Nuomonės

2021.03.05 19:34

Genutė Kirkienė. Kretingos įkūrėjas, katalikybės stiprintojas

Genutė Kirkienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė, LRT.lt2021.03.05 19:34

Jonas Karolis Chodkevičius, būdamas Žemaitijos seniūnas, kaip uolus katalikas šiame regione bei pajūrio krašte stojo ginti katalikybės. Pirmiausia jis uždraudė Kretingos valsčiaus gyventojams bendrauti su protestantų kunigais.

Įsigalėjus jėzuitų laikotarpiui, susidarė palankios sąlygos iš tėvo Jono Jeronimaičio paveldėtoje Kretingoje įkurti katalikų bažnyčią. 1602 m. Kretingos kaimo kapinėse, veikusiose Akmenos upės dešiniajame krante, Jonas Karolis pastatė pirmąją medinę bažnyčią, o ją prižiūrėti ir valsčiaus gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpintis pavedė į Kretingą pakviestiems vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams).

1605–1617 m. J. K. Chodkevičius kitame Akmenos upės krante pastatė pirmąjį Žemaitijoje bernardinų vienuolyną su nauja mūrine Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia. O senajai bažnytėlei teko koplyčios funkcijos: joje buvo šarvojami laidoti į kapines atvežti mirusieji, laikomos mišios už mirusiuosius, atliekamos kitos liturginės apeigos. Kretingos bažnyčios statyba prasidėjo 1610 m. Pagal jos įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus pateiktus brėžinius mūrijimo darbus atliko Krokuvos mūrininkas Kasparas Arkonas. Ši vienuolyno bažnyčia buvo gotikinė, vienos navos, bebokštė, su apside, rytiniu šonu prigludusi prie vienuolyno galerijos. Bažnyčios frontoną puošė didžiulė gotikinė arka, o sienas rėmė kontraforsai.

1617 m. pabaigus statybos darbus, pradėta tvarkyti interjerą. Bažnyčios viduje buvo įrengti du chorai: pasauliečiams skirtas didysis choras virš pagrindinio įėjimo (bobinčiaus) ir už didžiojo altoriaus mažesnis choras vienuoliams. Didžiajame chore stovėjo puošnūs vargonai, kuriuos J. K. Chodkevičius nupirko Karaliaučiuje. Jie turėjo 3 klaviatūras su 36 balsais. Kretingos bažnyčios istorijos metraštyje pasakojama, kad pirmąkart jiems užgrojus suskilinėję bažnyčios skliautai. Esą nuo to laiko vargonais grodavo tik per didžiąsias šventes, o šiokiadieniais – šešių balsų vargonėliais. Žemaičiai šnekėjo, kad visoje Žemaitijoje nėra buvę nieko balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus.

Bažnyčiai 1618 m. rugpjūčio 21 d. Romos popiežius Povilas V suteikė dešimties metų visuotinius atlaidus, o pabaigus bažnyčios interjero įrengimo darbus 1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška IV konsekravo ją ir suteikė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus vardą. Kartu jis pašventino altorius ir šventoriuje pradėjusias veikti bažnyčios kapines. Manoma, kad tais pačiais 1619 m. buvo įkurta ir Kretingos parapija, nors tą faktą patvirtinančių istorinių žinių nėra. Tuo metu ji apėmė Kretingos valsčiaus kaimus, dvarą ir Kretingos miestą, kuris tuo metu vadinosi Karolštatu.

Žemaičiai šnekėjo, kad visoje Žemaitijoje nėra buvę nieko balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus.

Šį miestą J. K. Chodkevičius įkūrė 1609 m. ir suteikė jam Magdeburgo teisę. Jo rūpesčiu Kretingoje pradėjo veikti mokykla ir prieglauda.

Ypač dideles J. K. Chodkevičiaus simpatijas Kretingai patvirtina ir tai, kad funduotoje Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje požemiuose po didžiuoju altoriumi buvo įrengti laidojimo rūsiai, kitaip tariant, šeimos mauzoliejus. Jame žymusis karvedys palaidojo jauniausiąjį sūnų Joną Kazimierą Chodkevičių, seserį, Kuršo kunigaikštienę Kristiną Forensbach, vyriausiąjį sūnų Jeronimą Krizostomą Chodkevičių ir savo mylimą pirmąją žmoną Sofiją Mieleckaitę-Chodkevičienę. Čia amžinąją poilsio vietą buvo pasirinkęs ir sau. Deja, jo paskutinė valia nebuvo įvykdyta.

