito privalumus. O juk Prezidentūra turėjo puikią progą parodyti, kad prezidentas iš tiesų yra arčiau žmonių. Ne taip, kaip dabartiniai valdantieji, niekaip neįsisąmoninantys, kad valdžia nesuteikia teisės primesti sprendimo, tegu ir pačio geriausio. Ir kad žaibiškai kintanti situacija bei augančios grėsmės neatleidžia nuo prievolės savo planais pasidalinti su tais, kuriuos planai palies tiesiogiai. Ne taip seniai tiesiog paklusti Lietuvai bandė nurodyti su pirmąja pandemijos banga kovoję „valstiečiai“. Juos už tai kritikavę dešinieji dabar daro lygiai tą patį.

„Kur užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis!?“ – ūžauja minia. G. Landsbergis, kaip skelbta, dėl migrantų krizės atšaukė suplanuotas atostogas. Ir greičiausiai iš tiesų bando rasti išeitis situacijoje, kurioje gerų išeičių beveik nėra. Bet niekas apie tai nieko nežino.

„Kur vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė!?“ – tęsia mitinguotojai.

A. Bilotaitė su visa ministerija dėlioja mažiausiai skaudžias galimybes, bet išėjusi į viešumą, pirmiausia prabyla apie priešiškas jėgas ir nesulaukia net savo bendražygių iš kitų ministerijų palaikymo. O į Dieveniškes, Rūdninkus, kitur siunčiama žemesnioji grandis. Kuri ne tariasi – nes apie ką gali tartis tie, kurie nepriima sprendimų? – bet paviešina eilinius aukštosios valdžios sprendimus. Kokia kaina tie įsakymai paskui atšaukiami, težino įvykio vietoje esantys pareigūnai, ant kurių kuprų krinta įsišėlusios minios iškelta lazda.

O kad šitaip aistrų kurstytojai, kurių po vizito į Prezidentūrą niekaip neįžiūri VSD, netrukdomi ir geroje terpėje daro savo juodą darbą. Jam visai nesubtiliai vadovauja šešėlinė Vyriausybė, tučtuojau įpučianti baimės žiežirbas, kai tik jos prislopsta. Dar daugiau – prezidentui bandant išlaikyti neutralumą situacijoje, gresiančioje virsti ypatingąja, tai yra karine padėtimi bent pasienio rajonuose, ir dėl to atsisakant politinės lyderystės užsienio politikoje, dėl ko taip aršiai kovėsi su Vyriausybe pastarąjį pusmetį, Ramūno Karbauskio šešėliai perima ir šį vaidmenį.

Pats šešėlinis premjeras R. Karbauskis, niekaip nesuprantantis, kodėl, po galais, jo niekas neklauso, jau įgarsino planą ieškoti „trečiųjų valstybių“, galinčių tarpininkauti Lietuvos derybose su Baltarusijos diktatoriumi. Su tuo, kurio nei Europos Sąjungos valstybės, nei JAV nepripažįsta. Bet kurio „tvirta ranka“ ir požiūriu į tradicines vertybes taip žavisi dalis lietuviškų šeimų gynėjų.

Dar šešėlinė Vyriausybė suraitė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, iš esmės skųsdama veikiančios Vyriausybės sprendimus statyti užtvaras palei sieną su Baltarusija. Nes ta spygliuotų vielų tvora „kainuos labai brangiai“.

Bet pasienio mitinguotojai ir jų nekurstytojai nori tvoros! Dar geriau – su ginkluotais ir viskam pasiryžusiais kareiviais palei visą perimetrą. Ir todėl jiems dabar vis labiau pradeda patikti į atvirą konfliktą tiek su „valstiečiais“, tiek su valdančiaisiais, tiek su prezidentu dėl tvoros ir dėl ypatingosios padėties einantis ekspremjeras ir iki rudeninės Seimo sesijos dar opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Nes jis tiesiai įgarsina siūlymą nubrėžti „aiškią liniją, kad nelaikome nelegaliai sieną kertančių žmonių karo pabėgėliais, kuriems būtina skubi humanitarinė pagalba“.

O kad šitaip aistrų kurstytojai, kurių po vizito į Prezidentūrą niekaip neįžiūri VSD, netrukdomi ir geroje terpėje daro savo juodą darbą.

„S. Skvernelis suvokia situaciją adekvačiai!“, – džiaugiasi minia.

O vos prieš šešerius metus tas pats S. Skvernelis, ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas ir dalyvavęs sprendžiant eilinę Europos pabėgėlių krizę, sakė, kad pabėgėlių priėmimas yra ne tik valstybės institucijų, bet ir pilietinės visuomenės egzaminas. Ir būtent S. Skvernelis tada priminė, kad dar ne taip seniai kitose šalyse baimę sėjo ekonominiai migrantai iš Lietuvos.

„Pilną teisę turi norvegai, švedai, danai, suomiai pasakyti „lauk, lietuviai, iš šitų valstybių, ekonominiai imigrantai“, kadangi daugiausia nusikalstamų veikų tose šalyse padaro mūsų tautiečiai. Arba Anglijoje, kur irgi turėjome didžiulių problemų su savo tautiečiais, ir partneriai arba visuomenė pasakytų – visi lietuviai yra nusikaltėliai, lauk“, – tai 2015-aisiais išsakytos S. Skvernelio citatos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.