Dar niekas nepasibaigė, tačiau supratome, kas prasidėjo: kovidas-19 ir jo sąlygojama ypatingoji padėtis ir karantinas, Baltarusios revoliucija ir jos naujoji išteritorinta forma, nuotolinis švietimas ir mokyklų krizė, ES ir kitų didžiųjų malonės dalijant pinigus ir dar – naujas bendravimas betautėse komunikacijos platformose.
Geriausiai šiais metais sekėsi plisti ir augti nuotolinėms bendravimo ir švietimo technologijoms, visiems šiems nelietuviškiems moodle‘ams, zoom‘ams, skype‘ams, messenger‘iams, adobe connect‘ams, teams‘ams. Dirbtinio (netautiško, nevietiško) intelekto dievai ėmėsi valdyti mūsų bendruomeninį, grupinį protą, pirkimus ir pardavimus, dialogus, net šventes. Čia kovido pandemija tiesiogiai susikooperavo su naujaisiais infovaldovais, drąsiai ignoruojamos valstybių ribos, kuriamos ir stiprinamos išvietintos ir susvetimintos, atitolintos valdymo struktūros. „Zoom“ ir „Skype“ laikais valstybės teritorinės ribos nebeturi jokios reikšmės, na, nebent, patikrinti vežėjus, kuriems greitai kuriami žalieji europiniai, ir ne tik, koridoriai. O konferencijų, opozicijų, agitacijų, pinigų pervedimų ir prekybos sandorių požiūriu sienos tapo beprasmės, kaip ir nereikalingos pasų kontrolė ir vizos.
Kovido pasaulinis paplitimas yra globalizacijos efektas. Tik nepainiokime viruso su jo paplitimo keliais. Jis pasklido, lygiai kaip doleriai ir eurai, kaip kiniškos prekės. Logistikos centrai, koridoriai ir interneto tinklai papildė vienas kitą, užtikrindami prekių judėjimų totalinę kontrolę, o po jų – ir mūsų stebėjimą ir reguliavimą. Tai atsitiko dar iki pandemijos, o štai per kovidą logistika ir internetas įrodė savo galią: kas gali atsispirti pandemijos iššūkiui. Kovido problema įtraukė visas mūsų mokyklas ir universitetus į tą patį, jau sukurtą nuotolinės komunikacijos, kontrolės ir logistikos centrų tinklą. Tai puikiai atitiko ideologiją, kad informacinės technologijos (IT) išgelbės Lietuvą. Tą patį teigia visos postkolonijinės šalys: nuo Kinijos, Indijos iki Baltarusios ir Nigerijos. Mes esame greta jų: mūsų tikslu tapo rengti IT arba naujųjų dievų ir jų bažnyčių tarnus, IT proletariatą, skirtą aptarnauti didžiuosius monstrus: globalų prekių judėjimą, logistikos centrus, paskirstymą, vartojimą ir perdirbimą.Visa tai nebepriklauso jokiai valstybei, o tik didžiosioms globalinėms korporacijoms, o valstybės – tai tik prižiūrėtojos, vykdytojos, kad laiku būtų parengtas reikiamas skaičius IT darbuotojų, vartotojų ir šiukšlių perdirbėjų.
Kovidas šias tendencijas tik labai ir labai sustiprina. Ir nors masinis nuotolinis mokymasis, studijos tapo pragaištimi 2020 vasaros egzaminuojamiems ir, matyt, dvigubai labiau paveiks 2021 m. egzaminus ir visą studijų procesą, vis dėlto globalių IT įsakymas yra aiškus: naujosios technologijos švietimo sferoje turi dominuoti, o naujas nuolatos infobiokontroliuojamas gyvenimo būdas pakeis visą mūsų gyvenimą. Ir tai padarys ne virusas, o naujosios technologijos, kurios įsitvirtina dėl viruso, ir jau dabar revoliucingai keičia ne tik švietimo, bet ir pasaulio bendravimo ir politinę sistemą. Šalys nebetenka įprastinio suverenumo ir tai kaktomuša patiria tokios valdžios vertikalės ir propagandos valstybės kaip Baltarusia ir Rusija, kas diena kovojančios su jas alinančiais socialiniais tinklais ir telegram kanalais.
Tačiau net ir šiose šalyse tarnystė Dirbtiniam intelektui skelbiama kaip naujasis asmens ir visuomenės raidos idealas, kuris ideologiškai tapatinamas su keliu į Gerovės valstybę. Kovidas suintensyvino Dirbtinio intelekto ir jo postlaikiško infoOlimpo dievų reikšmę: „Google“, „Youtube“, „Facebook“, „Twitter“, „Tik Tok“, „LinkedIn“, „Instagram“ asmenyse, kurie yra abejingi ne tik Baltarusios revoliucijai, bet ir bet kokiam kitokiam socialiniam judėjimui, jei tik jis nesukuria vartojamo, paklausaus informacinio turinio: gana lėkšto, varvinančio ašaras ar skatinančio pasigėrėjimą, jei tik nesukuria informacinių pramogų – infotainmento.
