Nuomonės

2021.07.08 09:41

Jurga Tvaskienė. Istorinis uždavinys: kaip Seimui išlaikyti savo privilegijas

Jurga Tvaskienė, apžvalgininkė, LRT.lt2021.07.08 09:41

Paskutinę birželio dieną – paskutinę eilinės Seimo sesijos dieną – parlamentarai į rudenį nukėlė savo pačių aprūpinimo klausimą ir išsiskirstė neįteisintų atostogų, per kurias imituos nepertraukiamą darbą. Metų metus trunkantis delsimas pagaliau apibrėžti laisvalaikio trukmę, kaip ir siekis žūtbūt išlaikyti Seimo viešbutį, – saldžios privilegijos, į kurias kabinamasi net rinkėjų simpatijų sąskaita.

Seimas kadencija po kadencijos, į kairę ar į dešinę pasviręs, kuria apie save mitą. Seimo nariai niekada nemiega, tai yra neatostogauja, ir metai po metų stovi Lietuvos sargyboje. Dar – gyvena apgailėtinomis sąlygomis Seimo viešbutyje, ir jokiu būdu iš jo nesikrausto, nes Lietuvai tai bus per brangu. Parlamentinei veiklai skirtos lėšos šimtais ir net tūkstančiais nugula savų automobilių remontui (labai dažnai genda tie politiniai automobiliai), gėlėms ir užsakomiesiems straipsniams, nes tai – darbas. Ir tik šiukštu nereikia bausmių už posėdžių nelankymą – čia ne vaikų darželis, Seimo nario mandatas laisvas (nenoriu, tai ir nedalyvauju), pažiūrėkite į kitas šalis, ten posėdžių salės irgi pustuštės.

Tik priminsiu, kad Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurios politikai niekaip nepatvirtina jų teises ir pareigas numatančio įstatymo, nors tai padaryti dar 2004 m. įpareigojo Konstitucinis Teismas. Šį pavasarį buvo nupūstos dulkės nuo dar 2017 m. parengto projekto, bet jis paskutinę pavasario sesijos dieną ir vėl nugulė į stalčių. Svarstymas nukeltas į rudenį. Nes projektas, kuriuo siūloma atsisakyti bent dalies klasikinės nomenklatūros tradicijomis dvelkiančių privilegijų, nemažai daliai politikų, net besiskelbiančių žmonėmis iš liaudies, labai nepatinka.

Didžiausias zuikių sukilimas vyksta dėl Seimo viešbučio, to monstro virš Geležinio Vilko gatvės, kurio tiesiog žiaurių gyvenimo sąlygų politikai nepamiršta paminėti, kai reikia pasipasakoti apie savo darbo vargus. Tačiau varguoliai linkę nutylėti, kad pagal dabar galiojančias nuostatas, kurių taip nenorima atsisakyti, politikai net su šeimos nariais, jei neturi nuosavybės sostinėje ar 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos, Seimo viešbutyje nemoka net už komunalines išlaidas. Kiti susimoka, bet mokančiųjų paprastai viešbutyje gyvena mažuma.

Tačiau varguoliai linkę nutylėti, kad pagal dabar galiojančias nuostatas, kurių taip nenorima atsisakyti, politikai net su šeimos nariais, jei neturi nuosavybės sostinėje ar 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos, Seimo viešbutyje nemoka net už komunalines išlaidas.

Žiniasklaida jau citavo konservatorių Jurgį Razmą, kuris teigė, kad viešbučio atsisakyti labiausiai nenori „beveik visos“ opozicinės frakcijos, o valdantieji pasisako už jo pardavimą. Nors tai gal nėra visiška teisybė: net plenariniame posėdyje buvo įgarsinta, kad Seimo valdybai ne per seniausiai atlikus parlamentarų apklausą 80 Seimo narių pasisakė būtent už tai, kad gyventi patogiausia Seimo pašonėje. O 80 – tai kur kas daugiau nei pusė Seimo.

