Nuomonės

2021.02.21 17:04

Dalia Leinartė. #MeToo: nuo diskusijų iki teisminio proceso

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė, LRT.lt2021.02.21 17:04

Lietuvai užtenka vieno sakinio, apibūdinančio esminį pokytį po 2004 m.: dauguma šalies gyventojų pritaria narystei Europos Sąjungoje ir NATO. T. y. 77 proc. Lietuvos gyventojų tiki teigiama ES ateitimi ir 67 proc. yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES. Tačiau neužtektų ir kelių mokslinių studijų, norint suprasti, kodėl būdami europiečiai mūsų piliečiai dažnai atmeta pamatines Europos vertybes, pirmiausia žmogaus teises.

Aktyviai naudodamiesi laisvu žmonių ir prekių judėjimu tarp ES šalių narių, kūrybingai išnaudodami vis dar teikiamą ES finansinę paramą ir neabejodami karine NATO pagalba, esant grėsmei iš Rytų (53 proc. gyventojų tuo absoliučiai įsitikinę), dalis Lietuvos gyventojų aršiai pasisako prieš visuotines žmogaus teises ir laisves, nors būtent jų apsauga yra šių politinių aljansų tikslas. Ne išimtis – moterų teisės ir lyčių lygybė.

Kai kurių piliečių neapykanta moterų teisėms ir lyčių lygybei yra biologinė. Tokių žmonių įsitikinimų nepakeis pažintinės kelionės į Vakarų demokratijos šalis, įgytas humanitarinis išsilavinimas universitete, parašyti romanai ir už juos gautos nacionalinės premijos, nei einamos aukštos pareigos. Patriarchalinės ir seksistinės kultūros Lietuvoje greitu laiku nepajėgs transformuoti paskaitos ir diskusijos apie lyčių lygybę ir šalies įsipareigojimai įgyvendinti Jungtinių Tautų, pirmiausia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW), ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas moterų teisių srityje.

Mobingas lyties pagrindu ir seksualinis priekabiavimas darbe savaime mūsų šalyje neišnyks, nes tai yra tradiciškai efektyvios ir išmėgintos priemonės užkirsti gabioms jaunoms merginoms ir moterims karjeras ir tokiu būdu išsaugoti turimas pozicijas, finansus ir valdžią.

Kai kurių piliečių neapykanta moterų teisėms ir lyčių lygybei yra biologinė. Tokių žmonių įsitikinimų nepakeis pažintinės kelionės į Vakarų demokratijos šalis, įgytas humanitarinis išsilavinimas universitete, parašyti romanai ir už juos gautos nacionalinės premijos, nei einamos aukštos pareigos.

Gera žinia yra tai, kad vis dažniau niūrų Lietuvos kontekstą, diskriminuojant moteris viešajame gyvenime ir ypač prestižinėse profesijose, pakoreguoja tarptautiniai ir nacionaliniai teismai bei jų sprendimai. Jie teikia realios vilties, kad demonstruojantys moteriai „jos vietą“ seksistai bus priversti keisti, jei ne pažiūras, tai savo elgesį.

Viena pirmųjų lietuviškų bylų dėl diskriminavimo lyties pagrindu ir seksualinio priekabiavimo Europos Žmogaus Teisių Teismą pasiekė 2001 m., kai visų lygių teismai: Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškovės Alicijos Čudak ieškinį. Vienintelė įstaiga, tuo metu pripažinusi seksualinio priekabiavimo faktą, buvo neseniai įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, į kurią ieškovė taip pat kreipėsi.

Alicija Čudak Lietuvos teismams pasakojo, kad 1997 m. ji buvo priimta dirbti į Lenkijos ambasadą Vilniuje, į techninės darbuotojos pareigas. Čudak teigė, kad ji patyrė daugkartinį seksualinį priekabiavimą iš aukštas diplomatines pareigas einančio ambasados darbuotojo ir, laikui bėgant, dėl nuolatinės įtampos darbe jos sveikata blogėjo iki ji nebegalėjo tęsti darbo ir vykdyti savo pareigų. Čudak nesulaukė pagalbos iš ambasadorės, nors kreipėsi į ją. Priešingai, besirutuliojančio konflikto metu Čudak keletą kartų nebuvo įleista į ambasados pastatą ir tuo pagrindu atleista iš darbo už „pravaikštas“(!)

Gera žinia yra tai, kad vis dažniau niūrų Lietuvos kontekstą, diskriminuojant moteris viešajame gyvenime ir ypač prestižinėse profesijose, pakoreguoja tarptautiniai ir nacionaliniai teismai bei jų sprendimai.

Pralaimėjusi bylas visų instancijų teismuose Lietuvoje, Čudak 2001 m. pateikė ieškinį Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre. Atrodo, moteris nerado ir tinkamo teisininko, o gal seksualinis priekabiavimas skambėjo pernelyg kontroversiškai ir nerimtai Lietuvos advokatams. Europos Žmogaus Teisių Teisme jai atstovavo teisininkas iš Lenkijos.

2010 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pagaliau priėmė nutartį ir pateikė išaiškinimą, kad Alicijos Čudak atleidimas iš darbo buvo tiesiogiai susijęs su seksualiniu priekabiavimu ir iš to kilusiu konfliktu tarp Čudak, B. M. ir ambasados vadovybės. Žmogaus Teisių Teismas pripažino seksualinio priekabiavimo faktą. Moteriai buvo pripažinta 10 000 EUR kompensacija.

