Nuomonės

2019.11.03 16:23

Dalia Leinartė. Smurtas artimoje aplinkoje: vietoje Stambulo konvencijos Lietuvos šeimos gaus mediaciją

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė2019.11.03 16:23

LR Seimo svarstomos mediacijos įstatymo pataisos gali būti sveikintinos skyrybų ar ginčų, kurių priežastis nėra smurtas, atveju. Tačiau smurto atvejai šeimose niekaip negali būti užglaistomi mediatoriaus pagalba, nes smurto neįmanoma išspręsti šalių sutarimu.

Šiuo metu LR Seimui yra pateiktos 2008 m. priimto mediacijos įstatymo pataisos. Naujas mediacijos įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. ir įteisintų privalomą mediaciją šeimos ginčų atvejais. Ką realiame gyvenime moterims ir vaikams reikš gražiai skambantis žodis mediacija, kai smurto atveju (įstatyme tai vadinama ginču) kaimynai ar pati moteris skambins policijai ir prašys pagalbos?

Paskutiniais metais Lietuvos policija vidutiniškai registruoja daugiau nei 45 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 2017 m. policija registravo 47 900 tokių pranešimų. Šie skambučiai kalba ne tik apie smurto paplitimą Lietuvos šeimose. Skambučiai policijai taip pat byloja apie mušamų moterų nesusitaikymą su patiriamu smurtu ir esama padėtimi. Didele dalimi tai pasiekta nevyriausybinių moterų organizacijų, kurios inicijuoja smurto prevenciją ir teikia pagalbą aukoms, pastangomis.

Didelis skambučių policijai skaičius taip pat nurodo, kad Lietuvos policija geba operatyviai reaguoti į gautus pranešimus. Visgi neretai tuo valstybės veiksmai smurto artimoje aplinkoje atvejais ir baigiasi.

Policijai atvykus į įvykio vietą ir surašius protokolą, dauguma atvejų namų durys uždaromos ir aukos paliekamos gintis pačios. Apie tai kalba statistika. Kaip teigia moterų nevyriausybinės organizacijos, ikiteisminio tyrimo sulaukia tik apie 16 proc. visų registruotų atvejų. Pasak policijos pateiktos statistikos, iš 2017 metais gautų 47 941 pranešimų tik 10 968 atvejai buvo registruoti kaip atitinkantys nusikalstamą veiką dėl smurto artimoje aplinkoje.

Didelis skambučių policijai skaičius taip pat nurodo, kad Lietuvos policija geba operatyviai reaguoti į gautus pranešimus. Visgi neretai tuo valstybės veiksmai smurto artimoje aplinkoje atvejais ir baigiasi.

Kitaip tariant, apie 80 proc. iškvietimų nesulaukia policijos nurodymų dėl jokios tolesnės teisinės eigos. Lietuvos moterų teises ginančios organizacijos ne kartą kritikavo netobulus įstatymus, kurie neleidžia apsaugoti smurtą patyrusios moters, vaikų ir sutramdyti smurtautojų. Todėl vienos aktyviausių šalies moterų organizacijų vadovių – Daiva Baranauskė (FRIDA), Vanda Banaitienė (Telšių krizių centras), Lilija Henrika Vasiliauskė (Vilniaus moterų namai), Irma Zabulionytė (SOS vaikai, Panevėžio skyrius) – vienareikšmiškai pasisako prieš naujas mediacijos įstatymo pataisas.

Praktika, laikanti aukų pagalbos šauksmą „isterika“ ir paliekanti moterį su potencialiu nusikaltėliu tuose pačiuose namuose, yra bloga ir valstybė turi ją keisti. Stambulo konvencija ir jos siūlomi sprendimai būtų davę aiškią kovos su smurtu strategiją.

Tačiau LR Seimas nutarė priešingai. Šiuo metu LR Seimas mėgina įdiegti daugiausia musulmoniškose šalyse vyraujančią praktiką, kada smurto atvejai šeimoje sprendžiami pasitelkiant privalomą mediaciją. Tuomet už uždarų durų mediatorius mėgins „sutaikyti“ auką ir smurtautoją. Iš esmės tai reiškia, kad moteris bus mokoma gyventi su smurtautoju.

Priėmus privalomą mediaciją šeimos ginčuose grįšime kokius dvidešimt metų atgal, kai smurtas namuose buvo traktuojamas išimtinai kaip privatus reikalas. Moteris, pranešusi apie smurtą, bus vertinama kaip paukštis, teršiantis savo lizdą.

Praktika, laikanti aukų pagalbos šauksmą „isterika“ ir paliekanti moterį su potencialiu nusikaltėliu tuose pačiuose namuose, yra bloga ir valstybė turi ją keisti. Stambulo konvencija ir jos siūlomi sprendimai būtų davę aiškią kovos su smurtu strategiją.

Savo 2014 metų rekomendacijose Lietuvai Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) aiškiai nurodė, kad mediacija smurto atvejais yra smurtą įteisinanti priemonė. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) taip pat vienareikšmiškai pasisako prieš privalomą mediaciją. Privaloma mediacija vertinama kaip antrinė viktimizacija, kuomet auka verčiama diskutuoti ir bendrauti su smurtautoju.

Nauja mediacijos įstatymo redakcija taip pat numatė, kad jei auka neatvyks į mediatoriaus organizuojamą seansą, bus laikoma, kad „kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (...).“

Smurto šeimose atvejai niekaip negali būti užglaistomi mediatoriaus pagalba, nes smurto neįmanoma išspręsti šalių sutarimu. Tai būtų tolygu situacijai, kuomet išprievartavimo atveju įstatymas leistų nusikaltėliui vesti auką ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios bylos.

Nėra abejonių, kad mediacija gali būti taikoma abiem šalims prašant tokios paslaugos arba skyrybų atvejais, kuomet sutuoktiniai pateikia įvairias skyrybų priežastis, išskyrus smurtą. Kaip teisingai pažymi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, „mediacija kaip tokia konfliktų sprendime, padedant rasti geriausius būdus, kaip susitarti, galbūt ir pasiruošti pačioms skyryboms, kuo mažiau pakenkiant vaikams, yra naudinga. Vis dėlto labai svarbu įvertinti tai, kad dalis smurto šeimoje atvejų yra nepatekę į baudžiamosios teisės sritį, todėl, paskyrus privalomą mediaciją, gali būti priversti dalyvauti joje nelygiavertėje padėtyje esantys asmenys. Ir tokiu atveju ji gali būti ne tik kad nenaudinga, bet ir kenksminga. O mediacija turėtų ir galėtų būti taikoma tik dviem lygiavertėms šalims.“

Smurto šeimose atvejai niekaip negali būti užglaistomi mediatoriaus pagalba, nes smurto neįmanoma išspręsti šalių sutarimu. Tai būtų tolygu situacijai, kuomet išprievartavimo atveju įstatymas leistų nusikaltėliui vesti auką ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios bylos. Smurto atvejai yra sprendžiami teisės institucijoms įvertinus smurtautojo veiksmus, taip pat skiriant privalomas psichologo konsultacijas ir teikiant visą prieinamą specializuotą pagalbą smurto aukoms.

Taip pat skaitykite