Specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ R. Armaitis tikina, kad dabar Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.
Kremlius drastiškai padidino V. Putino apsaugos priemones – nuo įdiegtų stebėjimo sistemų aplinkos personalo namuose iki draudimų keliauti viešuoju transportu, naudotis telefonais be interneto ryšio. Neįvardytos Europos šalies žvalgybos ataskaitoje, kurią gavo CNN ir kiti leidiniai, teigiama, kad nerimas Kremliuje auga dėl didėjančių įtampų šalies viduje, ekonominių sunkumų, ryškesnių nepaklusnumo ženklų ir nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje.
Apie tai LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ įžvalgomis dalijasi Specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis:
– Sakote, kad Maskva bijo Kyjivo ir tai matosi iš Raudonosios aikštės, – ką turite omenyje?
– Tai stipriai atsiskleidžia propagandininkų retorikoje: kai Rusijos ekonomika smunka, fronte pasiekimų nėra, nėra prasistūmimo, interneto blokavimas stiprus – tai duoda smūgį Rusijos visuomenei. Kitas dalykas – gal tris ar keturis mėnesius ūkiuose buvo skerdžiami žmonių gyvuliai dėl neva siaučiančių ligų. Toks triukšmas, fonas šalyje tikrai nedidina žmonių pasitenkinimo.
Prieš gegužės 9-ąją Rusijoje internetas beveik neveikė – tai yra būdas apsisaugoti nuo viešinamos informacijos, skleidžiamos panikos, jei kažkas atsitiktų. Visi anksčiau manė, kad viską reguliuoja Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), tačiau iš žvalgybos ataskaitų matyti, kad situaciją reguliuoja V. Putino apsaugos tarnyba.
– Ką veikia V. Putino apsaugos tarnyba?
– Diktuoja apsaugos reikalavimus (...). Stebint rusų „Telegram“ kanalus, labai lengva suprasti, kas vyksta. Jei V. Putinas nepasirodo viešumoje, kalba nuotoliniu būdu – reiškia, kad jis bunkeryje. Paskutiniu metu jis neišeina susitikti su visuomene, neišvažiuoja į jokį kurortą.
Kitas dalykas – prasideda tarpusavio institucijų, tokių kaip kariuomenė ir FSB, pjautynės. Tai reiškia, kad jų sistema ir pamatas po truputį pradeda griūti. Tai nereiškia, kad ji rytoj ar poryt sugrius, bet pirmieji požymiai yra.
– Nuo ko galėtų prasidėti jūsų įvardyta griūtis – karinės infrastruktūros ar visuomenės?
– Situacijoje yra daug dedamųjų: atsiranda visuomenės nepasitenkinimas, nesėkmė fronte, nėra stabilumo, iš fronto nėra rezultatų, jis persmelktas subkultūros, kariauti nėra kam. Ukrainiečiai sugeba sunaikinti daugiau nei rusai (...), sunaikinama daugiau, nei mobilizuojama.
Šiandien ištęstinės linijos nėra, vienas kaimas yra pusiau toks, kitas pusiau kitoks, tiksliai nustatyti neįmanoma, todėl prie teritorijos nesiriščiau, labiau atkreipčiau dėmesį į skaičius, kiek sunaikinta, kiek nuostolių padaryta. Viename kvadratiniame kilometre rusai praranda 300 karių. Tai yra milžiniški skaičiai.
– Jei valstybė yra pastatyta ant karo bėgių, ar pakeitus vadovybę lokomotyvas sustotų?
– Sunku pasakyti. Dabar prasideda klanų karas. Jei anksčiau viską valdė FSB, dabar FSB yra nustumiama į šoną. Dabar visi bijo susidorojimo. Jei anksčiau pavargus žmogui jam buvo leidžiama išeiti, nekliudant jo ar jo aplinkos, tai V. Putinas tai pažeidė su „Wagner“ vadovybe (...). Keliamos bylos dėl korupcijos, formuojasi vidiniai klanai, neįmanoma nuspėti, kas laimės.
Jei laimės kariškiai – karas jiems yra verslas. FSB pavargo, jie visuomet dirbo su verslininkais.
– Kiek laiko reikės palaukti, kol įvyks fronto lūžis?
– Jis jau įvyko, lūžio taškas yra pasiektas. Jei jie negali mobilizuoti daugiau karių, nei yra sunaikinama, riba yra pasiekta, nebent bus paskelbta mobilizacija. Tačiau mobilizacija V. Putinui yra peilis į nugarą – pakampės išvalytos, Maskva sukils, todėl dabar valo studentus, nors jų nėra tiek daug. Šiaurės Korėja jau nebevažiuoja, užsieniečiai suprato, kuo baigiasi jų sutartys, pradeda reikalauti ambasadų, kad juos grąžintų.
Jei nebus priimti radikalūs sprendimai, kurie siektų atkurti mobilizacijos rezervą, lūžis įvyks šiais metais.
– Ar Rusija galėtų pereiti prie diplomatinių priemonių, užuot plėtusi karą?
– Toks variantas yra galimas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija vieną karą visuomet gesindavo kitu (...). Nemanau, kad jie panaudos atvirą intervenciją, greičiau jie bandys „užeiti“ ir pažiūrėti, kokia bus NATO reakcija. Tai yra silpnoji NATO grandis, kai yra atvira intervencija – viskas yra aišku, tačiau, kai intervencijos nėra – reaguoti sunku, reikia išsiaiškinti tarpusavyje. Mums tai yra pavojingas scenarijus.
– Pasak Estijos, jei šiandien baigtųsi karas, Rusija jau 2027 metais atgautų karinę galią. Kiek tikslios yra tokios prognozės?
– Sutikčiau su prognozėmis. Rusija šiuo metu technologiškai atsilieka nuo ukrainiečių. Kare vienos šalies užmojus labai greitai perima kita pusė – taip ir vyksta karas. Jei paimsime dronų pajėgas, ukrainiečiai eina prie sisteminio korpuso, rusai atsilieka, jie veikia gesinimo principu, atsižvelgia, ko reikia frontui, nežiūri į pasekmes.
Technologiškai rusai atsilieka kiekybe – skaičiumi rusai turi daugiau dronų, tačiau panaudojimo kiekybe atsilieka.
– Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad savo poligonus pradėjo ruošti Baltarusija, dėliojami nauji logistikos maršrutai, kalbama apie naujas dronų gamyklas. Ar puolimas iš Baltarusijos pusės yra galimas?
– Sunku pasakyti, čia turėtų dirbti mūsų Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, mūsų žvalgyba, aš nesu tokio lygio specialistas.
Daug artilerijos sviedinių, salvinių sistemų Baltarusija atidavė rusams. Šiuo atveju labai abejoju, kad atvira intervencija yra galima. Taip, jie stiprina dronų pajėgas, remdamiesi patirtimi Ukrainoje, pradėjo naujai ruošti savo pajėgas (...), turiu informacijos, kad aukštesnio lygio diversinės grupės yra mokomos lietuvių kalbos, pritraukiami lietuviai, gyvenantys Baltarusijoje.
Parengė Emilija Balcerytė.
