Nuomonės

2019.07.04 16:00

Dalia Leinartė. Moterys vadovės tikrai pavojingos: ateina ir įveda lyčių kvotas

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė2019.07.04 16:00

Neseniai LRT informavo, kad pradėjo įgyvendinti Europos Tarybos rekomendaciją „Dėl lyčių lygybės žiniasklaidoje“ („On Gender Equality and Media“). Generalinė LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pranešė, kad, remdamasi britų visuomeninio transliuotojo BBC pavyzdžiu, LRT nuo birželio mėnesio įgyvendina lyčių lygybės skatinimo projektą „50/50“.

Netrukus po viešo projekto pristatymo, LRT sulaukė neigiamos reakcijos iš labai įvairių Lietuvos gyventojų grupių. Nenuostabu. Kas labiau gali rėžti kai kurių vyrų ir moterų ausį nei sprendimas praktiškai įgyvendinti lyčių lygybę.

Kaip teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, projekto „50/50“ metu fiksuojama, kiek LRT laidose yra vyrų ir moterų, taip pat pagal lytis skaičiuojama eteryje ar straipsniuose pasirodantys laidų vedėjai ir žurnalistai, reportažuose kalbinami žmonės, laidų svečiai, straipsnių pašnekovai ir ekspertai, muzikos atlikėjai ir autoriai, fotografijose užfiksuoti asmenys.

Tarptautiniuose ir regioniniuose lyčių lygybės dokumentuose ši iniciatyva vadinama specialia laikinąja priemone. Specialios laikinosios priemonės taikomos srityse, kuriose vienos lyties reprezentacija yra tradiciškai, istoriškai ir nuosekliai vyraujanti. Specialios laikinosios priemonės taikomos tik tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą, siekiant pasiekti daugmaž vienodą vyrų ir moterų lyčių atstovavimą.

Vakarų demokratijos šalyse specialios laikinosios priemonės pirmiausia pradėtos taikyti politiniuose rinkimuose kaip kvotos. Švedijoje Liberalų partija pradėjo taikyti vidines lyčių kvotas rinkimuose į parlamentą nuo 1972 m., o socialdemokratai Norvegijoje – nuo 1978 metų. Švedai niekada įstatymu neįteisino politinių kvotų sistemos, nes politinės šalies partijos savanoriškai prisijungė prie liberalų iniciatyvos. Šiandien Švedijos partijos sudaro lyčių požiūriu subalansuotus kandidatų sąrašus, kuriuose moterų skaičius yra 40–60 procentų.

Dauguma šalių turi specialias laikinąsias priemones, norėdamos padėti tėvams suderinti įsipareigojimus darbui ir šeimai. Tarkime, Austrijoje tėvas gimus kūdikiui gali išeiti vieną mėnesį apmokamų vaiko priežiūros atostogų ir dar papildomai vieną mėnesį neapmokamų atostogų gimus vaikui.

Lietuvoje lyčių kvotos yra nepopuliarios ir bent kiek platesniu mastu netaikomos. Tačiau kai kurios privataus verslo įmonės Lietuvoje, pavyzdžiui, „Philip Morris Lietuva“, taiko vidines lyčių kvotas, nes turi pažangesnį požiūrį į savo darbuotojų skatinimą ir apskritai atliekamo darbo kokybę. Taip pat galima paminėti Lietuvos socialdemokratų partiją, kuri pirmoji taikė vidines kvotas kandidatų sąrašuose.

LRT darbe vykdomas „50/50“ projektas turi kitą tikslą nei vien formaliai „pakviesti daugiau moterų“. Tikėtina, kad įgyvendindamas specialią laikinąją priemonę nacionalinis Lietuvos transliuotojas pirmą kartą atliks istorinę misiją, formuos modernius vyrų ir moterų vaidmenis ir pagaliau bus ištrinti patriarchaliniai lyčių stereotipai.

Jau ne pirmi metai Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai savo magistro ar bakalauro darbo tema renkasi lyčių stereotipų reprezentacijas vadovėliuose, radijo ir / ar televizijos laidose. Studentų pasirinkimą lemia ne tik akademiniai interesai ar darbo vadovų patarimai. Jį taip pat lemia faktas, kad televizijos laidose studentai nestokoja patriarchalinių pavyzdžių savo tyrimams atlikti.

Pavyzdžiui, remiantis kiekybine ir kokybine televizijos reklamų analize, magistro darbe (Evelina Grobovaitė. Lyčių įvaizdžiai televizijos reklamose, 2010, VU) tirta, kokius vyrų ir moterų įvaizdžius formuoja Lietuvos televizijos. Darbo išvados patvirtino, kad absoliuti dauguma reklamų nuobodžiai atkartoja visuomenėje egzistuojančius lyčių vaidmenis: vyrai įtvirtina dominuojančią poziciją, moterys – priklausomą; moterys dažniausiai vaizduojamos kaip namų šeimininkės ir sekso objektai, vyrai – susikaupusioje darbo aplinkoje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat fiksavo, kad reklamose (šiuo atveju ne televizijos) moterys vaizduojamos stereotipiškai. Tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits pasakojo, kad pirmasis atvejis buvo „Krekenavos agrofirmos“ reklama „Kai norisi mėsos“. Šioje reklamoje buvo pavaizduota apnuoginta moters nugara, išryškinti jos sėdmenys, o šalia jos – dešrelės ir užrašas „Kai norisi mėsos.“

Jokiose srityse specialios laikinosios priemonės nepasieks tikslo, jei nacionalinis transliuotojas neformuos ir neįtvirtins pažangaus ir vakarietiško požiūrio į moterų atstovavimą ir lyčių vaidmenis visuomenėje ir šeimoje. Jei „50/50“ projektas pasiseks, LRT kūrybinėse komandose ir darbo procesuose visada atsiras bent keli vyrai ir moterys, kuriems neatrodys savaime priimtina politinių diskusijų laida išimtinai su pašnekovais vyrais ir / arba reklama išimtinai su geidulinga mergina ir susikaupusiu darbui vyru. Tai svarbu mums visiems.