Didelį dėmesį J. K. Chodkevičius skyrė ir vienuoliams bernardinams. Kretingos vienuolyno istorijoje rašoma, kad šalia Chodkevičių kapavietės laidojimo rūsiai buvo įrengti vienuoliams, bažnyčios ir vienuolyno globėjams, geradariams bei žymesniems miesto piliečiams. Įsikūrę Kretingoje vienuoliai bernardinai aktyviai vykdė misionierišką veiklą: lankė parapijos žmones, mokė krikščionybės, aiškino jiems tikėjimo tiesas ir globojo parapijos prieglaudą. 1610 m. jie įkūrė ir išlaikė parapinę mokyklą, kurioje miestiečių ir valstiečių vaikus mokė tikėjimo bei raštingumo pagrindų. Tarp vienuolių bernardinų buvo garsių pamokslininkų. Metraštininkai liudija, jog iškalba ir pamokslais visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje garsėjo kunigas Andriejus Grondskis. Jis Kretingos bažnyčioje 1614 m. kovo 18 d. sakė pamokslą savo globėjo J. K. Chodkevičiaus sūnaus Jeronimo Krizostomo laidotuvėse ir 1619 m. liepos 4 d. laidojant grafienę S. Mieleckaitę-Chodkevičienę. Pastarasis pamokslas vėliau buvo išspausdintas vienuolių jėzuitų spaustuvėje Vilniuje.

Didysis karvedys statė ne tik fortifikacijas, įtvirtindavo ir kurdavo miestus, bet, būdamas uolus katalikas, steigė bažnyčias bei vienuolynus ir kitose savo valdomose žemėse. Štai kad ir Liachavičuose 1602 m. pastatė parapijos medinę bažnyčią katalikams, nors jų čia buvo ir mažuma. Tėvo įsteigtame Johanesbergo (dabar Skuodas) mieste 1614 m. Jonas Karolis įkūrė parapinę mokyklą ir atstatė Švč. Trejybės bažnyčią. Tais pačiais metais Vilniuje fundavo didžiojo altoriaus statybą bernardinų Šv. Pranciškaus ir Bernardo bažnyčioje. Remdamas vienuolius jėzuitus, padėjo jiems pasistatyti jėzuitų namus, bažnyčias ir kolegijas Dorpate (Tartu) ir Rygoje. Kražiuose 1614 m. įkūrė jėzuitų kolegiją, o tais pačiais metais su žmona S. Mieleckaite jiems užrašė 7 kaimus ir pastatydino rūmus, kurie fundatoriaus sumanymu turėjo tapti Žemaitijos seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia jėzuitų kolegijos 1615 m. fundavo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.

Kretingoje, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, J. K. Chodkevičių primena jo ir žmonos portretai, kabantys priešais Šv. kankinės Barboros ir Šv. Pranciškaus altorius. Lietuvos menotyrininkai yra atkreipę dėmesį į šios bažnyčios autentiškas pagrindines ir šonines (vedančias į zakristiją) duris, kurias, vienų manymu, puošia J. K. Chodkevičiaus šeimos narių portretinės hermos, kitų – kad duris puošiančios trys hermos – tai nuoroda į tris simbolines Rožinio dalis: džiaugsmingąją, kančios ir šlovingąją. Kiek šios trys Rožinio dalys papildomai koduoja dar ir Chodkevičių vaikus – klausimas lieka atviras. Galbūt galima spėti, kad hermų trio nurodo šeimą – patį J. K. Chodkevičių, jo žmoną Sofiją (mirusią, todėl išskirtą kryželiu) ir vienintelę gyvą jų atžalą dukrą Oną Scholastiką garbingojoje Rožinio dalyje.

Kretingoje J. K. Chodkevičiaus garbei už miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrimą pavadinta viena pagrindinių miesto gatvių. 2009 m. birželio 12 d., minint miesto savivaldos 400 m. jubiliejų, Kretingoje atidengtas J. K. Chodkevičiaus paminklas (autorius – Adomas Skiezgelas. Kretingos muziejuje veikia Chodkevičiams skirta ekspozicija. Joje greta kitų eksponatų eksponuojama Sasnažo pilyje (Prancūzija) saugomo Pieterio Snayerso apie 1620 m. tapyto paveikslo kopija, vaizduojanti pasaulinę šlovę J. K. Chodkevičiui atnešusią pergalę Salaspilio mūšyje.

Populiariausi