Nuomonės

2019.11.24 16:43

Dalia Leinartė. Ratifikuotos tarptautinės sutartys yra aukščiau už Lietuvos įstatymus

Dalia Leinartė 2019.11.24 16:43

Netobulus ar net ydingus nacionalinius smurto prieš moteris įstatymus gali kompensuoti tarptautiniai teisiniai dokumentai. 1995 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo. Šis globalus teisinis dokumentas yra tarptautiniai standartai lyčių lygybės srityje, jis atveria galimybę teikti individualius skundus dėl smurto prieš moteris ir jų diskriminavimo.

Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo buvo priimta 1979 m. Šiandien ją ratifikavo 189 valstybės, kurios kas ketverius metus teikia ataskaitas apie moterų padėtį savo šalyse. Pačią Konvenciją sudaro 16 straipsnių. Tai yra vienintelis tarptautinis teisinis dokumentas, apimantis moterų teisių apsaugą visose gyvenimo srityse, viešajame ir privačiame sektoriuje. Konvencijos įgyvendinimą šalyse narėse prižiūri 1982 m. įkurtas Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (JT CEDAW komitetas).

2000 m. CEDAW komitetas priėmė vadinamąjį Alternatyvųjį protokolą, kuris atvėrė galimybę teikti Komitetui individualius skundus privatiems asmenims dėl galimai pažeistų moterų teisių, o taip pat pačiam Komitetui atlikti tyrimą konkrečiose šalyse, esant sisteminei ir plataus masto moterų diskriminacijai. Tam, kad privatus asmuo galėtų teikti individualų skundą, šalis narė turi būti ratifikavusi CEDAW komiteto Alternatyvųjį protokolą. Nuo 2000 m. skundai buvo gauti iš 36 CEDAW konvenciją ir Alternatyvųjį protokolą ratifikavusių šalių.

Lietuva CEDAW konvenciją ratifikavo 1995 m., o Alternatyvųjį protokolą – 2004 m. Tačiau nė viena Lietuvos moteris ir joks vyras, nė viena Lietuvos nevyriausybinė organizacija ir joks individualus teisininkas iki šiol nėra atstovavę moteriai, norinčiai pateikti skundą dėl smurto ir / ar diskriminacijos atvejo, įvykusio Lietuvoje.

2016 m. toks individualus skundas buvo gautas iš Moldavijos. Skundo iniciatorė ir teikėja buvo viena moldavų nevyriausybinė moterų organizacija (NVO). NVO teikė skundą CEDAW komitetui dėl daugelį metų trukusio smurto prieš neįgalią moterį, gyvenusią viename iš Moldavijos miestų. Formaliai, pagal JT CEDAW Alternatyviojo protokolo procedūrą, teikianti skundą organizacija turėjo gauti moters raštišką sutikimą. Tačiau tokio sutikimo organizacija nepateikė. Taip atsitiko todėl, kad JT CEDAW komitetui skundą teikusi moldavų nevyriausybinė organizacija atstovavo jau mirusiai moteriai. T. y., moteriai, kuri nuo savo vyro smurto ir patirtų traumų mirė 2014 m. Nevyriausybinė organizacija savo skunde CEDAW komitetui kaltino Moldavijos Vyriausybę neįvykdžius savo įsipareigojimų JT CEDAW konvencijai visose gyvenimo srityse, šeimoje ir už jos ribų, ir nepanaudojus visų valstybei prieinamų priemonių sustabdyti Moldavijoje smurtą lyties pagrindu.

Teisė formuoja visuomenės mąstymą. Tad visuomenės požiūris keistųsi, jei pradėtume vadovautis ne pasenusia nacionaline teisine praktika, o aukščiausiais tarptautiniais standartais smurto ir moterų teisių srityje.

Šis Moldavijos atvejis iškalbingas tuo, kad byloja apie nepakankamą daugelio valstybių ir vyriausybių suvokimą apie moterų diskriminavimą ir formaliai suprantamą smurto prieš moteris problemą. Smurto ir diskriminacijos prieš moteris neigimas sudaro prielaidas priimti įstatymus dėl smurto, kurie nėra pritaikomi praktikoje arba yra ydingi.

