Nuomonės

2020.01.01 12:17

Algimantas Čekuolis. Apie kairiarankiškumą

Algimantas Čekuolis 2020.01.01 12:17

Kairiarankius nelabai pastebime. Sveikindamasis jis paduos dešinę, nes žino, kad taip reikia. Jeigu paduos kairę, atrodys, kad reiškia nepagarbą arba juokauja. Rašyti irgi išmokę dešine, nes vaikystėje kai kuriems teko patirti pragaro kančias, kai motina, tėvas, mokytojai, bičiuliai, geri dėdės bandydavo „ištaisyti tą invalidumą“. Bet jeigu rašyti tenka greitai arba ką nors svarbaus, šratinuką perima kairioji ranka. 

Tarpukario Lietuvoje su kairiarankyste buvo kovojama kaip su blogu įpročiu. Kaip su nagų kramtymu. Ypač dukreles motinos stengdavosi grąžinti į teisingą, motinų nuomone, kelią. Rankšluosčiu apvyniodavo mergaičiukę kaip lėlę, kad viską darytų tik dešine, kad kairė – nė krust. Kitaip bus sunku gerai ištekėti. Kam reikalinga invalidė? Taip subintuotos kartais ateidavo į mokyklą.

Viduramžiais buvo blogiau. Kairiarankiškumas keldavo įtarimą, kad žmogus raganius, ragana arba bent velnio apsėstas. Galėjo baigti lauže. Iš tų laikų iš lotynų kalbos per lenkų kalbą atėjo kairiarankio pavadinimas „mankurtas“. Dabar nevartojamas, nes atrodo nemandagus. Pabrėžia žmogaus neva invalidumą.

Leonardo da Vinci, Marie Sklodowska-Curie, Albertas Einsteinas ir milijonai kitų žymių žmonių buvo kairiarankiai. Tai nereiškia, kad kiekvienas kairiarankis vaikas bus genijus. Tačiau pastebėta, kad jie kūrybiškesni, geriau mokosi, turi gerą erdvinę vaizduotę. Mokslininkams nekyla abejonių, kad žmogaus kūno nesimetriškumą – visi mes esame vienaip ar kitaip nesimetriški – diktuoja smegenys, o jų architektūra priklauso nuo genų.

Tarpukario Lietuvoje su kairiarankyste buvo kovojama kaip su blogu įpročiu. Kaip su nagų kramtymu. Ypač dukreles motinos stengdavosi grąžinti į teisingą, motinų nuomone, kelią.

Bet buvo neaišku, kodėl daugumos dešinioji pusė – koja, ranka, akis – miklesni ir stipresni negu kairės, o kairiarankių, kurių mažuma – 10 procentų, – atvirkščiai. Kad tai genų darbas, buvo aišku. Jau seniai žinomas genas, kuris žmogaus kūne daro didžiąją tvarką – nusprendžia, kurioje kūno pusėje turi būti širdis, kurioje – kepenys ir t. t.

Tačiau toliau – vieni klaustukai. Mokslininkai iš Oksfordo universiteto patikrino net 400 tūkst. žmonių genų duomenis. Iš jų 38 tūkst. buvo kairiarankiai. Paaiškėjo, kad kairiarankių smegenų dalys, nuo kurių priklauso kalbų mokymasis, buvo geriau išsivysčiusios ir geriau organizuotos. Daktaras Akira Wilbergsas, kuris vadovauja tiems tyrimams ir apie juos yra parašęs straipsnį žurnalui „Brain“ („Smegenys“), teigia, kad jo tirti kairiarankiai kalbėdami lengviau valdo žodžius ir jų žodynas platesnis.

Italų mokslininkas Umberto Castiello iš Padujos universiteto atrado, kad kairiarankiškumas arba dešiniarankiškumas atsiranda, kai žmogaus gemalui dar tik 10 savaičių. Stebėdamas embrionus ultragarsu, jis matė, kurias kūno dalis būsimasis žmogus toje vystymosi stadijoje daugiau judina ir kuriomis daugiau naudojasi. Šiuolaikinė technika leidžia atlikti tokius stebėjimus. Jau 15-ą savaitę būsimasis dešiniarankis pradeda čiulpti dešinės rankos nykščio užuomazgą, o būsimasis kairiarankis – kairės rankos. Po gimdymo praėjus kiek laiko, daktaras Castiello aplankė savo tirtuosius. Pasirodo, kad jis atspėjo tiksliai – nė karto neapsiriko.

Daktaras Nickas Cherbminas iš Austrijos nacionalinio universiteto tyrė vienų ir kitų reakcijos greitį. Kairiarankiai pastebimai pirmavo, kartais net 43 milisekundėmis greičiau už varžovus. Jų smegenys greičiau suvokia gaunamą informaciją ir greičiau ją perduoda vykdyti. Todėl jie turi daugiau šansų pirmauti tokiose sporto šakose kaip fechtavimas, boksas, futbolas ir mūsų mylimas krepšinis.

Išsiaiškinta, kad kairiarankiai jokiu būdu nėra nei iškrypėliai, nei invalidai, nei raganos ar burtininkai, o yra normalūs žmonės.

Kairiarankiai ir aukštaūgiai krepšinyje nugalimi sunkiau.

Bet yra ir kita priežastis jų nenugalimumo. Dešiniarankiai įpratę ir ištreniruoti gintis nuo tokio paties dešiniarankio. Bokse dešiniarankis, susidūręs su kairiarankiu, gali sutrikti ar bent susirūpinti. O kai ringe ar kortuose esi susirūpinęs, tai didina pralaimėjimo galimybę.

Grupė mokslininkų iš Vokietijos, Olandijos ir Pietų Afrikos Respublikos priėjo prie išvados, kad įsakymą imti plunksnakotį ar pieštuką, ar šaukštą valgant, ar apkabinti mylimąją kaire ar dešine ranka mums duoda – teisingai buvo manoma iki šiol – vienas arba kitas galvos smegenų pusrutulis. Tačiau pasirodo, kad jis yra ne įsakymo autorius, o tik „telegrafo aparatas“. Labai savotiškas aparatas. Moka perduoti įsakymą tik vienam ir tik savam adresatui. Jo neperprogramuosi.

Bet kas yra įsakymo autorius?

Minėta mokslininkų grupė prisikasė prie atsakymo ir į tą klausimą. Pasirodo, stuburo smegenys! Bet kodėl jos tokį įsakymą duoda ir kodėl tai ne įsakymas, o įstatymas, kuris galioja visą žmogaus gyvenimą? Mokslininkams kol kas dar nepavyko į šitą klausimą atsakyti.

Galbūt todėl, kad mokslininkams šis uždavinys nėra pirmos eilės. Išsiaiškinta, kad kairiarankiai jokiu būdu nėra nei iškrypėliai, nei invalidai, nei raganos ar burtininkai, o yra normalūs žmonės. Kai kuriais atžvilgiais geriau paruošti gyvenimui negu dešiniarankiai.

Lietuvoje kairiarankių apie 300 000.

Vytautas Didysis buvo puikus strategas, be lietuvių, mokėjo vokiečių lenkų, baltarusių ir totorių kalbas. Jis buvo kairiarankis.