Daugiavardis infosociodievas, veikiantis per valstybių galios institucijas ir remdamasis realia kovido grėsme, sugebėjo per metus suginti žmones į jų kamurkas namuose ir privertė gėrėtis specialiai rengiamomis reprezentacijomis: revoliucija, pirmaisiais ligoniais, mirusiųjų skaičiais, pirmais paskiepytaisiais ir taip be perstojo.
Taigi, 2020 m. „Google“ dievui pasisekė ir jis surengė geriausią savo ryšių su visuomene akciją, pasinaudojęs realia kovid-19 pandemija, kur kas labiau apčiuopiama nei globalus atšilimas. Dirbtinis protas ir jo internetinės valdos, kovidas ir globalizacija puikiai tarpusavyje dera. Mes kasdien sėdėdami karantine esame informuojami, įtikinami, mobilizuojami ir nukreipiami infosociodievų – gerai prižiūrimų komunikacijos platformų ir įveiklinimo algoritmų. Jie mus spektakliškai supažindina ir įkvepia herojiškų ir tragiškų vaizdų, infodopamino (laimės, pasitenkinimo hormoną), nuo kurio priklausomą siekiama paversti ir visą žmoniją. Pripratome matyti aukas ir herojus TV realybės šou, tik pandemijos atveju tai stebime turėdami galimybę dalyvauti masinėse ligoninių scenose. „Google“ dievas mėgsta dalyvaujančias spektaklio visuomenes, taip yra įtikinamiau. Ir jei tik Baltarusios revoliucija nesukuria naujų skerdynių ar kalėjimo šturmo vaizdų, rezistencija tampa beveik niekam neįdomi. Revoliucija nurašoma, nes ji turi kurti žiūrovams laimės ir pasitenkinimo dopaminą.
Apie tai kalba ir naujas „Netflix“, ir Jeffo Orlowskio filmas „Socialinė dilema“ (2020 m.). „Netflix“, pats būdamas postlaikiško infoOlimpo dievų vaikas, pasakoja klausytojams apie naujosios Imperijos visagalybę ir mūsų pasaulio pabaigą. Daugiavardis infosociodievas, veikiantis per valstybių galios institucijas ir remdamasis realia kovido grėsme, sugebėjo per metus suginti žmones į jų kamurkas namuose ir privertė gėrėtis specialiai rengiamomis reprezentacijomis: revoliucija, pirmaisiais ligoniais, mirusiųjų skaičiais, pirmais paskiepytaisiais ir taip be perstojo. Tik čia yra viena taisyklė: turi būti akivaizdu, įspūdinga, masyvu, o Baltarusios revoliucija tapo socialinė ir nebeįdomi problema, kuri verčia daug galvoti ir mažiau spoksoti.
Mažai kas bestoja į VDU Teologijos fakultetą, vienintelį Lietuvoje, tačiau masiškai veržiasi į informatikos specialybes, esančias beveik kiekviename universitete: tarnystė tinkliniams Įtikinėjimo ir linksminimo dievams, infopagonybei yra laikoma pasaulio visuomenės racionalumo idealu, kurio turi siekti save „gerbiantis“ švietimas. Naujojo Dirbtinio intelekto ir jo emanacijų – „Google“, „Facebook“... tarnams pasibjaurėjimą kelia senųjų dievų bažnyčios, kaip pernelyg archajiškos, o patys kuria kur kas labiau disciplinuotą ir kontroliuojamą „malonės“ sistemą, kurios simboliškai ryškiausia išraiška – pinigų dalijimas, kai koks nors Putinas dalija pinigus vaikams, o Trumpas – visiems po lygiai. Išimties būklė, ypatingoji situacija šiandien siejama su IŠIMTIES MALONE, kuria naudojasi vyriausybės manipuliaciniais tikslais, siekdamos pagerinti esamą politinę situaciją, nors iš esmės tai yra ne savi – o globalinės cirkuliacijos pinigai, vienur kylantys ir „Gazpromo“, kitur iš Amzon.com, „Microsoft“ ir „Apple“. Išimties malonė paskirstant „kompensacines“ lėšas turi užtikrinti didžiųjų mašinų, naujų dievų veikimą. Sprendžiant iš ekonomistų pritarimo, naujojo infoOlimpo amžiuje, tokių malonių turėtų daugėti, tik šie pinigai slepia augantį nedarbą, susvetimėjimą ir infoproletariato išnaudojimą. O kita malonė: tai niekam nereikalingų ir mažai aplinkai kenkiančių darbo vietų kūrimas, dažniausiai susijęs su valstybinėmis tarnybomis, kai skaičiuojami ir lyginami įvairūs indeksai. Atrodo ir dirbama, ir naudos jokios: „Google“ Kafkos pasaulis.