Tačiau nors nacionaliniai įstatymai smurto prieš moteris srityje neretai yra formalūs ir realiame gyvenime sunkiai pritaikomi, regioniniai ir tarptautiniai dokumentai smurto prieš moteris srityje remiasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir sprendimais. Tarkime, mano minėtu smurto prieš moterį Moldavijos atveju daugumai nacionalinių jurisdikcijų negaliotų ieškinys, pateiktas asmenų, nesusijusių su mirusia moterimi giminystės ar paveldėjimo ryšiu. Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo, jei valstybė nesiėmė visų reikiamų ir jai prieinamų priemonių užkirsti kelią smurtui prieš moterį ir net jos mirčiai ir nesuteikė galimybės organizacijai atstovauti mirusiam asmeniui, valstybei būtų sudaromos sąlygos apskritai išvengti atsakomybės. Atsisakius nagrinėti ieškinį dėl aukos mirties, valstybė liktų neįpareigota keisti ir tobulinti įstatymų visos šiandien gyvenančios visuomenės labui.

Nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios privaloma mediacija šeimos ginčų atvejais. Tačiau JT CEDAW konvencija vienareikšmiškai pasisako prieš privalomą mediaciją smurto atvejais, nes smurtas nesprendžiamas ir neužglaistomas šalių sutarimu.

Tad kas darytina, kai šiandien Lietuvos įstatymai kovoje su smurtu yra atgyvenę, o naujai priimami – ydingi?

Lietuvoje tarptautinės sutartys, taip pat ir JT CEDAW konvencija, turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. T. y. Lietuvos teismams gali būti teikiami ieškiniai, remiantis CEDAW konvencijos straipsniais. Remiantis vadinamosiomis CEDAW Bendrosiomis rekomendacijomis, Lietuvos gyventojai taip pat gali teikti ieškinį.

Pavyzdžiu galėtų būti 2018 m. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl smurto artimoje aplinkoje, priimtas remiantis JT CEDAW komiteto dokumentu, vadinamąja bendrąja rekomendacija Nr. 29 Dėl ekonominių santuokos, partnerystės ir skyrybų pasekmių. Šiame ispaniškame pavyzdyje ieškovė nuolat rašė skundus, kad po skyrybų su vyru mažametės dukros globa buvo neteisingai ir pavojingai paskirta abiem tėvams tolygiai. Moteris teigė, kad buvęs vyras negali turėti vaiko globos, nes skyrybų pagrindas buvo jo smurtas prieš ją ir mažametę dukrą. 2003 m. tėvas nužudė mergaitę ir nusižudė pats. Po dukros žūties moteris teikė ieškinius Ispanijos teismams, remdamasi Ispanijos įsipareigojimais tarptautinei sutarčiai, šiuo atveju JT CEDAW konvencijai. Moteris pralaimėjo visų lygių nacionalinius teismus. Tačiau 2018 m. Aukščiausiasis Ispanijos Teismas priėmė sprendimą, patvirtinantį, kad Ispanijos Vyriausybė nevykdė savo įsipareigojimų JT CEDAW konvencijai ir neužtikrino visų jai prieinamų priemonių apsaugoti moters dukrą nuo smurtaujančio tėvo. Moteris buvo pripažinta teisia ir jai buvo priteista 600 000 EUR žalos atlyginimas.

Netobulus ir atgyvenusius Lietuvos įstatymus smurto srityje gali kompensuoti JT CEDAW konvencija. Lietuvos moterys ir vyrai turi teisę praktiškai naudoti tarptautiniais standartais paremtą CEDAW konvenciją kaip ieškinio prieš smurtautojus pagrindą Lietuvos teismuose. Jie taip pat gali teikti individualius skundus CEDAW komitetui pagal Alternatyvųjį protokolą, jei Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų apsaugoti moteris nuo smurto jų pačių namuose, neatlieka pakankamos prevencijos, nebaudžia smurtautojo ir neatlygina žalos smurto aukoms.

Teisė formuoja visuomenės mąstymą. Tad visuomenės požiūris keistųsi, jei pradėtume vadovautis ne pasenusia nacionaline teisine praktika, o aukščiausiais tarptautiniais standartais smurto ir moterų teisių srityje.

Plačiau apie autorę – https://dalialeinarte.com/