Ilgą laiką visus glumino Vilijos Blinkevičiūtės fenomenas. Nacionalinės politikos padangę seniai palikusi politikė niekaip nedingo iš reitingų lentelių. Tai lėmė tiek nostalgija išmokų lietui, tiek pačios politikės asmeninės savybės, kurios nemažai daliai rinkėjų imponuoja.
Ir V. Blinkevičiūtės sprendimas pagaliau išnaudoti tą potencialą bei dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose buvo sutiktas palankiai. Visi suprato, jog bent jau trumpuoju laikotarpiu partijai tokia naujoji pirmininkė gali atnešti politinių dividendų.
Ilgai laukti nereikėjo. V. Blinkevičiūtės reitingas šovė į viršų ir ji tapo antrąja geriausiai vertinama politike po prezidento Gitano Nausėdos. Bendrovės „Vilmorus“ reitinguose neigiamai vertinančių ją yra net mažiau nei G. Nausėdą. Dėl pačios partijos dažnesnio šmėžavimo viešojoje erdvėje vykstant pirmininko rinkimams bei dėl naujos pirmininkės pozityvaus vertinimo šoktelėjo ir partijos reitingai.
Bet ar verta jau atsidarinėti šampaną? Tikrai ne. Net ir putojančiam vynui, nekalbant apie šampaną, dar labai anksti.
Pirmas dalykas, kurį reikia tikrai tvarkyti, yra partijos komunikacija. Užtenka atsidaryti partijos puslapį ir pamatyti programų pavadinimus (pavyzdžiui, „Visų mūsų širdys – kairėje“) ar straipsnių antraštes (pavyzdžiui, „V. Blinkevičiūtė šį vakarą praleis apmąstymuose ir netrukus pristatys savo komandą“), jog suprastum, kad, jei toks stilius bus ir visoje komunikacijoje, tai jaunesnį rinkėją partija matys kaip savo ausis. Ir galima teisintis, jog rinkėjai nei to puslapio žiūri, nei programų skaito. Tačiau kalbame apie bendrą komunikacijos stilių, kuris, beje, atsispindi ir naujos pirmininkės retorikoje.
Pati V. Blinkevičiūtė žaidžia globėjiškumo ir kritiškumo Vyriausybei kortomis. Tačiau svarbu neužsižaisti. Be nuolatinio kalbėjimo, kaip reikia įsiklausyti, diskutuoti, nereikėtų pamiršti ir konkrečių pasiūlymų, kurie dažnai lieka paraštėse.
O ir naujoji pirmininkė kalba taip, lyg socialdemokratai niekada nebūtų buvę valdžioje ir būtų kažkas visiškai naujo Lietuvos partinėje padangėje. Tai gana keista. Rinkėjų atmintis trumpa, bet ne tiek, kad atsimintų tik išmokų lietų ir neprisimintų gana liberalaus darbo kodekso, neįvestų progresinių mokesčių ir t. t.
Socialdemokratams reikia taip pat atsakyti sau ir rinkėjams sąžiningai, kodėl jie kai kuriais klausimais yra konservatyvesni nei patys konservatoriai. Žinutės, kurias siuntė LSDP savo kanalais dėl partnerystės įstatymo, buvo labai aiškios ir nedviprasmiškos. Tačiau balsavimas Seime parodė, jog, vargu, ar tos širdys kairėje.
Veikiau, jos ten, kur mažiau rizikos prarasti rinkėjų balsus. Partijos pirmininkės argumentai, jog trūko diskusijos, deja, jokios kritikos neatlaiko. Panašu, kad širdis širdim, o protas ir pragmatiškumas ima viršų. Tik kai kuriems partijoms nariams to per daug. Išeina iš partijos ne statistai, o atėję į ją dėl idėjos ir ideologijos, kuri turėtų vienyti partijos narius.
Ir tik laikas parodys, ar nauja pirmininkė reikš pokyčius, ar matysime tik pirmininkę naują, o veiklos modelį tokį patį. Pastarasis scenarijus reikštų dar labiau silpnėjančią partinę sistemą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