Mažai kas bestoja į VDU Teologijos fakultetą, vienintelį Lietuvoje, tačiau masiškai veržiasi į informatikos specialybes, esančias beveik kiekviename universitete: tarnystė tinkliniams Įtikinėjimo ir linksminimo dievams, infopagonybei yra laikoma pasaulio visuomenės racionalumo idealu, kurio turi siekti save „gerbiantis“ švietimas.
Žygiuoja „Google“ dievas per pasaulį, skelbdamas bausmes ir malones, mirtį ir gimimą. Jis visai kitoks, nei Marxo „komunizmo šmėkla“, gąsdinusi senąsias tradicijas. Priešingai, „Google“ šmėkla skelbia visuotinę viltį: googleliuja! Infodievai kuria stebuklą, visuomenė ne tik nebekovoja prieš totalinę kontrolę ir stebėjimą, bet meldžia naujų dievų tai daryti intensyviau ir patys jam atnašauja savo duomenis. Dirbtinis intelektas ir jo Olimpas ugdo lojalumą naujoms finansų technologijoms. Valstybė šioje teritorijoje tėra samdomas prievaizdas, prižiūrėtojas, policininkas su rimbu: „Google“ lieps, policija vykdys arba vyriausybė dalins malonės maną. O leidimus verslui išduoda tik internetas, ir tik jis gali ir turi teisę kurti ar neleisti gerovės valstybės, o ne kokios nors nykštukinės valstybės prezidentas. Naujajame amžiuje, skirtingai nei manė G. Orwelas, pati visuomenė, atskiri individai ne tik prašo, bet ir reikalauja būti sekami, skundžiami, kontroliuojami ir suvedžiojami, ir tai vadina gėriu. O kovidas yra geriausias pagalbininkas įtvirtinant šias nuostatas apie „Googlerovę“.
2020 m. yra laikas, kai naujosios IT susirungė su pasaulio specialiosiomis tarnybomis. Tačiau čia reikia priminti istoriją. 2006 m. slaptąsias tarnybas sėkmingai atakavo „WikiLeaks“ ir jo įkūrėjas P. Assange. Vėliau, 2013 m., E. Snowdenas, tuomet JAV Nacionalinės saugumo agentūros pareigūnas demaskavo JAV totalinio sekimo technologijas. 2016 m. buvo Kembridžo „Analytica“ manipuliuodama didžiaisiais duomenimis, gautais iš socialinių tinklų, buvo naudojamasi komunikacinių burbulų technologijomis, tai lėmė „Brexito“ sėkmę ir ES pralaimėjimą. Tuo pačiu metu pradeda veikti ir britų-nyderlandų E. Higginso Belingcat kompanija. Ir nors garsiausias jos tyrimas buvo Malaizijos orlaivio MH17 numušimas Donbase ir įrodymas, kad tai padarė Rusijos karinės pajėgos, 2020 m. ši kompanija žengė dar vieną radikalų žingsnį baigdama tradicinę specialiųjų tarnybų istoriją.
Šiais metais Belingcat demaskavo Rusijos opozicijos lyderio A. Navalno apnuodijimą „Novičok“ medžiaga ir paskelbė dalyvavusių Rusijos saugumo darbuotojų pavardes, adresus ir telefonus, taip suteikdami galimybę pačiam Navalnui per pranksterių technologijas iškamantinėti ir priversti prisipažinti vieną iš savo įtariamų žudikų. Žiūrovams tai buvo įdomiau nei filmas „17 pavasario akimirkų“ apie Štirlicą. Rusijos saugumo katastrofą įgalino interneto tinklai, Dirbtinio intelekto komunikacinės galimybės ir oficialios sekimo sistemos, kurios Rusijoje yra įdiegtos ant kiekvieno kampo. Tai ne šiaip slaptųjų tarnybų pralaimėjimas, o infoOlimpo dievų pasiūlymas, kad nuo šiandien visos slaptosios tarnybos turi bendradarbiauti su naujaisiais spektakliškais visagaliais.
Pasaulio suverenu tampantis Dirbtinis intelektas naujų dievų vardais išstūmė ankstesnius visagalius: jahves, budas, lygiai kaip anksčiau anie išgynė perkūnus ir odinus. Pasaulio skaitmeninės industrijos senuosius viešpačius pavertė animaciniais herojais. Kiekvienas iš naujųjų medijų tinklų valdovų kuria savus vartotojų burbulus: politiką kačių mylėtojams, virusologiją šamanams ir nacionalistams. IT dievai kiekvienam pasirodo savo nepakartojama, tik jam vienam skirta „Facebook“ ar „Twitter“ šypsena, maloniai sveikinančia su 2021 metais!
