Gydytojos savižudybė Šiauliuose sukrėtė medikų bendruomenę ir nuliūdino kiekvieną jausti sugebantį žmogų. Socialiniai tinklai suspindo kaltinimais, žvakutėmis ir ašaromis, taip pat ir klausimais dėl darbo aplinkos.
Sukrečianti ir skaudi mirtis. Bet dar labiau turėtų krėsti, kad tai yra eilinė mediko savižudybė. Ir neguodžia, kad Lietuvos medikai nėra išskirtiniai, nes begalinę įtampą patiria ir psichologiškai išsekę žudosi ir medikai kitose šalyse.
Kiekviena savižudybė yra ta netektis, kurios galėjo ir nebūti, jeigu kas nors būtų padėjęs – kad žmogus nenusižudytų. Kokios bebuvo priežastys, kas nors šalia juk matė. Ir kiekvienas dėl savų priežasčių tylėjo.
Kam patogu ir norisi, lengvai galės mane laikyti nejautria. Nesu, bet tiesa yra tokia, kad patogiau juk buvo prisitaikyti. Ir nemaža dalis yra tą prisitaikymą išbandę. Kalbu ne tiktai apie medikus, tokių yra visur. Kaip ir per dešimtis metų su kėde suaugusių vadovų ir jiems bet kokia kaina besistengiančių įtikti pavaldinių. Kartais ta kaina yra šalia žlugdomas žmogus.
Kiekviena savižudybė yra ta netektis, kurios galėjo ir nebūti, jeigu kas nors būtų padėjęs – kad žmogus nenusižudytų. Kokios bebuvo priežastys, kas nors šalia juk matė. Ir kiekvienas dėl savų priežasčių tylėjo.
Medikų mobingo tema, pradedat nuo pat jų studijų, domiuosi nebe pirmi metai. Liudijimų turiu puslapių puslapiais. Galiu vardais išvardinti tuos medikus, slaugytojus ir gydytojus, kurie drįso kalbėti, neprašydami neskelbti pavardės. Ne dėl to, kad mano atmintis gera. Tiesiog jų buvo tiek nedaug, kad nėra sunku atsiminti.
Vienas jų – Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgas Žydrūnas Dominas, pernai su dviem kolegomis viešai prabilęs, kad kovidas plito ligoninėje dėl administracijos kaltės. Lig tol jis buvo vienas daugiausiai ligoninėje operavusiųjų ortopedų, niekad negavęs jokių nuobaudų. Po to liko be operacijų – jį perkėlė į priėmimo skyrių ir ėmė ieškoti pažeidimų. Rado. Kad dirbdamas priėmime – su skubios pagalbos pacientais – esą, be jokios rizikos sutikti infekuotąjį netaupiai vilkosi „ilgą vienkartinį neperšlampamą chalatą su prijuoste vietoj vienkartinio chalato su neperšlampama prijuoste“.
Skamba kaip absurdas? Nes yra. Bet šis absurdas yra ir priemonė daryti medikui spaudimą. Jaunas chirurgas, labiau žinomų ir vyresnių dar ir viešai apdergtas, nepasidavė. Turiu galvoje, nenusižudė. Išėjo iš Klaipėdos universitetinės ligoninės. Dar ir dėl to, kad labai norėjo operuoti. Dabar vėl tą gali daryti Kretingoje, nors operacijų nėra tiek pat ir tokių pat, kokias darydavo universitetinėje ligoninėje.
Šitos ligoninės vyr. gydytojas spaudimą pavaldiniams neigia. Vinsas Janušonis čia vadovauja nuo tada, kai Žydrūnas Dominas nė gimęs dar nebuvo, o šiam dabar trisdešimt aštuoneri. Kai sužinojau, kaip jis išėjo iš ligoninės, verkiau. Iš bejėgiškumo. Ir iš džiaugsmo, kad stiprus. Kad nesulaukęs paramos nenusižudė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
