Nuomonės

2020.11.27 10:00

Rita Miliūtė. Ar uždažysime juodai Karbauskį

Rita Miliūtė, Žurnalistė2020.11.27 10:00

Venecijos Dožų rūmuose yra visų buvusių Respublikos valdytojų portretai. Išskyrus vieno – už išdavystę nuteisto Marino Faliero. Jo atvaizdas tarybos menėje užpieštas juodai, kaip juodosios miesto gondolos.


Niekas iki galo negali būti tikras, kiek buvęs Venecijos herojus supyko ant jos ir organizavo nesėkmingą perversmą dėl politinių motyvų, o kiek dėl to, kad buvo įžeistas dėl moters. Bet jo likimas praėjus keliems amžiams įkvėpė kelių menų didžiuosius – Delacroix ir Byron‘ą, Hoffmann‘ą ir Donizetti.

Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje tarp šios kadencijos parlamentarų jau neberasite Ramūno Karbauskio. Nei nuotraukos, nei prierašo prie jos, kad buvo toks XIII Seime, nors tiktai dvi savaites. Nėra labai tikėtina, kad jis sugrįš į šitą Seimą kokio nors jo nario padėjėju – kaip grįžo Artūras Skardžius, Juozas Bernatonis ar Naglis Puteikis.

Ar lygiai taip pat iš Seimo dings ir 2016-aisiais atneštoji kultūra, kai demokratija vadintas mažumos klusnumas daugumai, arba, kaip sakė pats R. Karbauskis prieš vos dvejus metus – „turėkit daugumą, ir bus jūsų valia, o turint trisdešimt kelis žmones, rėkti, kad įstatymų priėmimas Seime yra demokratijos griovimas, tai atleiskite“.

Pakeisti tą kultūrą yra visi šansai, įskaitant tai, kad nuo pirmos dienos pabandžiusi ne iki galo apgalvotai pareguliuoti tai, kas opozicijos, naujoji dauguma jau gavo per nagus ir, jeigu bus protinga, nebekartos to, ką ketverius metus jai darė buvę valdantieji.

Kai opozicijos teikti projektai buvo perrašomi arba nugrūdami į stalčių. Kai opozicijos kvietimus pasišnekėti ignoruodavo pats arogancija ją kaltinantis ministras pirmininkas. Kai šaipėsi dėl to, kad niekaip nesusitaria, kas bus Seimo valdybos nariu tapsiantis opozicijos lyderis – kaip vis dar nesusitaria ir naujoji opozicija.

Nes opozicijoje dirbti nėra lengva – jei iš tikrųjų dirbi, o ne skaičiuoji, kiek liko jau iki kitų rinkimų. Ir su ja dirbti dar niekam nėra buvę lengva lengva, bet dirbti reikia, tegu ir gliaudant sąjungininkus po vieną – kaip jų pririnkti pavyko per balsavimą premjere skiriant Ingridą Šimonytę – taip užribyje murdytis paliekant tuos, kuriems pabuvus valdžioje, tartis dėl bendrų sprendimų jau yra per žema.

Kas ne mažiau svarbu – visi rinkėjai mato, kaip dauguma elgiasi su mažuma, ir kada mažuma nesutaria su dauguma dėl esminių skirtumų, o kada tiesiog kad tik trukdytų – kaip dabartinė, naujoji opozicija blokuoja sprendimus dėl Seimo nuotolinio darbo pandemijų metų. Tiesa, daro tą nuosekliai, ji atmetė projektą ir kovą, kai dar buvo dauguma.

Ir ilgainiui žmonės supranta, kad tas elgesys atspindi ne tik politinių oponentų požiūrį, vienų į kitus. Išties tai yra požiūris į valstybę ir visus jos žmones.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.