Bet iš tiesų karščiausiai savo teisę į „valdišką“ pragyvenimą gina dabartinė opozicija. Dar žiemą valdančiajai dešinei prabilus apie tai, kad viešbutis jau šią vasarą turėtų būti parduotas, o įstatymai sutvarkyti taip, kad namų Vilniuje neturintys politikai gautų kompensacijas būsto nuomai, kairieji socialdemokratai trenkė tokį pareiškimą, kad maža nepasirodė.

„Akivaizdu, kad pardavus Seimo viešbutį parlamentarų apgyvendinimo išlaidos augs kiekvienais metais, o nuostolingo sandorio išlaidos bus apmokamos mokesčių mokėtojų pinigais“, – jame cituotas tuo metu tik kojas Seime apšilti bandęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Simboliška, kad socdemų pozicijai karštai antrino opozicinių „valstiečių“ ideologinio grynumo vedle tampanti Agnė Širinskienė.

„Užuot turėję tikrai patogioje vietoje, reikia pripažinti, pigų pragyventi būstą, turėsime prabangią nuomą“, – atviravo politikė.

O tikrasis „valstiečių“ vadas, tada – kuklus Kultūros komiteto pirmininkas, dar anoje kadencijoje, 2019 m. pabaigoje, sudėliojo taškus, kodėl Seimo viešbutį reikia išlaikyti. Nes Vilniuje tokios spūstys, kad toliau nuo Seimo gyvenantys politikai niekaip nespėtų atvykti į darbą laiku. Nes kilus nacionalinei grėsmei, iš viešbučio politikai greičiau atkurnėtų į Seimą (jei tik nebūtų to viešbučio užleidę savo vaikams, draugams ar dar kam nors, kaip kartais mėgsta padaryti). Na, ir, žinoma, nereikia to gyvenimo viešbutyje pavydėti – sąlygos ten prastos, netraukia net iki vienos žvaigždutės, sakė R. Karbauskis.

Tik priminsiu, kad Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurios politikai niekaip nepatvirtina jų teises ir pareigas numatančio įstatymo, nors tai padaryti dar 2004 m. įpareigojo Konstitucinis Teismas.

Kai kažkada dėl politikų aprūpinimo kreipiausi į Latvijos ir Estijos parlamentus, jie iš pradžių net nesuprato klausimo. Nes pas kaimynus ta problema sureguliuota seniai, jų politikai jau užmiršo senus gerus laikus, kai išrinktieji galėdavo gyventi valstybės sąskaita. Latvijos ir Estijos parlamentarai neaprūpinami transportu, būstu, nors valstybė iš dalies dengia toliau gyvenančių išrinktųjų būstų nuomos išlaidas, o parlamentinei veiklai numatytų lėšų negali leisti jokiam turtui įsigyti.

O Lietuvos politikai dabar baisisi, kad, neoficialiais skaičiavimais, būsto nuomai jiems ketinta išskirti po 300 eurų. Ką galima už tiek išsinuomoti? Bendrabutį darbininkiškuose Vilniaus Naujininkuose?!

Apie įstatymo projekte numatytą galimybę nuompinigiams skirti dalį parlamentinei veiklai skirtų lėšų linkstama nutylėti. Nes tai parlamentinei veiklai skirtos lėšos! Tos, kur kažkada sudarė papildomą tūkstantį prie algos kas mėnesį, o dabar, kylant gyvenimo gerovei, artėja prie 2 tūkst. (įskaitant paramą biuro išlaikymui), ir yra numatytos pašto prekėms, knygoms, gėlėms, suvenyrams, periodiniams leidiniams ir panašiai įsigyti. Su biuro išlaikymu ir apsirūpinimu darbo įranga susijusioms išlaidoms. Darbui naudojamam automobiliui išlaikyti.

Visos šios galimybės iš veiklai skiriamų lėšų numatomos niekaip nepatvirtinamame Seimo narių aprūpinimo įstatymo projekte, ir, akivaizdu, nagus prie jo prikišo ir naujosios daugumos atstovai. Nes kaip kitaip prie būtinų parlamentinių išlaidų būtų atsiradęs punktas dėl valstybės pinigais apmokamų paspirtukų naudojimo?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt