Seimo narių teisių ir ypač pareigų klausimai vis dar kelia daug ginčų Seime. Turbūt problema ir yra dėl to, jog suvaržyti save, nustatyti sau griežtesnes darbo sąlygas, tikrai rankos sunkiai kyla. O dar gi ir rinkėjai nelabai žiūri bei stebi, kiek tu ten tuose balsavimuose dalyvauji.
Situacija tokia, jog, jei pažiūrėtume į Seimo pavasario sesijos statistinius duomenimis, galime matyti, jog daliai Seimo narių sunku rasti laiko dalyvavimui posėdžiuose. Kovo mėnesį parlamentarų, praleidusių be pateisinamos priežasties bent vieną posėdį, buvo 13, balandį jau 26, o gegužę – visi 34. Ir kalbame apie praleistus posėdžius be pateisinamos priežasties.
Kai kurie Seimo nariai sugebėjo be pateisinamos priežasties per tris mėnesius praleisti ir 10 posėdžių, kai per mėnesį vidutiniškai jų būna apie 15. Tokiais skaičiais gali pasigirti konservatorius Andrius Navickas. Nuo jo, su 9 praleistais posėdžiais, beveik neatsilieka „valstietis“ Valius Ąžuolas. Tiesa, jų viešai skelbiamos darbotvarkės, rodo, jog dalyvavo visuose posėdžiuose.
Tačiau Seimo nariai ilgą laiką piktnaudžiavo ir tuo, jog nėra atkreiptas dėmesys, kad dalyvavimas posėdyje dar ne viskas. Nes statistiniai duomenys, fiksuojantys dalyvavimą balsavimuose, rodo, jog yra nemažai tokių, kurių dalyvavimas balsavimuose vos siekia apie 50 procentų. Štai Petras Gražulis, per šią sesiją sudalyvavo apie 35 proc. vykusių balsavimų už svarstomus dokumentus. Tokia statistika. O darbotvarkės nerodo, ką tuo metu, kai vyksta balsavimai, Seimo narys veikia.
Yra daugiau nei 30 Seimo narių, kuriems nepavyksta pasiekti ir 70 proc. aktyvumo balsavimuose. Tiesa, reikia pažymėti, jog tarp jų yra ir ministrai, kurių dalyvavimas posėdžiuose dėl užimamų pareigų visada komplikuotas. Bet kodėl, pavyzdžiui, socialdemokratės Rasos Budbergytės, „valstiečio“ Juozo Varžgalio, konservatoriaus Mykolo Majausko ir kt. aktyvumas siekia apie 50 proc., kai darbotvarkės rodo dalyvavimą visuose posėdžiuose, neaišku visai.
Matoma ir akivaizdi problema su Seimo narių viešinamomis darbotvarkėmis. Pavyzdžiui, ir Remigijaus Žemaitaičio statistikoje vienas be pateisinamos priežasties praleistas posėdis, o dalyvavimas balsavimuose net nesiekia ir 50 proc., nors darbotvarkės rodo, jog visur dalyvauta. Ir visi minėti pavyzdžiai tik dar kartą rodo, jog Seimo narių viešinamos darbotvarkės yra visiška karikatūra, jose tiesiog neretai pateikiama klaidinanti informacija.
Ar tikrai dalyvavimas sprendimų priėmime yra tokia funkcija, kuri gali būti kai kuriems Seimo nariams antraeile? Ar tikrai darbotvarkės turi būti tik dėl varnelės, nors jos tiesiog kartais prasilenkia su realybe? Spręskite patys.
Ar tai nors kaip išspręs nauja iniciatyva Seime, kuria numatoma už praleistą posėdį mažinti atlyginimą 5 procentais? Sprendimo be rudens jau nebus. Ir dėl rudens dar neaišku.
O ir esmė yra dalyvavimas balsavimuose, bet pagal naują įstatymo projektą, jei posėdyje užsiregistruota ir dalyvauta ne mažiau nei 50 proc. vykusių balsavimų, laikoma, jog prielaidų mažinti atlygį nėra.
Žinoma, Seimo nario darbas nėra tik dalyvavimas posėdžiuose ir balsavimuose. Yra ir darbas komitetuose, ir parlamentinė kontrolė, kitos funkcijos. Tačiau ar tikrai dalyvavimas sprendimų priėmime yra tokia funkcija, kuri gali būti kai kuriems Seimo nariams antraeile? Ar tikrai darbotvarkės turi būti tik dėl varnelės, nors jos tiesiog kartais prasilenkia su realybe? Spręskite patys.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
