Nuomonės

2019.09.24 17:07

Dalia Leinartė. Vaiko priežiūros „atostogos“. Kuo skiriamės nuo suomių?

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė2019.09.24 17:07

Lėtai, bet Lietuvoje keičiasi valstybės požiūris į vaiko priežiūros politiką. Siekiama didinti tėvo vaidmenį vaiko auginime, didinamos universalios išmokos vaikams bei ieškoma lanksčių darbo ir vaiko priežiūros galimybių. Tai yra teigiami pokyčiai. Tačiau viena geriausių pasaulyje laikoma suomių vaiko priežiūros strategija skiriasi savo požiūriu į taip vadinamas motinystės „atostogas“.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad valstybinė mūsų vaiko priežiūros politika yra tokia pat arba geresnė nei skandinavų. Visgi, dauguma šeimų Lietuvoje valstybės pagalbą suvokia ne kaip subalansuotą strategiją, padedančią derinti šeimą ir darbą, bet tik kaip valstybės teikiamas pinigines išmokas. Šiuo atveju skandinavų šalys yra bene geriausi pavyzdžiai, kad tikslas yra ne piniginės išmokos, bet lanksčios galimybės derinti šeimą, vaiko auginimą ir darbą. Skandinavai suvokia, kad vaikų gimimas negali būti nuosprendis motinos karjerai ir jos finansiniam nestabilumui ateityje.

Suomių vaiko priežiūros sistema laikoma viena geriausių pasaulyje ir neretai Lietuva yra lyginama su šia šalimi, mat vaiko priežiūrai skirtas laikas abejose šalyse yra toks pat – trys metai. Tačiau vaiko priežiūros sistemos Lietuvoje ir Suomijoje nėra vienodos. Vienas esminių skirtumų yra valstybės skiriamos finansinės išmokos ir apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė. Paradoksalu, tačiau Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų išmokos yra santykinai daug didesnės, jei lyginsime atlyginimų dydį ir abejų šalių pragyvenimo lygį. Skirtumas ir tas, kad Lietuvoje apmokamos vaiko priežiūros atostogos yra daugiau nei dvigubai ilgesnės nei Suomijoje.

Abejose šalyse taip pat skiriasi tėvystės atostogų apmokėjimas bei pačių tėvų požiūris.

Skandinavai suvokia, kad vaikų gimimas negali būti nuosprendis motinos karjerai ir jos finansiniam nestabilumui ateityje.

Lietuvoje tėvystės atostogos yra apmokamos. Suomių tėvai vaiko priežiūrai gali skirti 54 darbo dienas arba maždaug devynias savaites. Tačiau valstybės apmokamos tėvystės atostogos yra minimalios. Šiais metais minimali tėvystės atostogų vienos dienos išmoka Suomijoje yra 27,86 Eur. Atlyginimo išmokėjimas tėvui atostogų metu priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo susitarimo. Nežiūrint į tai, maždaug pusė suomių tėvų išnaudoja jiems skirtą tėvystės atostogų laiką (visgi ne visi renkasi visas 54 tėvystės atostogų dienas).

Sveikintina, kad Lietuvos vyriausybė taip pat numato keisti išmokas, susijusias su tėvystės atostogomis. Šiandien tėvui priklausantis vieno mėnesio vaiko priežiūros laikotarpis įeina į apmokamas vaikui prižiūrėti skirtas atostogas. Tai reiškia, kad tėvui nepasinaudojus šiuo vieno mėnesio vaiko priežiūros laikotarpiu, bendros vaikui prižiūrėti skirtos atostogos išlieka tos pačios, t. y. 12 arba 24 mėnesiai. Pagal naują Europos Sąjungos direktyvą (Directive (EU) 2019/1158 of the European Parliament and of the Council of 20 June 2019 on Work-Life Balance for Parents and Carers and Repealing Council Directive 2010/18/EU), tėvui suteikiamos vaiko priežiūros atostogos bus neperleidžiamos ir jų nepanaudojus, dings. Šios politikos tikslas yra skatinti tėvus dalyvauti vaikų auginime, tokiu būdu padedant abiem tėvams derinti darbą ir šeimą.

