NATO sausumos pajėgos šeštadienį pradėjo operacijas, kuriomis siekiama sustiprinti gynybą aplink dvi naujausias aljanso nares – Švediją ir Suomiją, pranešė aljansas.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir įstojo į NATO. Suomija prie aljanso prisijungė 2023 metais, o Švedija – kitais metais.
Regionas aplink šias dvi šalis, priklausantis NATO šiaurės rytų flangui, „yra viena strategiškai svarbiausių ir aplinkosaugos požiūriu sudėtingiausių teritorijų pasaulyje“, išplatintame pranešime teigė JAV generolas, NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichas.
Švedija ir Suomija yra prie Baltijos jūros – vandens kelio, kuriuo naudojasi Rusijos karo laivai, plaukiantys į Sankt Peterburgą ar Rusijos Kaliningrado eksklavą arba iš jų.
Suomija, turinti bendrą sieną su Rusija, per Antrąjį pasaulinį karą taip pat kariavo du karus su Sovietų Sąjunga.
NATO 2024 metais nusprendė Suomijoje įsteigti naujas tarptautines karines pajėgas, pavadintas Priešakinėmis sausumos pajėgomis (FLF) Suomijoje, kurios veiks kaip greitojo reagavimo dalinys.
Į šias pajėgas, kurios operacijas pradėjo šeštadienį, įeina ir Švedijos kovinė grupė.
NATO turi kitų panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
