Nuomonės

2021.07.14 13:47

Jurga Tvaskienė. Ramūnas ir Gitanas, dviese rinkimų valtyje

Jurga Tvaskienė, apžvalgininkė, LRT.lt2021.07.14 13:47

Prezidentas Gitanas Nausėda, tyliai suskaičiavęs antruosius valdymo metus, ne taip tyliai telkia pajėgas antrajai kadencijai. Į tą pačią pusę žvalgosi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, mielai atversiantis glėbį „laisviems“ balsams.

Jau netrukus „valstiečiai“ rinksis į suvažiavimą, kuriame ketina pakeisti pirmininko rinkimo tvarką. Nors ilgametis partijos vadovas R. Karbauskis planuojamą renginį vadina demokratijos švente, regis, kad jis labiau skirtas užkirsti kelią bet kokiai vidinei opozicijai. Ir padaryti įspūdį masei „palaidų“ rinkėjų, dabar žygiuojančių su visokiais maršais.

Bus tikra demokratijos šventė, kitaip nei pas konservatorius, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadas Ramūnas Karbauskis, kuris be konservatorių net atšvęsti kaip pridera negali. Bet šventę jis žada rudenį, iki tol „valstiečiai“ suvažiavime turi pakeisti vidinių rinkimų tvarką ir pirmininką išsirinkti visuotinai ir tiesiogiai, kaip jau daro dešinieji konservatoriai ir kairieji socdemai. Tačiau tuos pakeitimus, kuriuos padaryti planuojama jau po kelių dienų, vis dar partijoje išliekantys pavieniai kitos nuomonės turėtojai vadina toli gražu ne demokratiškais.

Nes partijai siūloma nustatyti, kad į jos pirmininkus pretenduoti galėtų tik žmogus, iki tol bent penkerius metus buvęs jos nariu. R. Karbauskis sako, kad tokią mintį pasiūlė „partijos teisininkė“ ir kad idėja tikrai tikrai nenukreipta prieš jo paties oponentus. Pavyzdžiui, prieš nepartinį Saulių Skvernelį, prieš trejus metus savo patarėjo lūpomis grasinusį, kad jeigu šitaip, tai įstos į LVŽS, taps jos pirmininku, ir R. Karbauskis tada pamatys, kokia čia demokratija. Arba eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, stojusį į savo politinio bičiulio, o LVŽS atskalūno Tomo Tomilino pusę, ir irgi pareikalavusį – tos šventės.

Nes S. Skvernelis dabar jau niekaip nesuskubtų per kelis mėnesius užsitikrinti penkerių metų „valstietiško“ stažo. O V. Sinkevičiui dėl europinio posto narystę LVŽS teko sustabdyti.

Tokiu būdu R. Karbauskis, po ilgų ir sunkių kovų 2009-aisias perėmęs partijos vairą iš Kazimieros Prunskienės ir nepaleidžiantis jo iš rankų iki šiol, iš esmės užsitikrino, kad realių pretendentų jį pakeisti neliktų. Prieš kelerius metus iš partijos vadovybės buvo „išravėti“ senbuviai, dar drįsdavę tarti žodį prieš, o dabartinė vado aplinka suformuota iš absoliučiai jam lojalių žmonių, drąsiai sakančių, kad „valstiečių“ partija – tai choras, o Ramūnas – jo dirigentas. Vienvaldis dirigentas.

Tam, kad išlaikytų patenkintus adoruotojus, R. Karbauskiui reikia vesti saviškius į pergales. 2017 m. tai pavyko, bet 2020-iasiais – ne, nepaisant to, kad R. Karbauskis ėmė pristatinėti „valstiečius“ kaip tikriausią kairiąją partiją, besirūpinančią darbo žmogumi, o Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dosniai dalijo pašalpas dirbti negalintiems darbo žmonėms ir net bandė papirkti pensininkus prieš pat rinkimus. Bet nepavyko.

Tokiu būdu R. Karbauskis, po ilgų ir sunkių kovų 2009-aisias perėmęs partijos vairą iš Kazimieros Prunskienės ir nepaleidžiantis jo iš rankų iki šiol, iš esmės užsitikrino, kad realių pretendentų jį pakeisti neliktų.

Ir dabar R. Karbauskiui reikia naujų rinkėjų. Pavyzdžiui, tų, į kuriuos apeliuodamas jis skelbia, kad tuoj atsinaujinsiantys „valstiečiai“ (su nauju nuolatiniu pirmininku R. Karbauskiu priešakyje) tvirtai pasipriešins tiems, kas „Seime bando primesti visai tautai tam tikrą gyvenimo būdą ar savo ypač liberalius įsitikinimus“, kai kuriems „absoliuti dauguma mūsų tautos“ nepritaria.