Neperleidžiamos tėvystės atostogos padės moterims, norinčiomis dirbti ir siekiančioms tęsti karjerą, greičiau grįžti į konkurencingą darbo rinką, didins vyro įtaką ir vaidmenį vaikų auginime. Ši iniciatyva taip pat skatins lyčių lygybę šeimos gyvenime. Vyrų pasirinkimą turėtų lemti suvokimas, kad socialinis tėvystės vaidmuo ir svarba vaikų auginime yra tolygūs motinystei.

Lietuvos įstatymai numato vienas ilgiausių apmokamų vaiko priežiūros atostogų Europoje. Suomių strategija skirtinga.

Lietuvos įstatymai numato vienas ilgiausių apmokamų vaiko priežiūros atostogų Europoje. Suomių strategija skirtinga. Lietuvoje valstybės apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis trunka iki vaikui sueis dveji metai. Motina gali rinktis 12 mėnesių laikotarpį ir gauti 100 procentų buvusios algos dydžio išmoką arba skaidyti išmoką ir ilginti apmokamas atostogas iki 24 mėnesių.

Jei vaiko motina nedirbo ir neturėjo atitinkamo darbo stažo iki gimdymo, minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur (šiais metais). Lietuvoje motina gali pasirinkti prižiūrėti vaiką ir trečiais jo gyvenimo metais. Tokiu atveju ji negaus piniginės išmokos, bet darbdavys įsipareigoja išsaugoti darbo vietą iki taip vadinamų atostogų pabaigos (beje, galėtume pagaliau keisti žodį „atostogos“ į labiau tinkamą terminą).

Po gimdymo motinystės atostogos Suomijoje padengiamos 105 dienas. Po jų seka galimybė turėti 158 vaiko priežiūros laikotarpį, kurį gali dalintis ne tik motina, bet ir kiti šeimos nariai. Šio laikotarpio apmokėjimas Suomijoje yra kuklus – jis siekia keletą šimtų eurų bei priedus už kiekvieną kitą mažametį vaiką šeimoje. Turint galvoje suomių pragyvenimo lygį, tėvai ir motinos neretai išnaudoja šį laikotarpį dalį dienos dirbdami.

Vaikui sulaukus devynių mėnesių, finansinė valstybės ar darbdavio parama Suomijoje baigiasi. Po to gali sekti nemokamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis trys metai. Jas vėlgi gali naudoti tėvas arba motina. Kaip ir Lietuvoje, darbdavys Suomijoje privalo išsaugoti darbo vietą.

Paprastai Suomijoje tėvai prižiūri vaikus namie iki baigiasi apmokamos tėvų priežiūros atostogos, t. y. iki vaikui sueina devyni mėnesiai. Nuo 1996 metų Suomijoje yra privaloma priimti bet kurio amžiaus vaiką į lopšelį/darželį ar dienos priežiūros centrą, jei abu tėvai dirba ir nori, kad vaikas lankytų darželį.

Tad iš pažiūros panaši vaiko priežiūros sistema Lietuvoje ir Suomijoje nėra vienoda. Nors suomiai moka kuklias pinigines išmokas, ši šalis turi tėvystę skatinančią politiką, lanksčius tėvų darbo grafikus, patogias vaikų priežiūros atostogų panaudojimo galimybes ir svarbiausia – šimtaprocentinę galimybę bet kurio amžiaus vaikui lankyti darželį, kai tėvai dirba visą dieną ar keletą valandų.

Lietuva eina teisingu keliu, skatindama tėvo vaidmenį, auginant vaikus ir didindama universalias vaiko išmokas. Tačiau vyriausybė neturėtų įtvirtinti kiek įmanoma ilgesnių apmokamų vaiko priežiūros atostogų. Didžiausia būtinybė šiandien yra sukurti tėvams prieinamą ir lankstų vaiko priežiūros institucijų tinklą visoje Lietuvoje. Vaikas darželį galėtų lankyti visa dieną ar kelias valandas. Tačiau tam reikia lanksčių darbo valandų mažus vaikus auginantiems tėvams, o taip pat gerų pačios šeimos santykių su seneliais.