Chodkevičių latifundijų formavimo ir didinimo būdai buvo įprasti – paveldėtos valdos, įvairūs dovanojimai, valdovo dotacijos, pirkimai ir vedybos, dalį nekilnojamojo turto gaudavo kaip žmonos įneštą dalį.
1592 m. gegužės 18 d. broliai Jonas Karolis ir Aleksandras pasidalijo dvarus pagal tėvo Jono Jeronimo Chodkevičiaus surašytą testamentą. Jonui Karoliui atiteko Bychavo pilis ir valsčiai su palivarkais Oršos paviete, Liachavičių miestas ir pilis su valsčiumi ir palivarkais, Svisločiaus miestas ir dvaras su valsčiumi ir palivarkais Volkavysko paviete, Gniezno dvaras su valsčiumi ir palivarkais Volkavysko paviete, Skuodas ir Grustės dvaras su valsčiumi Žemaitijos seniūnijoje, Kretingos dvaras su valsčiumi ir palivarkais Žemaitijos seniūnijoje, mūriniai rūmai Vilniuje su visu jame esančiu turtu.
Tuo tarpu Aleksandras gavo Šklovo pilį ir miestą su valsčiumi, palivarkais, miesteliais, kaimais, bajorais ir kitu turtu Oršos paviete, Bobrą Oršos paviete, Mūšės miestą ir dvarą su valsčiumi ir palivarkais, kaimais ir kitu turtu Naugarduko paviete, Lyduvėnų dvarą su palivarkais ir valsčiumi netoli Raseinių Žemaitijos seniūnijoje, Gintališkių dvarą su palivarkais ir valsčiumi Žemaitijos seniūnijoje, medinius rūmus prie pilies Vilniaus mieste, pilį ir Kopysės miestą su valsčiumi, palivarkais, kaimais ir bajorais. Tokiomis turto dalybomis Aleksandras nebuvo patenkintas, jautėsi nuskriaustas ir tai ateityje buvo viena brolių konflikto priežasčių.
Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius išgarsėjo XVII a. pradžioje investuodamas į tvirtovių statybas. Tuo metu ATR valstybė nebuvo pajėgi investuoti į tvirtovių sistemos kūrimą, ir apskritai nesiėmė šioje srityje esminių permainų. Tai užsimojo padaryti savo privačiose valdose Jonas Karolis. Juo labiau, kad pačiam Jonui Karoliui teko pasinaudoti ir įvertinti bastioninės Radvilų pilies Biržuose svarbą, kai vyko kovos Livonijoje pirmuoju karo etapu (1600–1611 m.) su švedais. Todėl XVII a. pradžioje pagrindiniu valstybės stiprintoju, kuriant tvirtovių sistemą LDK, tapo Jonas Karolis Chodkevičius. Būdamas vienas turtingiausių LDK didikų, turėjęs politinių bei karinių aspiracijų, jis nusprendė statyti tvirtoves tame regione, kuris potencialiai galėjo tapti numanomų karinių veiksmų arena. Tokiomis tvirtovėmis tapo Bychavas ir Liachovičiai, kurie vėliau, per karus su maskvėnais ir kazokais bei per Šiaurės karą, įgavo svarbią gynybinę reikšmę. O taikos metu šios tvirtovės buvo reikalingos kaip atramos punktas privačiai kariuomenei reziduoti, tvarkai ir saugumui palaikyti.
Didžiausias ir daugiausia pajamų teikęs Jono Karolio Chodkevičiaus dvaras buvo Bychavas. 1609 m. iš jo buvo gauta 43 tūkst. auksinų.
Jonas Karolis Bychave įrengė miesto įtvirtinimus ir gavo iš valdovo leidimą pastatyti naują pilį, kurios statybos pradėtos 1609 m. pavasarį. Po 10 m. trukusių statybų, kurioms vadovavo inžinierius Hertulianas, Bychavo pilis tapo viena naujausių ir tvirčiausių Abiejų Tautų Respublikos pasienio tvirtovių: ją juosė gilus griovys, aukštas pylimas, tvirtos mūro sienos ir gynybiniai bokštai. Visas Bychavo pilies kompleksas susidėjo iš kelių mūrinių pastatų, plane sukurtas netaisyklingas keturkampis, kurio dydis buvo 75 × 70 m.
Iš šiaurės vidinį kiemą atitvėrė akmeninė/plytų siena, iš kurios buvo galima patekti į miesto pylimą. Vakarinė pilies komplekso pusė, nukreipta į prekybos aikštę, buvo užstatyta kareivinių pastatais, viduryje stovėjo įėjimo vartai su pakeliamuoju tiltu, o kampuose buvo įrengti aštuoniakampiai gynybiniai bokštai.
Pirmajame aukšte, išmūrytame su galingais kryžminiais skliautais, buvo įkurtos tarnybinės patalpos, stovyklavietė ir dirbtuvės. Po pastatu buvo išmūryti skliautuoti rūsiai. Antrasis aukštas buvo skirtas savininkų būstui, kuris buvo padalintas į dvi – moterų ir vyrų – puses. Šiame aukšte buvo įrengta svečių priėmimo salė, o bokštuose veikė koplyčia, buvo įrengta biblioteka ir didžiojo etmono kabinetas.