Taigi, iš esmės „valstiečių“ lyderis yra nusitaikęs į gegužę piknikavusius, o birželio pradžioje piketavusius „maršininkus“. Kurie, kaip jau beveik aišku, netrukus įsiteisins kaip oficiali organizacija, visuomeninė ar partinė, koks skirtumas. Šeimų gynimo sąjunga.

Dėl šios gana nevienalytės nepatenkintos minios konkuruoja kelios interesų grupės. Taip pat ir prezidentas Gitanas Nausėda, jau akivaizdžiai supratęs, kad būti apskritai „visų“ sunkiai pavyksta. Taigi, rengiantis antrajai kadencijai, reikia būti „kažkieno“ – tų, kurie suneš balsus.

Laisvi balsai, kaip jau minėta, priklauso „maršininkams“. Bėda tik ta, kad savo protestą į rinkimus jie masiškai atnešė vieną kartą – kai savo prezidentu išsirinko Rolandą Paksą. Nuo tada protesto balsai pasiskirsto laukelyje „nežino, už ką balsuos“. Jei Šeimų gynimo sąjunga taptų partija – balsai keliautų jai. Jei ne – tiems, kurie sugebėtų įtikinti esantys tokio pat lygmens. Tokių pat požiūrių. Į šeimą (atšauktas vaikų nemušimo įstatymas ir numarinta Stambulo konvencija), į mažumas (prieš Partnerystės įstatymą), į konservatorius. Žinoma, į konservatorius, nes tai pagrindiniai oponentai.

Ir nepaisant to, kad šie protesto balsai į realią jėgą iki šiol taip ir neišvirto, jų besigviešiantys skaičiuoja, kad nepatenkintųjų dalis nuo potencialių rinkėjų galėtų būti 70 proc. Tiek vienos kažkokios apklausos, kuri staiga tapo šventraščiu, duomenimis, neigiamai žiūri į Partnerystės įstatymą.

Prezidentui prisijaukinti „maršininkus“ kol kas sekasi. Sveikinimo kalba Vingio parke susirinkusiai miniai, patarėjo pasiglaustymas su įvairiais celofanais už Prezidentūros kampo, ir, žiūrėk, smuktelėjęs reitinginis populiarumas vėl kyla kaip ant mielių. Ir, žinoma, šalia išlieka vieta struktūruotai partijai. Galinčiai „maršininkams“ tapti vedle – į savo pusę.

Prezidentui prisijaukinti „maršininkus“ kol kas sekasi. Sveikinimo kalba Vingio parke susirinkusiai miniai, patarėjo pasiglaustymas su įvairiais celofanais už Prezidentūros kampo, ir, žiūrėk, smuktelėjęs reitinginis populiarumas vėl kyla kaip ant mielių.

Ir R. Karbauskis akivaizdžiai juda ta linkme. Stoja šalia prezidento. Kalba apie tradicines – konservatyviąsias – vertybes. Geram žaidimui kenkia tik tokie kaip T. Tomilinas, regis, niekaip negalintis pamiršti, kad dar neseniai partija skelbėsi esanti žalia ir kairioji. Lauk, Tomilinai, ištikimosios ideologės Agnės Širinskienės lūpomis sako R. Karbauskis, mūsų vertybės dabar – kitos. Ir atsiprašo už Tomilino vertybes. Jos tiko tik iki anų rinkimų.

Galbūt „maršininkų“ priekyje stotų ir S. Skvernelis. Nesgi plojo pastarajam metiniam prezidento pranešimui ir ėjo paskui į Prezidentūrą kaip opozicijos lyderis, ir pasakojo apie valdančiuosius. Tačiau nepaisant, kad prieš ketverius metus pasisakęs už Stambulo konvenciją, dabar priešpriešina ją tradicinei šeimai ir paskui prezidentą kartoja esantis ne „progresyvusis“, bet „kaimietukas“, S. Skvernelis tos publikos akyse – policininkas. Savo vertinimą dėl to jie jau išsakė net per kelerius rinkimus.

Dar – teoriškai – į radikalaus protesto balsus galėtų taikytis socialdemokratai. Jų naujoji lyderė Vilija Blinkevičiūtė jau pasidžiaugė, kad prezidentas G. Nausėda pavadino juos vienintele kairiąja partija. Tik socialdemokratams nelabai yra kuo džiaugtis. Siekdami iš esmės itin konservatyviai dešiniųjų balsų, kurie nebūtinai reiškia užpildytą rinkimų biuletenį, socdemai gali prarasti tuos, kurie iš tiesų ieško tradicinės kairės. Ir masiškai palieka partiją, nesugebėjusią subalsuoti už tradicines kairiąsias vertybes išreiškiantį Partnerystės įstatymą.

Tokiame fone R. Karbauskis dėlioja naują šaškių – nes jis gi šaškininkas, ne šachmatininkas – partiją. Ateinantį savaitgalį jo pėstininkai turės persirikiuoti. Kad artėjantiems rinkimams būtų sutelkta visa kariauna, gal net su pačiu prezidentu priešakyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt