JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas šeštadienį paragino Europą atremti tai, ką jis pavadino migracijos invazija į jos pakrantes.
Tai jis pareiškė minėdamas 82-ąsias Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų išsilaipinimo Šiaurės Prancūzijoje metines.
Sakydamas kalbą Amerikos karių kapinėse Kolvil Siur Mere, Normandijoje, P. Hegsethas taip pat paragino Europos šalis labiau prisidėti prie savo gynybos.
Tačiau buvo akivaizdu, kad jis ketina praleisti vėliau po pietų vyksiančią pagrindinę tarptautinę išsilaipinimo, paskelbusio Antrojo pasaulinio karo pabaigą, metinių ceremoniją.
„Liūdna, bet šiandien skirtingus Europos paplūdimius šturmuoja skirtingos pavojingos ideologijos“, – sakė P. Hegsethas.
Į „Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Bulgarijos paplūdimius atvyksta valtys ir vyrai“, – teigė jis.
„Kada Europos sostinės ką nors darys dėl šios invazijos? O gal jau per vėlu?“ – postulavo amerikietis.
Jo komentarai atkartojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją, kad masinė migracija kelia pavojų Europos civilizacijai.
JAV viceprezidentas J. D. Vance`as penktadienį apkaltino Jungtinę Karalystę (JK) dėl to, kaip ji sprendė baltojo studento, kurį nužudė sikhų tautybės vyras, bylą, ir pavadino tai civilizacijos nuosmukiu, kurį sukėlė migrantų „invazija“.
„Mokykimės iš šios praeities“, – sakė P. Hegsethas, turėdamas omenyje lemiamą amerikiečių karių dalyvavimą sąjungininkų išsilaipinime.
„Čia palaidoti vyrai kovojo kariaujančiame aljanse, kuriame kiekvienas partneris (...) įnešė visą savo pramonės, drąsos ir pasiaukojimo dalį“, – sakė jis stovėdamas priešais 9 tūkst. 387 baltus kryžius, skirtus Normandijos mūšyje žuvusiems amerikiečių kariams.
„Ne tuščiais šūkiais, ne prabangiais viršūnių susitikimais, ne komunikatais. Tikri sąjungininkai daro tikrus dalykus, patiria tikrus nuostolius dėl bendro tikslo, už kurį verta kovoti ir mirti“, – teigė jis.
Taika „per jėgą“
Jis teigė, kad nors Amerika „vadovaus“, jos „pajėgūs sąjungininkai turi būti kartu su mumis, petys į petį, kai tai svarbu“.
D. Trumpo administracija taip pat kaltino Europą, kad ši nepakankamai stengiasi užtikrinti žemyno saugumą, ir netgi užsiminė apie pasitraukimą iš NATO.
„Taika užtikrinama tik per jėgą“, – sakė jis auditorijai, kurioje buvo ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministrė Catherine Vautrin, tiesiogiai neužsimindamas apie JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
„Ir tai yra jėga abiejose Atlanto pusėse, sustiprinta pasirengimo, bendrų karinių pajėgumų ir nepalaužiamos politinės valios“, – pridūrė jis.
1944 metų birželio 6 dieną įvykęs išsilaipinimas Normandijoje buvo didžiausia amfibinė operacija žmonijos istorijoje.
6 tūkst. 939 laivų armada ir 132 tūkst. 700 britų, kanadiečių, amerikiečių, belgų, norvegų bei lenkų karių šturmavo 80 kilometrų Normandijos paplūdimių.
Ši operacija lemiamai prisidėjo prie pergalės prieš nacistinę Vokietiją, kurią rytuose taip pat spaudė SSRS pajėgos.
