Nuomonės

2021.06.17 14:26

Jurga Tvaskienė. Didysis lošimas: kas ir už kiek spaudžia Seimo narius

Jurga Tvaskienė, apžvalgininkė, LRT.lt2021.06.17 14:26

Kai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, paskambinusi Seimo nariui, jo pateiktas įstatymo pataisas pavadina „š...“, tai gal ir galima pavadinti karšta diskusija. Tačiau dabar Seimo nariai vienas po kito prabyla apie jiems daromą spaudimą dėl lošimų rinkos sureguliavimo. Į teisėsaugą dėl to kol kas kreipėsi tik Matas Maldeikis.

Seimo narys M. Maldeikis kreipimuisi turėjo pagrindą – ant lapuko užrašytą sumą. 50 tūkst. eurų, kuriais turėjo būti paveiktas jis pats, o gal ir kiti politikai dėl lošimus reguliuojančio įstatymo projekto.

Dėl tos sumos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė (ir paleido) kito Seimo nario, M. Maldeikio kursioko Mindaugo Puidoko, padėjėją, kaišiojusį tuos nepadorius raštelius. Dar sulaikė (ir paleido) vienos lažybų bendrovės šeimininką, vieną iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų Samoilą Kacą.

M. Puidoko nesulaikė, nes jis turi Seimo nario imunitetą. Be to, kovėsi kaip liūtas, STT agentams praėjusią savaitę užsukus į jo kabinetą ir gražiai paprašius atiduoti telefonus – ne tik savo, bet ir padėjėjo, mat jis (telefonas) kažkaip atsidūrė M. Puidoko kišenėje.

Tiesa, pats M. Puidokas tvirtina, kad STT agentai toli gražu nebuvo mandagūs, dargi smaugė jį ir draskė, bet kaip ten buvo, išsiaiškins tyrimas. Svarbu, kad M. Puidoko rėmėjai ir gerbėjai jau dabar žino, kad tai buvo susidorojimas, skirtas nukreipti dėmesiui nuo svarbesnių valstybės negerovių. Svarbesnių negu 50 tūkst. eurų kyšis, vieno Seimo nario padėjėjo galbūt bandytas įbrukti kitam Seimo nariui.

Taigi: statymo suma įvardinta aiškiai. Teisėsauga kol kas nedetalizuoja, ar tais tūkstančiais bandytas pirkti tik vienas Seimo narys. Jei vienas – būtų kiek nelogiška, nes nepaisant proveržio rinkimuose ir kitų pasiekimų, M. Maldeikis dar nėra tas politikos influenceris, kurio žodis būtų šventas aplinkiniams. Net Eligijaus Masiulio vieno nepirko, sako skandalingojo dėžutės turinio tyrimo medžiaga, nors galutinai tas dar neįrodyta.

Politikai kol kas vienas po kito prabyla apie tai, kad juos „spaudė“. Štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris išsamiausiai svarsto lošimų rinkos reguliavimą, vadovas Mykolas Majauskas sako, kad visada, kai registruojamos su šia rinka susijusios pataisos, politikai sulaukia spaudimo. Tai yra „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.

Lošimų įstatymo pataisas registravęs konservatorius Andrius Kupčinskas irgi neslepia: jautė didelį lobistų spaudimą.

Pagaliau Seimo narys, „darbietis“ Andrius Mazuronis: patyrė spaudimą, be to, jo iniciatyva buvo pavadinta „š...“. Epitetas priklauso pačiai LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei, kuri pirmadienį dėl žodžio atsiprašė, bet nedelsdama pridūrė, kad jos sukritikuotas „įstatymo projektas, kaip ir aiškinamasis raštas, buvo visiškai kažkoks neaiškus ir iškritęs iš dangaus“.

Apie finansinę spaudimo išraišką šie Seimo nariai nekalba.

Aišku viena, kad spaudimas skirtingų politikų patiriamas dėl skirtingų projektų. Jų pastaruoju metu pasipylė lyg iš gausybės rago. STT, regis, irgi nebeatrenka galų, nes vieną dieną skelbia įtarimų turinti dėl vieno dokumento, kitą – jau dėl kito. Tačiau žiūrint chronologiškai, galima išskirti tris politinio reguliavimo į lošimų sferą kryptis, kurios neramina skirtingas interesų grupes.

Visi iki šiol buvę pavienių politikų bandymai apriboti loterijų organizatorių, pirmiausia – „Olifėjos“, užimančios didžiąją dalį šios rinkos, apetitus ir išreikalauti daugiau lėšų sportui paremti baigdavosi taip pat. Dideliu triukšmu dėl žlugdomo olimpinio sporto ir naujais milijonais į „Olifėją“ perėmusių verslininkų kišenes.

Pirmiausia, tai dar 2017 m. Vyriausybės siūlymu Seimo priimtos pataisos, pagal kurias lošimų įrenginiai turėtų būti prijungti prie bendros lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Pataisos turėtų įsigalioti šį lapkritį. Garsiausiai dėl jų skundžiasi jau minėta Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), viešumoje atstovauta jau minėto į STT akiratį patekusio S. Kaco. Kiek tyliau – Lietuvos lošimų verslo asociacija (LLVA), vienijanti didžiuosius užsienio kapitalo lošimų operatorius.

Šios dvi organizacijos nedžiūgauja ir dėl dar vienos įstatymo pataisos, Seimo priimtos jau šių metų gegužės 20 d. Ja uždrausta bet kokiais būdais skatinti ir populiarinti azartinius lošimus. NLŽVA atstovai gana garsiai kalbėjo, kad šis projektas „užsakytas“ trečiojo Lietuvos lošimų pasaulio „banginio“ – Lietuvos loterijų asociacijos (LLA). Po jos sparnu glaudžiasi loterijų gigantė „Olifėja“ ir dar kelios smulkesnės bendrovės.

O štai LLA interesų neatitinka pataisa, į gyvenimą paleista gegužės pabaigoje. Ją pristatę politikai neįtikėtinai drąsiai užsimojo nuo dabar egzistuojančio 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų mokestį, taip pat įpareigoti, kad loterijų organizatoriai paramai skirtų ne 8 proc. kaip dabar, bet 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Šioms pataisoms išvydus dienos šviesą, dabar jau loterijų organizatoriai verkė, kad jas „užsakė“ konkurentai, organizuojantys kitus azartinius lošimus. Ir verkė taip, kad dalis pataisų autorių skubiai pataisė savo pačių siūlymą ir užuot toliau raginę loterijoms taikyti 10 proc. apmokestinimą, sutiko, kad užtektų ir 6 proc. O Seimo konservatorių atstovas Antanas Matulas, solidus Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, net puolė registruoti siūlymą, kad didesnis apmokestinimas būtų ne loterijoms, bet kitiems azartiniams žaidimams. Užregistravęs pripažino, kad pataisas iš esmės parengė LLA, taigi, loterijų atstovai.

Ir viskas būtų daugmaž aišku, sakytume – ai, čia verslas kaunasi, savo interesams pajungdamas politikus, kas naujo? Jei ne tai, kad LLA, loterijų atstovų, interesus krūtine gina LTOK. Kas nežino, priminsiu, kad LTOK iš esmės gyvena iš loterijų, organizuojamų „Olifėjos“, pinigų. Tos pačios „Olifėjos“, kuri 1992 metais buvo kuriama LTOK olimpinių šakų gyvybingumui užtikrinti, bet per kiek daugiau nei dešimtmetį prisidėjusius privačius asmenis pavertė milijonieriais.

Teisingiau, LTOK ir dabar priklauso 51 proc. „Olifėjos“ akcijų, bet kas iš to. Kai dar 2016 m. skaičiavau pusiau savus, nes – pusiau valstybės – pinigus, paveikslas susiklostė toks: 2015 m., Lietuvai rengiantis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, „Olifėja“ gavo beveik 69 mln. eurų pardavimo pajamų. Iš jų, pagal nustatytą „5+8“ proc. atskaitymo formulę, olimpiečiams pervedė net – 5,9 mln. eurų.

Tais senais laikais, prieš daugiau nei dešimtmetį Seimui, nesėkmingai bandžiusiam atimti iš „Olifėjos“ lengvatas, numatytas pirmiausia buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus sprendimais, buvo pateikta ir labai įdomi informacija. Apie tai, jog Lietuvos sportininkams tenka tik labdarai numatyti „Olifėjos“ pinigai, o štai dividendai nuo pelno tyliai keliauja į Lietuvos olimpinį fondą. Iš jo, kaip buvo nustatyta, mokėtas atlyginimas tuometiniam LTOK vadovui (2000–2012 m. jo atlygis siekė apie 3 tūkst. eurų dabartiniais pinigais, bet kartais šokteldavo ir iki 12 tūkst. eurų). Kalbėta, kad iš fondo plaukė ir išmokos lojaliems sporto federacijų vadovams.

Visi iki šiol buvę pavienių politikų bandymai apriboti loterijų organizatorių, pirmiausia – „Olifėjos“, užimančios didžiąją dalį šios rinkos, apetitus ir išreikalauti daugiau lėšų sportui paremti baigdavosi taip pat. Dideliu triukšmu dėl žlugdomo olimpinio sporto ir naujais milijonais į „Olifėją“ perėmusių verslininkų kišenes.

Kaip yra šiandien? Šiandien LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė sako, kad bandymai padidinti loterijų apmokestinimą logikos turi mažai. Nes labiau apmokestinta „Olifėja“ (kurios dalininkė yra pinigų alkstanti LTOK) „atsidurs ant bankroto ribos“. Ir dar sako, kad toks projektas yra „š...“. Bet ne, nei ji, nei kas kitas Seimo narių nespaudžia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.