Džiazo sostinės įvaizdį uostamiestyje palaiko entuziastų užaugintas Klaipėdos džiazo orkestras ir kartą per metus vykstantis festivalis.
Prieš 13 metų susibūręs Klaipėdos džiazo orkestras galėjo tik pasvajoti apie Klaipėdos koncertų salės sceną ir koncertą su choru „Aukuras“. Tačiau muzikantai, iš entuziazmo įveikę nemažą kūrybinę atkarpą, dabar gali atsikvėpti: miesto orkestras tapo matomas, finansuojamas ir pripažintas.
Orkestre groja 20 muzikantų, dauguma baigusių mokslus Klaipėdoje. Džiazo orkestro būstinė – Klaipėdos fakultetas. Buvusioje orkestrinėje įrengta kamerinė salė.
„Tokia repeticijų salė dideliems kolektyvams, sugalvojome išnaudoti ją koncertinei veiklai. Tikrų džiazo gerbėjų Klaipėdoje nėra daug. Tai čia 50–60 sėdimų vietų, dar su stovimomis 100 žmonių gali sutalpinti, tai džiazo kameriniams ansambliams yra ideali vieta. Čia akustika išspręsta, nė vieno stataus kampo nėra“, – sako orkestro vadovas Kęstutis Sova.
Jeigu neturėtumėme, ką veikti, tai į repeticijas nesirinktumėme.
K. Sova
Kamerinėje salėje repetuoja studentai, džiazo orkestras, vyksta avangardinės džiazo muzikos koncertai. Orkestro įkūrėjas ir saksofono dėstytojas teigia, kad uostamiestyje džiazo tradicijos turi gilias šaknis.
„Čia buvo pirmoji Lietuvoje ir netgi, man atrodo, ar tik ne Sovietų Sąjungoje Džiazo katedra atidaryta. Taip, su profesoriumi Pranciškumi Narušiu. Čia buvo ir studentų bigbendas. Jei yra studijos, tai iš studentų būdavo formuojamas džiazo orkestras. Iš to džiazo tradicija ir pradėjo augti“, – teigia K. Sova.
Nors Klaipėda progomis, ypač Pilies džiazo festivalyje, palyginama su Naujuoju Orleanu, tokia vizija yra svajonė. Džiazo katedros nebėra. Šios muzikos gurmanų, klubų ir pačių muzikantų taip pat nedaugėja.
„Baigiau čia bakalaurą 2007 metais, tai dar galėjo iš studentų suformuoti bigbendą, vadinamąjį džiazo orkestrą. O dabar į Šimkinę nueini, kiek baigia pučiamųjų – vienas, du? Kodėl džiazo muzikantui, baigus Vilniuje akademiją, sugalvoti važiuoti į Klaipėdą gyventi, kurti šeimą, pradėti savo kūrybinį veiklą ar dar kažką? Kur? Pilies džiazo festivalis puikus ir nuostabus, tai tu vieną kartą per metus ten pakoncertuosi, ten yra sudaromos sąlygos, o ką tu veiksi toliau visus metus?“ – dalijasi K. Sova.
Orkestras vienija muzikantus, kuriems norisi groti džiazą, būti arti jūros ir kažką duoti miestui, kuriame gyvena.
„Prasmę labai didelę matau, kad mes galime ateiti pas žmones, traukia jūra, žvejoti mėgstu“, – sako trimitininkas Dmitrijus Levencovas.
„Tai yra tenorinis trombonas, neturi mygtukų jokių, vienas iš sudėtingiausių instrumentų groti. Tuo metu nebuvo jokio kito džiazo orkestro – buvo galimybė save realizuoti jame“, – kalba trombonininkas Valdas Surdokas.
„Suzefonas, iš Amerikos kilęs, kaip tūba, tik yra skirtas žygiavimui. Man labai patinka groti džiazą, ypač tokio stiliaus muziką“, – antrina tūbininkas Sigitas Saukalas.
Muzikantams tenka prisitaikyti. Avangardinei muzikai kamerinės salės, populiariajai – didžiosios miesto erdvės.
„Jeigu neturėtumėme, ką veikti, tai į repeticijas nesirinktumėme. Reikia daug dirbti, kad būtume konkurenciniai, aš taip pasakysiu. Vasarą užsiimsime savo mėgiama veikla. Grosime. Klaipėdos publika iš principo ganėtinai išranki, lengvesnį žanrą vartoja kur kas smagiau, bet yra ir tokių, kuriems ir avangardas patinka“, – tikina K. Sova.
Birželio pabaigoje Klaipėdoje vyks 32-asis Pilies džiazo festivalis, kuris tikriausiai vėl pakels nuotaiką ir sukurs bent momentinį įspūdį apie Klaipėdą – džiazo miestą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