Nors Bychave nuo XVI a. veikė patrankų liejykla, naujoji tvirtovė buvo aprūpinta iš Karaliaučiaus atvežtomis patrankomis. Ant jų buvo išlieti Chodkevičiaus herbai. Keletą patrankų Bychavo tvirtovei dovanojo karalaitis Vladislovas Vaza. Tvirtovės įrenginiais po jo mirties toliau rūpinosi etmono žentas LDK didysis maršalka Jonas Stanislovas Sapiega. Bychavas tapo garsiausia po Smolensko LDK tvirtove.
Jonas Karolis Chodkevičius valdė pusę Šklovo miesto, turėjusio apie 7 tūkst. gyventojų, o visos Šklovo valdos užėmė apie 1080 kv. km su 40 tūkst. žmonių. Šį dvarą sudarė miestas, du miesteliai ir 160 kaimų. Aleksandras taip pat turėjo teisę į dalį miesto. Chodkevičiai čia įkūrė domininkonų vienuolyną, fundavo biblioteką bei katalikų bažnyčią.
Liachavičuose, Naugarduko vaivadijoje, senojoje giminės rezidencijoje, J. K. Chodkevičius XVII a. antrajame dešimtmetyje pastatė itališkojo tipo kvadratinio plano bastioninę tvirtovę (jos dydis siekė 175x220 m), kuri buvo apsupta galingu gynybiniu žemės pylimu, giliais grioviais, o gynybinės sienos kampuose stovėjo bastioniniai bokštai ( t. y. turi lauk išsikišusius bokštus su šaudymo angomis (ambrazūromis), apžvalgos aikštelėmis ir gausiai aprūpinta artilerija.
Šios tvirtovės statybos inžineriniams darbams vadovavo Makovskis ir Hamus, o darbus ir eigą prižiūrėjo Kamienskis bei Jono Karolio Chodkevičiaus brolis Aleksandras. Savo laiškuose Jonui Karoliui 1618–1619 m. apie statybų darbų eigą Kamienskis rašė: „Pilis kyla, netrukus bokštas stovės nuo bažnyčios pusės, ten, kur senas namas, už kanalo, virš pylimo, mūrnamis kyla į viršų: dabar apdailos darbai vyksta: ant stovinčių gegnių dengiamas stogas plytelėmis, o kitur čerpėmis.“
Pilies statybomis asmeniškai rūpinosi ir pats Jonas Karolis Chodkevičius. Kaip liudija šaltiniai, jis pasiuntė į Karaliaučių du savo atstovus ir reikalų patikėtinius Jokūbą Prošickį (Proszicki) ir Veryhą, kad užsakytų iškalti architektūrinius elementus ir įsigytų reikalingų statyboms medžiagų – akmens, kalkių bei čerpių. Patikėtiniams buvo duota užduotis rasti ir nupirkti pilies grindims išgrįsti tinkamo skandinaviško smiltainio.
Karaliaučiuje akmentašio ir skulptoriaus Hanso Donoplofo dirbtuvėje buvo užsakyti iš smiltainio langų apvadai. Skandinaviškas smiltainis ir akmuo buvo labiausiai pageidaujama statybinė medžiaga. Todėl šis smiltainis, o ir kalkakmenis iš Skandinavijos akmens laužyklų buvusių Gotlando bei Elando salose, taip pat marmuras iš Šiaurės Nyderlandų XVII a. buvo importuojamas į Karaliaučiaus, Elbingo ir Rygos prekybos uostus, o iš ten jau sausumos keliu arba upėmis gabenamas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. Jono Karolio Chodkevičiaus deleguotieji atstovai Karaliaučiuje domėjosi statybinių medžiagų, akmens bei medžio apdirbimo kainomis, ieškojo pigesnių specialistų įvairiems pilies statybos darbams atlikti.
Patrankos Liachavičių tvirtovei buvo išlietos Cimkovičiuose (čia veikė J. K. Chodkevičiaus patrankų liejykla), o keturios patrankos kaip dovana buvo gautos iš karalaičio Vladislovo Vazos.
Liachavičių bastioninė tvirtovė buvo viena stipriausių visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Per ilgus šimtmečius Liachovičių tvirtovė atlaikė daugybę kazokų, švedų, rusų antpuolių ir tik vieną kartą po pusmečio apgulties (tuo metu tvirtovė buvo ginama kazokų garnizono) ji buvo atiduota švedams, kurie gerokai apgriovė tvirtovės sienas. Po II ATR padalijimo, LDK teritorijai patekus į Rusijos imperijos sudėtį, tvirtovė per XIX a. apnyko ir galutiniai jos likučiai buvo sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą.
Bastioninę tvirtovę Jonas Karolis Chodkevičius buvo pasiryžęs pastatyti ir Šklove, tačiau dėl šio sumanymo nesutarė su pagrindiniu miesto savininku broliu Aleksandru. Dar vieną, tik kur kas mažesnę pilį Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Minsko vaivadijoje Hluske.
LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, kaip puikus organizatorius ir administratorius bei veiklus karvedys, atsižvelgdamas į naujus kariavimo būdus, efektyvią gynybą, artilerijos tobulinimą ir jos panaudojimą, suvokė pilių fortifikacijos svarbą ir, įgyvendindamas savo sumanymus, rėmėsi itališkų bastioninių pilių pavyzdžiais.