Nuo Alicijos Čudak pergalės Europos Žmogaus Teisių Teisme prabėgo dar dešimt metų iki diskriminacija lyties pagrindu Lietuvos teismuose pagaliau tampa rimtai svarstytinomis bylomis.

Šiandien dalis Lietuvos teisininkų, priimdami sprendimus diskriminavimo bylose, vadovaujasi tarptautine praktika ir tarptautiniais lyčių lygybės standartais. Toks nacionalinės teisinės minties modernėjimas yra svarbus, nes viešajame Lietuvos gyvenime seksistiniai stereotipai iki šiol diktuoja daugelio viršininkų elgesį su pavaldiniais, ypač kai kalbame apie vyrus hierarchijos viršūnėje ir jaunas moteris jų karjeros pradžioje. Niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti arogancijos, kurią ne vieną mėnesį demonstravo keli Kauno neurochirurgai rezidentūrą atliekančios studentės Julijos Kozlovos, t. y. savo pavaldinės, atžvilgiu.

Prasidėjusiame teismo procese buvo įrodyta, kad rezidentūros metu Julija Kozlova kentė vyresnių kolegų vyrų patyčias, mobingą ir jai nepriimtiną lietimą. Iki 2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismas nutarties priėmimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rezidentė Julija Kozlova išgyveno visą vadovėlinę tiesą dėl diskriminacijos lyties pagrindu ir seksualinio priekabiavimo:

· būdama pirmoji moteris Lietuvoje, įstojusi į LSMU neurochirurgijos rezidentūrą, ji prakirto stiklines „vyriškos“ profesijos ribas ir įžengė į moterims neformaliai draudžiamą teritoriją;

· patyrė patyčias ir diskriminavimą lyties pagrindu iš vyresnių kolegų vyrų;

· neišvengiamai susidūrė su blogėjančia fizine ir psichine sveikata dėl nuolatinės įtampos ir žeminimo;

· suprato, kad bendradarbiai kaltina ją pačią ir jos nepalaiko;

· kentė skleidžiamą šmeižtą.

Tačiau ši klasikinė diskriminavimo lyties pagrindu ir seksualinio priekabiavimo (pavaldinė – vadovai) istorija turėjo nacionalinę ypatybę. Lietuviškame MeToo variante teisminį procesą inicijavo ne diskriminavimą ir seksualinį priekabiavimą patyrusi mergina, bet būtent tai darę vyrai. Ilgametę gydytojų praktiką prestižinėje medicinos srityje turintys gydytojai Egidijus Marcinkevičius ir Jonas Parnarauskas pateikė skundą teisėsaugai prieš rezidentę dėl neva prieš juos skleidžiamo šmeižto jos feisbuko paskyroje. Teismui atmetus jaunai gydytojai reiškiamus kaltinimus, vyrai teikė apeliaciją ir prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. išteisinamąjį nuosprendį pakeisti ir pripažinti merginą kalta pagal Baudžiamąjį kodeksą. Skunduose buvo melagingai teigiama, neva Julija Kozlova kaltino juos išprievartavimu.

Visi dviejų gydytojų kaltinimai teismo buvo atmesti. Ilgalaikis jaunos moters žeminimas vien todėl, kad ji yra moteris, galią turinčių vyrų seksualiniai išpuoliai ir ciniškas aukos kaltinimas buvo nutraukti ir netiesiogiai pasmerkti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė ir Jurga Vasiliauskienė, dalyvaujant merginos advokatui Mariui Barisevičiui (AVERUS), paskelbė nutartį, kuria Julija Kozlova išteisinta kaip nepadariusi jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje istorijoje savo vaidmenį suvaidino ir Lietuvos teisėsaugos institucijos, kurios uoliai pradėjo jaunos gydytojos baudžiamąjį persekiojimą, vos tik gavusios vyrų skundus, pamiršusios, kad tikroji auka yra pati mergina. Pats baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas su daugybe įstatymų pažeidimų, kuriuos konstatavo teismas.

Šio teisminio proceso iniciatoriai buvo vienos įstaigos medikų isteblišmentas. Neurochirurgijos srityje tai vienareikšmiai yra vyrai. Todėl merginos pergalė teisme yra jos milžiniškas asmeninis laimėjimas, liudijantis pilietinę drąsą ir pasipriešinimą diskriminacinei profesinei aplinkai. Tačiau diskriminavimas lyties pagrindu, kuris buvo pripažintas aptartų bylų nagrinėjimo eigoje, yra svarbus visam lyčių lygybės diskursui Lietuvoje. Julija aiškiai parodė, kokios žemos kai kurių profesijų „stiklinės lubos“ ir kokie stiprūs lyčių vaidmenų stereotipai net tarp aukščiausio lygio Lietuvos profesionalų.

Šis teismo sprendimas išlaisvins Lietuvos žmogaus teisių aktyvistus nuo atsakymų į beviltiškus patriarchalų argumentus diskriminavimo ir lyčių lygybės klausimais. Mat sukurtas precedentas panašias diskusijas sėkmingai perkels į teismo salę.